„Pasverkite maždaug 150 gramų Kenijos kavos“, – angliškai vaikinas prašė pardavėjos, kuri jam atkakliai atsakinėjo lietuviškai. Bet jie susikalbėjo, ir iš Ispanijos atvykęs jaunuolis išėjo pro duris nešinas lauktuvėmis – taip sumalta kava, kaip jam ir reikėjo.
Į kavos ir arbatos parduotuvę sostinės Vilniaus gatvėje neretai įžengia užsieniečiai, nes ši vieta, kaip ir Pilies gatvė, yra lyg turizmo sezono lakmuso popierėlis. Joje gausu kavinių, restoranų ir naktinių barų, kurių staliukai arba būna tirštai apsėsti, arba ties jais būna daug laisvų vietų.
Pastaruoju metu vakarais šiame Vilniaus kvartale ankšta.
Ko ieško Lietuvoje?
Statistikos duomenys liudija, kad šiauriniai mūsų kaimynai yra vieni iš tų svečių, kurie pastaruoju metu dažnai kelionėms pasirenka Lietuvą. Ir ką gi latviai nori pas mus pamatyti?
„Tai labai individualu, – atsakė Latgalos turizmo informacijos centro vadovė Laura Spunderė. – Man pačiai patinka lankytis mažose Lietuvos įmonėse, pavyzdžiui, šeimos ūkiuose, pas amatininkus ar vyndarius.
Žinau ir tai, kad labai daug latvių važiuoja į Lietuvos kurortus, pavyzdžiui, Druskininkus ir Palangą, nes pas mus, Latvijoje, tokių pasiūlymų trūksta.“
Pasak Lauros, vis dėlto Latvijoje užsienio turizmas negrįžo į ikipandeminį lygį.
„Mes savo rinkodarą esame nukreipę į Lietuvą ir Estiją, apie kitas šalis kol kas negalime net pasvajoti“, – atsiduso Laura.
Patys latviai, teikiantys turizmo paslaugas, nuolat kartoja, kad jų gyvenimą po pandemijos apkartino atsivėrusios sienos, nes gyventojai, užuot keliavę po gimtinę, ėmė traukti pigiai atostogauti į Turkiją, Egiptą, Graikiją. Ko gero, Lietuvoje situacija panaši.
Atbaidė ne tik karas
Rugpjūtis kasmet būna dosnus užsienio turistų, tad kaip jis šį sezoną pamaitins turizmo rinkos dalyvius, dar nežinia.
Kol kas naujausi statistikos duomenys aprėpia sausio–birželio mėnesius, o jie liudija – 2019-ųjų lygio dar neregėti.
„Turistų iš užsienio sulaukėme gerokai mažiau nei 2019 metais. Kodėl taip atsitiko? Ar tai lėmė pandemija? O gal tai lėmė karas Ukrainoje? Būtent pastarąją priežastį nurodo užsienio kelionių organizatoriai.
Šią nuomonę pagrindžia ir skaičiai – sausį Lietuvoje užsienio turistų buvo 57 proc. mažiau nei 2019 metais, kovą – 36 proc. Taigi metų pradžioje buvo regimas atsigavimas.
Bet gegužę ir birželį užsienio turistų skaičius krito – jų sulaukėme 49 ir 41 proc. mažiau nei 2019 metais“, – sakė Lietuvos kelionių verslo asociacijos atstovas Udrius Armalis.
Anot jo, kai kurių šalių turistai į karo pavojų reagavo ypač aštriai. Štai vokiečiai, kurie sudaro 11 proc. Lietuvos užsienio turistų rinkos, jam prasidėjus pradėjo masiškai atsisakinėti kelionių į Lietuvą – birželį jų atvyko 65 proc. mažiau nei 2019 metais. Ko gero, ši tendencija išliko iki šiol.
Mažiau keliauja į Lietuvą ir lenkai. Šiemet jie sudaro apie dešimtadalį užsienio turistų – sulaukta jų net 48 proc. mažiau nei 2019 metais.
„Šiuo keliu taip pat pasekė Ispanija, Prancūzija, Kroatija. Tačiau bene labiausiai dėl karo sumažėjo rusakalbių turistų. Rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai 2019 metais sudarė 26 proc. Lietuvoje apsilankiusių turistų. Tikėtina, kad rusakalbiai turistai į Lietuvą sugrįš dar negreitai, todėl būtina skubiai ieškoti alternatyvos šiai rinkai“, – svarstė U.Armalis.
Iškalbingi skaičiai
Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo Lietuvoje agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovės Dovilės Seliukės, dabartiniame atvykstančių turistų dešimtuko priekyje yra trys šalys – Latvija, Estija ir JAV.
Iki pandemijos sukaustytų 2020-ųjų jame rikiavosi Latvija, Ukraina, Lenkija, Vokietija, Baltarusija, JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Estija, Rusija, Prancūzija ir Suomija.
„Ar išliks dabartinės atvykstamojo turizmo tendencijos, dar sunku prognozuoti. Statistika dar neaprėpia liepos duomenų, o pirmojo pusmečio skaičiai nuteikia optimistiškai, nes užsienio turistų srautas sudarė kone 60 proc. ikipandeminio 2019-ųjų lygio“, – sakė D.Seliukė.
Pasak jos, vertinant statistiką daroma prielaida, kad užsieniečiai apsiprato su karu, nes, pirmojo pusmečio duomenimis, turistų srautas iš Latvijos, JK, JAV ir Estijos tapo didesnis nei etaloniniais 2019-aisiais.
„Gausėja ir iš JAV atvykstančių turistų. Per pirmąjį pusmetį jų pagausėjo net 22 proc., palyginti su 2019-aisiais.
Neturime duomenų, kas juos paskatino čia atvykti, bet stebime ir tai, kad jie ilgiau pabūna Lietuvoje. Jų nakvynių skaičius, palyginti su 2019-ųjų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 13 proc.“, – kalbėjo D.Seliukė.
Jos teigimu, šiemet vėl didėja Baltijos šalių keliavimo burbulas – gausėja iš Latvijos ir Estijos atvykstančių turistų.
„Skiriame tam dėmesio – liepą pradėjome Latvijos rinkai skirtą turizmo skatinimo kampaniją norėdami atkreipti dėmesį į abiejų mūsų šalių panašumus ir skirtumus, o rudenį kaimynus kviesime atostogauti ir ne sezono metu“, – sakė pašnekovė.
Išsišoko tik sostinė
Statistikos departamento duomenimis, per pusmetį Vilniuje apsilankė beveik pusė milijono turistų, o Lietuvos sostinės viešbučių statistika rodo, kad jų užimtumas šį birželį siekė 73 proc.
Tai yra beveik tiek pat, kiek viešbučiai buvo užimti rekordiniais 2019 metais – 2019 metų birželį sostinės viešbučių užimtumas siekė 78 procentus.
Tad ką gi turistai dažniausiai veikia Vilniuje? Pasak turizmo informacijos centro „Go Vilnius“ atstovės Olgos Malaškevičienės, jų poreikiai skirtingi.
„Šiemet MO muziejus džiaugiasi, kad turi labai daug užsienio turistų.
Lenkai pas mus atrado gastronomiją, nes vasaros pradžioje buvome atsivežę Lenkijos gastrožurnalistikos žvaigždę Robertą Maklowiczių ir jis parodė seriją reportažų iš mūsų restoranų.
Turistus žavi mūsų Senamiestis. Girdime daug atsiliepimų, kad Vilnius yra „walkable“ – ypač draugiškas norintiems pasivaikščioti pėstute, nes tam tinkamos sąlygos – ir maršrutai, ir atstumai“, – sakė O.Malaškevičienė.
Anot jos, latvius labiausiai vilioja renginiai, juolab kad jiems paprasta atvykti. Pavyzdžiui, pamatę, kad per festivalį „Jaunas kaip Vilnius“ vyks Lewiso Capaldi koncertas, jie sėda į automobilius ir atvažiuoja.
„Turistams patinka Vilniaus muziejai, o viena naujų lankytinų vietų tapo ir Lukiškės su savo ekskursijomis ir renginiais.
Turizmo klasika pas mus yra ir oro balionai, nes retai kur pasaulyje galima praskristi virš sostinės senamiesčio oro balionu“, – užsiminė O.Malaškevičienė.
Turizmui – sunki karo Ukrainoje letena
Anot „Economist Intelligence“ (EIU) analitikų, sankcijos Rusijai, didelė infliacija ir Rusijos bei Ukrainos turistų praradimas privertė sumažinti Europos turizmo prognozes.
Naujausioje savo apžvalgoje EIU rašė, jog Rusijos agresija Ukrainoje juos privertė išsižadėti prognozės, kad 2023-iaisiais turizmas Europoje sugrįš į ikipandeminį lygį.
„Karas Europos turizmo sektoriui neigiamą įtaką daro keturiais būdais. Tai prarasti Rusijos ir Ukrainos turistai, skrydžių bendrovių ir oro erdvės naudojimo apribojimai, didesnės išlaidos maistui ir degalams bei sumenkęs keliautojų pasitikėjimas bei sumažėjusios pajamos, kurias jie ketino išleisti kelionėms“, – teigiama raporte.
Anot EIU, Turkija ir Lenkija patiria didžiausią lankytojų sumažėjimą, tačiau dar didesni Kipro ir Latvijos praradimai, nes šiose šalyse rusų turistai tradiciškai išleisdavo daug pinigų. 2019 metais rusai Kipre sudarė 20 proc. visų atvykusių turistų, Juodkalnijoje – 29 proc., Latvijoje – net 36 proc.
„Karas Ukrainoje pirmiausia – humanitarinė nelaimė. Kartu jis sužlugdė viltis, kad po dvejus metus trukusios pandemijos turizmas šią vasarą Europoje atsigaus. Rusijos turistai ne tik nepageidaujami daugelyje vietų, jiems sunku į jas patekti ir dėl oro erdvės naudojimo apribojimų, taikomų Rusijos skrydžių bendrovėms.
Milijonai ukrainiečių apskritai priversti pamiršti turizmą – į užsienį jie traukia kaip pabėgėliai.
Visoje Europoje karas padidino ir taip aukštas prekių, ypač maisto, kainas. Pabrangę orlaivių degalai didina skrydžių bendrovių skolas, dėl aukštų energijos kainų didėja viešbučių ir restoranų sąnaudos. Didelės kainos riboja vartotojų disponuojamas pajamas, todėl atostogos tampa mažiau prieinamos“, – teigė analitikai.
Prieš pandemijai sutrikdant pasaulinius turizmo srautus Rusija buvo 11-as pagal dydį turizmo šaltinis pasaulyje, o Ukraina – 13-as. 2019 m. iš šių dviejų šalių išvyko 75 mln. turistų, arba 5 proc. visų pasaulio turistų. Keliaudami jie išleido apie 50 mlrd. JAV dolerių (49,02 mlrd. eurų).
