„Turime sprendimus visiems atvejams“, – antradienį jungtiniame Ekonomikos komiteto bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė D. Kreivys.
Anot ministro, blogiausiu atveju visi įmonės klientai būtų perkelti pas visuomeninį tiekėją, o kol tai būtų įgyvendinta, kainų skirtumą kompensuotų valstybė.
„Vyriausybė yra pasiruošusi bet kokiai įvykių eigai, netgi blogiausiam scenarijui“, – tvirtino D. Kreivys.
„Blogiausio scenarijaus atveju visi klientai patektų į visuomeninį tiekimą. O iki tol kaina būtų kompensuojama iki visuomeninio tiekimo lygio. Bet čia blogiausias variantas“, – teigė ministras.
Pasak jo, „Perlas Energija“ savo tolesnius veiksmus viešai turėtų pristatyti ketvirtadienį ir jau turi sprendimą, „kuris tenkins visus“.
D. Kreivys taip pat patikino, kad elektros tiekėjų rinką prižiūrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar praeitą savaitę patvirtino ir pateikė gaires, kaip turėtų elgtis „Perlas Energija“ klientai.
„Šiuo metu gavome (VVTAT – ELTA) nuomonę ir šią savaitę, t. y. ketvirtadienį, planuojame iškomunikuoti sprendimą. Atsiprašau, kad jo neturiu šiandien, bet viskas yra labai šviežia ir mums reikia atlikti labai daug skaičiavimų. Esame išsikėlę tikslą ketvirtadienį iškomunikuoti tą sprendimą, kuris, tikimės, tenkins tiek mūsų klientų, tiek visų institucijų poreikius“, – sakė V. Juraitis.
Aiškindamas, kodėl „Perlas Energija“ buvo priversta panaikinti fiksuotos kainos planus, D. Kreivys akcentavo, kad taip įvyko dėl nesuveikusių finansinių instrumentų, kuriais naudojasi nepriklausomi elektros tiekėjai.
„Elektros rinkoje turime didžiulius šokus, kuriuos sukelia šokai bendroje energetikoje. Ir įmonės patyrė didžiulį spaudimą, ypač tie tiekėjai, kurie turi fiksuotas kainas. Spaudimas į finansus yra milžiniškas. Kad įmonės galėtų išgyventi tokius laikotarpius, tam yra draudimo instrumentai nuo staigių kainos šuolių“, – sakė D. Kreivys.
Pasak jo, „natūralu“, kad naujai į rinką atėjęs verslas pirmuosius keletą metų veikia nuostolingai, nors, ministro vertinimu, „Perlas Energija“ prieš smarkiai pakylant energijos kainoms turėjo pakankamai finansinių išteklių dalyvauti rinkoje.
„Perlo“ kapitalizacija, kiek man žinoma, buvo pakankama, tačiau bėda ta, kad nuo šokų, ypatingai aukštų kainų, galima gintis draudimo instrumentais“, – sakė D. Kreivys.
„Šioje vietoje draudimo instrumentai nesuveikė, nes jų konfigūracija, (...) buvo surišta su Suomijos rinka. Joje išsiskyrė kainos ir draudimas neteko galios, kadangi jis buvo sąlyginis. Todėl visas didžiulis finansinis krūvis „atsigulė“ ant įmonės“, – tęsė ministras.
V. Juraitis pripažino, kad dabartinių elektros kainos šuolių įmonė nebraižė „net blogiausiame scenarijuje“, o elektrai kas mėnesį brangstant po 30 proc. jokie įrankiai nebeveikė ar veikė iš dalies.
„Mes įsivaizdavome, kad jos galėtų būti lapkritį, gruodį, sausį, kai rinka būna (...), kai būna vienos brangiausių kainų energetikoje, bet kai dar neatėjusi vasaros pabaiga, o elektros kainos pradeda mušti rekordus po 30 proc., jokiame juodžiausiame scenarijuje nebraižėme“, – posėdyje kalbėjo V. Juraitis.
Pasak jo, įmonė šiemet dirbo nenuostolingai.
„Dar laukiame galutinių skaičių už liepos mėnesį, bet greičiausiai už septynis mėnesius mes turėsime teigiamą balansą, kitaip tariant, įmonė nebuvo dirbanti nuostolingai“, – pranešė V. Juraitis.
Anot ministro, „Perlas Energiją“ jau paliko apie 13 tūkst. vartotojų.
Tiekėjus galėtų vertinti ir centrinis bankas
Lietuvos bankas (LB) galėtų vertinti nepriklausomų elektros tiekėjų finansinius draudimo instrumentus, teigė energetikos ministras.
„Tai finansinės inžinerijos išvestiniai instrumentai, tai manome į šį procesą pajungti Lietuvos banką, kuris galėtų vertinti šių instrumentų rizikingumą ir jų galias“, – sakė D. Kreivys.
Pasak jo, planuojama Seimui pateikti atitinkamas įstatymo pataisas.
ELTA primena, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 d. paskelbė, kad nuo rugsėjo 5 d. visų elektros tiekimą fiksuota kaina pasirinkusių įmonės klientų sutartys bus pakeistos ir tiekimo kaina nustatoma pagal elektros kainą biržoje.
Tokį žingsnį neteisėtu pavadino Energetikos ministerija bei VERT, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ketvirtadienį dalį jos sąlygų pripažino nesąžiningomis ir pasiūlė įmonei iki rugpjūčio 26 d. raštiškai įsipareigoti tų sutarties punktų netaikyti. Tai apima nuostatą, jog „Perlas Energija“ turi vienašalę teisę keisti sutarties sąlygas, o vartotojas gali arba su jomis sutikti, arba nutraukti sutartį.
Anot VVTAT, jei „Perlas Energija“ įsipareigos nekeisti klientų sutarčių, tarnyba nutrauks tolesnį sutarties nagrinėjimą, tačiau jei įmonė į nurodymą neatsižvelgs, turės sumokėti iki 100 tūkst. eurų baudą. Tiksli baudos suma siektų iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
VERT praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė įvertinti riziką, jog „Perlas Energija“ gali parduoti finansinius instrumentus ir gauti nepagrįstų pajamų – įtariama, jog nutraukdama sutartis bendrovė gali siekti uždirbti iš šios veiklos.
Įmonės finansiniai instrumentai yra apsidraudimo priemonės (angl. hedging) – jomis bendrovė apdraudė elektros kainų svyravimą Suomijoje.
Šį tiekėją pasirinkę apie 180 tūkst. buitinių vartotojų, o liepos pradžioje, pasibaigus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, „Perlas Energija“ buvo antras daugiausiai sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas – jį pasirinko apie 15 proc. 1–5 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų (67 proc. rinkosi „Ignitis“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“).
