Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.
Tokią poziciją ji išplatino reaguodama į situaciją, kai viena megavatvalandė elektros biržos Baltijos šalių zonoje trečiadienio vakarą vieną valandą buvo parduodama už rekordinę kainą – 4 tūkst. eurų.
„Pagrindinė priemonė, siekiant užtikrinti rinkos funkcionavimą ir sumažinti paradoksaliai atmestų blokų tikimybę, – užtikrinti, kad būtų pakankamas valandinių pasiūlymų kiekis“, – teigiama „Nord Pool“ pranešime.
Lietuvs energetikos rinkos dalyviai pastaruoju metu skundžiasi dėl biržos kainų nustatymo algoritmą, kuriuo remiantis kartais atmetami net ir mažesnės kainos pasiūlymai.
„Blokas būna paradoksaliai atmetamas, jeigu jo priėmimas sumažintų kainos lygį iki tokio, kuris darytų bloką nepelningu. Pavyzdžiui, siūlomas blokas parduoti 500 megavatvalandžių elektros kas valandą nuo 5 val. iki 12 val. už 200 eurų už megavatvalandę.
Jeigu bloko nebūtų, vidutinė kaina šiomis valandomis būtų 210 eurų už megavatvalandę, bet su bloku vidutinė kaina tomis valandomis mažėtų iki 190 eurų už megavatvalandę. Tokiu atveju blokas paradoksaliai atmetamas, nes jį įtraukus blokas nebūtų pelningas, o rinkos kaina tampa 210 eurų už megavatvalandę“, – teigia „Nord Pool“.
Rinkos dalyviai teigia, jog šis paradoksas lemia, kad rekordinę elektros kainą biržoje formuoja labai brangūs gamybos pajėgumai, gebantys pasiūlyti tikslų trūkstamą energijos kiekį.
„Nord Pool“ teigė atidžiai išnagrinėjusi aukciono rezultatus, lėmusius rekordinę elektros kainą trečiadienį nuo 18 ir 19 val., ir nurodė galinti patvirtinti, kad jis vyko pagal rinkos taisykles ir biržos taikomą algoritmą.
„Baltijos regioną sudaro trys prekybos zonos, kuriose suvartojama ir pagaminama palyginti nedaug (elektros). Tai nėra neįprasta aukcione, tačiau tokiomis įtemptomis rinkos sąlygomis labai svarbu, kad nariai atsižvelgtų į aukcionui teikdami blokinius pasiūlymus, nes yra scenarijų, kai blokiniai pavedimai gali būti atmesti dėl paradoksalaus atmetimo“, – rašoma pranešime.
„Ignitis grupė“: neįmanoma to įgyvendinti
Tačiau „Ignitis grupė“ tokiu „Nord Pool“ pareiškimu nėra patenkinta.
„Tenka konstatuoti, kad „Nord Pool“ reakcija į Lietuvos institucijų ir bendrovių išsakytus lūkesčius yra apmaudi, nes „Nord Pool“ tik formaliai pateikė rekomendacijas, kaip atitikti jų šiuo metu taikomą algoritmą, nors tai dažnai yra techniškai neįgyvendinama“, – rašoma pranešime.
Anot „Ignitis grupės“, „Nord Pool“ visiškai neįvertino, ar jų algoritmas yra tinkamas Baltijos šalims.
„Ar nereikia tobulinti algoritmo Baltijos šalių atveju, taip išvengiant paradoksalių atmetimų? Šiuo metu situacija Baltijos šalyse tokia, kad dujinės generacijos blokų techniniai apribojimai neleidžia atitikti algoritmo ir „Nord Pool“ siūlomų sąlygų.
„Nord Pool“ pripažįsta, kad Baltijos šalys yra nedidelės ir izoliuotos rinkos, kuriose kainai didelę įtaką daro jungčių pralaidumai, dėl to kyla ir paradoksalūs atmetimai. Kaip vieną iš pasiūlymų „Nord Pool“ siūlo teikti valandinius pasiūlymus vietoj blokų, apimančių kelias valandas. Tačiau „Nord Pool“ yra žinoma, kad įrenginiai dėl savo dydžio negali veikti trumpu režimu.
Rinkoje nėra pavyzdžių, kad tokio tipo elektrinės būtų įjungiamos valandai. Tai nėra dujinė turbina, kurios naudojamos pikinei apkrovai padengti. Tai bazinės gamybos įrenginys, kuris yra efektyvus, nes veikia kombinuotu ciklu. Leidžiant įrenginį dažnai ir trumpais periodais – jis laužomas, eikvojamas resursas, kas sąlygos dažnesnį jo neprieinamumą. Be to, tokių valandinių paleidimų kaštai yra milžiniški“, – pabrėžė atstovai.
Kaip aiškino „Ignitis grupė“, kombinuoto ciklo bloko (KCB) atveju teikiami 24 skirtingi pasiūlymai, nuo 7 iki 24 valandų trukmės, iš kurių galima aktyvuoti tik vieną. Teikiami pasiūlymai apima rytinį, vakarinį piką, rytinį ir vakarinį piką. Taip pat teikiami pasiūlymai maksimaliai, minimaliai galiai.
„Ignitis grupė“ jau anksčiau kreipėsi į „Nord Pool“, prašydama leisti taikyti naujus, įvairesnius produktus, kurie padėtų geriau išnaudoti esamus įrenginius. Buvo prašoma leisti taikyti skirtingas galias skirtingomis valandomis vietoj vieno bendro pasiūlymų bloko, tačiau, kaip įmonė pabrėžia, į tai nebuvo atsižvelgta.
Kauno termofikacinės elektrinės atstovas taip pat sako, kad dalyvavimas biržoje pagal „Nord Pool“ pasiūlymą neįmanomas, nes sudėtingą įrangą įjungti neapsimoka dėl vienos valandos.
„Mūsų vien paleidimas užtrunka iki 12 valandų, neįsivaizduoju, ar galima tai padaryti vien dėl to, kad elektrą tiektum vieną valandą. Dėl to mes teikdavome pasiūlymus „blokais“, o dabar esame rezerve, kaip ir kitos elektrinės, kurios duri dujinę įrangą“, – BNS sakė elektrinės komercinės apskaitos vyriausiasis specialistas Audrius Marozas.
Estai žvelgia pozityviai
Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ Lietuvos elektros ir dujų tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad biržos pasiūlymas yra geras, jis suteikia galimybę subalansuoti vietinę energijos gamybą ir vartojimą.
„Teisingas jų komentaras, nes iš esmės keičiasi energetinė sistema ir tokių situacijų, kai turėsime apribotą importą iš Suomijos, Estijos ar Lenkijos, turėsime dažniau prieš šildymo sezoną. Tai reiškia, kad visą vietinę gamybą ir vartojimą subalansuoti – pataikyti paklausą su pasiūla – bus vis sudėtingiau. Todėl reikia tapti dar nuoseklesniais ir detalesniais su savo pasiūlymų teikimu, todėl „Nord Pool“ reakcija adekvati dėl valandinių pasiūlymų“, – BNS penktadienį sakė V. Koryzna.
Anot jo, balansą biržoje galima pasiekti ne tik per gamybą, bet ir vartojimą – elektros poreikį tam tikru metu galima suplanuoti bei mažinti iš anksto, tariantis su daug energijos vartojančiais klientais.
„Reikėtų dar atrasti formules, kaip įtraukti didesnius gamyklinius pajėgumus turinčius klientus, nes jie už papildomą mokestį galėtų atskiromis valandomis lanksčiau sumažinti vartojimo poreikį ir tokią situaciją, kaip buvo trečiadienį, būtų galima lengvai suvaldyti parą prieš suplanavus mažesnį vartojimą. Tai būtų kito profilio procesas, bet tai subalansuotų biržą“, – sakė V. Koryzna.
„Enefit“ vadovas sako, kad operatyviai reaguoti į elektros poreikį ir jį tiekti galėtų, pavyzdžiui, hidroelektrinės.
„Ta pati hidroelektrinė, turinti gebėjimą surinkti savo debetą ir tiekti elektrą pagal poreikį“, – sakė V. Koryzna.
Anot jo, elektros vartojimą mažinti taip pat galima labai greitai.
„Priklauso nuo vartojimo pajėgumų, ypač tie vartotojai, kurie turi inertiškus pajėgumus, pavyzdžiui, šaldymo įrangą, kurią galima išjungti mygtuko paspaudimu tam tikrai valandai, ji per tą laiką savo savybių neprarastų“, – kalbėjo V. Koryzna.
Gali būti ekonomiškai nenaudinga
Latvijos kapitalo tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigiamai vertina faktą, kad biržos operatorė pateikė savo poziciją, tačiau jis nekomentavo, ar jie atsako į visus klausimus sprendžia problemą.
„Kiekvienas gamintojas pasirenka skirtingą kainos siūlymo strategiją: kažkas siūlo „blokais“ – dviem valandoms, bet „Nord Pool“ sako, kad reikėtų dažniau vienai valandai teikti. Matyt, teisybė yra kažkur tarp šių dviejų – kokios yra techninės galimybės gamybinio vienetų ir siūlymų bei reikalavimų biržos“, – BNS sakė M. Giga.
Tačiau M. Giga sutinka, jog valandinius pasiūlymus teikti, pavyzdžiui, termofikacinei elektrinei, yra ekonomiškai nenaudinga. Anot jo, biržos sistemos veikimui reikia tokių dedamųjų, kurios subalansuotų poreikį.
„Aš nežinau, kaip veikia tos algoritmo technologijos, žinau tiek, kad Latvijoje mes ne visada galime tam tikro dydžio (pasiūlymą – BNS), kurio reikia, pateikti, tarkime, mums yra brangu užkurti termofikacinę elektrinę tik valandai, ekonomiškai tai nesigauna. Matyt, yra tam tikros dedamosios, pagal kurias sistema veikia. Jeigu kažkam reikia 5 megavatų, o kažkas pateikia 400, tai kur dėti tuos 395?“ – kalbėjo jis.
Primename, kad energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis.
VERT vadovas Renatas Pocius anksčiau sakė, kad su „Nord Pool“ birža bus kalbama, jog algoritmas būtų pritaikytas specifiškai Baltijos regionui, nes Europos mastu jį keisti sudėtinga.
