Finansų ministerija sako, kad šių metų biudžetas jau sudėliotas ir pertvarkų jame nebus. Kaip atlaikysime didžiausią istorijoje elektros kainų šoką?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas ir Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
V.Poderys aiškino, kodėl Lietuvoje elektros kainos tokios didžiulės – didžiausios Europoje: „Patys elektros energijos gaminame mažai, esame daugiausia elektros importuojanti šalis ES. Gaminame 30–35 proc. elektros energijos, kurią suvartojame, o vasarą dėl remontų, dėl aukštos temperatūros kai kurios linijos su kitomis šalimis apribotos – taip gaunami mažesni energijos srautai.
Estija turi savo skalūnus. Be galo tarši medžiaga – taršesnė ir už dujas, ir už anglį. Bet tokiais kriziniais metais gali ją deginti. Estai iš miego pažadino savo senas elektrines – pagamina 100 proc., o kartais – ir virš 100 proc. elektros energijos, ją dar ir eksportuoja.
Latvijoje elektros kaina panaši į mūsų – mūsų labai geros jungtys su Latvija, todėl kainos beveik išsilygina.“
V.Jankauskas aiškino, kad elektros kainą pakelia dujų kaina – jei gamintume savo elektrą vien iš dujų, elektros kaina būtų dar aukštesnė. Ir, pridūrė profesorius, kad nereikėtų naiviai tikėtis, kad daug elektros pasigaminant iš atsinaujinančių išteklių kainos pas mus būtų gerokai mažesnės.
„Norvegija – 100 proc. atsinaujinanti. Bet paros elektros kaina nedaug mažesnė nei pas mus. Taip yra, nes mes esame integruoti, o elektra teka ten, kur už ją daugiau sumoka. Tiesa, Norvegija pradeda kalbėti, kad galbūt reikėtų riboti elektros eksportą.
Estai turi geras jungtis – du kabelius – su Suomija. Tai jiems irgi padeda susimažinti elektros kainą – veikia ne tik estų elektrinės“, – kalbėjo V.Jankauskas.
V.Poderys nurodė, kad Lietuvoje turėti tokių mažų elektros kainų kaip Švedijoje negalime, nes tarp šalių nutiestos per silpnos jungtys. „Reikėtų po jūra kloti dar daugiau kabelių. Su Latvija turime tris ar keturias labai galingas jungtis, todėl mūsų kainos beveik visada sutampa.
Net ir toje pačioje šalyje, jei kalbėsime apie Norvegiją, kainos skiriasi ir 20, ir 100 kartų. Taip yra dėl to, kad šiaurinė Norvegija su pietine nėra sujungta pakankamai galingais kabeliais. Ir dar dėl to, kad šalies pietūs turi keturis kabelius su kontinentine Europa“, – komentavo V.Poderys ir paprieštaravo V.Jankauskui dėl atsijauninančios elektros energijos įtakos kainai.
„Yra konkretus įrodymas, kad saulės energija pigina elektros kainą: kainų kreivėje po pietų saulėtą dieną matyti įduba, kadangi įsijungia kokie 250 megavatų saulės“, – argumentavo Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Anot jo, elektros kainą veikia ir sumažėjęs importas iš Rusijos. Kaip sakė „Žinių radijo“ laidos pašnekovas, jei pasiūla mažėja, tai, be abejo, turi įtakos kainai.
V.Jankauskas pridėjo, kad anksčiau beveik visada turėdavome garantuotą elektrą iš Karaliaučiaus, nes Kaliningradas, pašnekovo teigimu, pasiruošęs karams, todėl jis visada turi atliekamos elektros energijos. Latviai taip pat visada importuodavo elektrą iš Rusijos.
„Aišku, galimybės importuoti ne iš vieno šaltinio elektros kainą stabilizuodavo – ji būdavo mažesnė. Kai to nebeliko, dabar mes tai pajutome“, – sakė profesorius.
Tuo metu Baltarusijos atominė elektrinė (AE), V.Poderio teigimu, jau ilgą laiką išjungta. Iš jos elektrą visų pirma nustojo pirkti Lietuva, po to – Latvija, Estija, po to – ir Ukraina. O kai Rusija turi elektros perteklių, Baltarusija neturi kur ją dėti. Pašnekovo manymu, tai – viena priežasčių, dėl kurios Astravo AE stovi.
„Baltarusija turi didelių problemų su savo didele elektrine. Jie labai norėjo, kad mes kartu su jais dalyvautume šiame žaidime, kad mes galėtume pirkti, kad jiems leistume naudotis Kruoniu. Kažkada gal ir buvo tokios realios kalbos, tačiau prieš metus kitus apie tai nė kalbėti nebebuvo galima.
Baltarusiai bando naktinę elektros energiją kažkur panaudoti – šildosi, šildo vandenį, pastatė netgi vieną gyvenvietę, kuri apšildoma elektra. Integruoti tokią didelę elektrinę į sistemą sunku. Jie labai tikisi integruotis didelėje Rusijos rinkoje.
Pasaulinės kainos iš tokių elektrinių būdavo apie 10 centų už kilovatvalandę. Tai nėra daug dabartinėmis kainomis“, – aiškino V.Jankauskas.
Elektrinė Elektrėnuose, V.Poderio teigimu, būna įjungiama labai retai. „Bet jie teikia pasiūlymus „Nord Pool“ biržai, tačiau dėl kainos lygio į biržą nepraeina, todėl ir neįsijungia. Arba taip nutinka dėl prekybinių taisyklių ypatumų. Prekyba vyksta taip: elektros gamintojas pirma iš biržos turi gauti signalą, kad jo elektros energija nupirkta ir kitą dieną gamina elektrą“, – aiškino laidos pašnekovas.
V.Jankauskas nurodė, kad vienas Elektrėnų blokas kūrenamas dujomis – jis tikrai gana efektyvus ir jei tik dujos būtų pigesnės, birža čia pagamintą elektrą tikrai pardavinėtų. Tuo metu senesnieji blokai neefektyvūs. „Bet galvoju, kad jei būtų visai blogai, dujos – labai brangios, o nafta, kaip kad yra dabar, pinga, galima būtų pagalvoti, kad ten vėl būtų galima užkurti mazutą“, – svarstė V.Jankauskas.
Paklaustas, kokių kainų pokyčių laukti toliau, jis sakė: „O kad kas žinotų... Dabar jaučiamas kuklus optimizmas, kad Europa po truputį užpildo savo dujų saugyklas, jau ateina signalai, kad jas iki šios žiemos pavyks užpildyti, tuomet gal bus palengvėjimas, kad nėra taip blogai. Jei dar žiema bus nešalta, galėtume numatyti bent jau stabilizaciją.“
