„Manau, kad atidėjimas bus tikrai ne vieneriems metams, o galbūt trejiems ar net ketveriems metams – tam laikui, per kurį bus galima instaliuoti pakankamai saugų kiekį vietinės generacijos per atsinaujinančius išteklius, kad rizika šitiems vartotojams dėl kainų šoko būtų kuo mažesnė“, – interviu LRT radijui antradienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, per pastarųjų 10 metų nebuvo padaryta nieko, kad Lietuva turėtų pakankamus elektros gamybos pajėgumus, o pagrindinis tokios situacijos kaltininkas yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sukėlęs karą Ukrainoje ir kariaujantis energetinį karą su Europa.
„Kodėl mums (tas karas) yra toks skausmingas? Todėl, kad per pastarąjį laikotarpį nebuvo padaryta praktiškai nieko, ir čia turiu minty ne tuos metus ar pusantrų, kai šita Vyriausybė dirba, o per past 10 metų nebuvo padaryta nieko, kad Lietuva apsirūpintų savo generacija“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Per tą laiką buvo panaikintas VIAP, buvo visiškai neinvestuojama į pajėgumus, kurie dabar galėtų veikti kaip rezervas, antra, atsinaujinanti energetika nebuvo išplėtota – tik šiais metais Vyriausybės iniciatyva buvo priimti įstatymų paketai, kurie esmingai pakeitė reikalavimus šių projektų vystymui. Dar užtruks laiko, kol projektai bus išvystyti. Labai tikiu, kad per tą laiką, kai jie bus išvystyti, jau tada pereinant paskutiniams vartot į liberalizavimą elektros rinkos, situacija bus visai kitokia“, – aiškino I. Šimonytė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę pareiškė, jog paskutinis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas ilgiau nei vieneriems metams, tačiau konkretaus laikotarpio neįvardijo. Pasak jo, per tą laiką atsiras daugiau atsinaujinančios energetikos, kurios gamintojai, tikėtina, kooperuosis ir tieks elektrą žmonėms.
Dar rugpjūčio 8-ąją D. Kreivys sakė nematantis priežasčių atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą, o kitą dieną jau pripažino, kad jį gali tekti atidėti, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Seimo opozicija siūlė atidėti paskutinį liberalizavimo etapą, kai nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti mažiausiai elektros – iki 1000 kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantys gyventojai – maždaug 400 tūkst. namų ūkių.
Seime svarstoma idėja siūlyti Vyriausybei iki 2025 metų pabaigos atidėti trečiąjį rinkos liberalizavimo etapą bei nustatyti kainos kompensavimo tvarką vartotojams, suvartojantiems iki 150 kWh elektros per mėnesį.
Trečiojo etapo vartotojai, daugiausia vyresnio amžiaus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.
Nemato D. Kreivio atsakomybės dėl „Perlas Energija“ situacijos
Premjerė teigė, kad valstybė pasirūpins veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientais, o dėl tokios situacijos ji nematanti energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakomybės.
„Perlo Energijos“ klientais iki metų pabaigos bus pasirūpinta, nepaisant to, kaip kam atrodo vieni ar kiti mano pasisakymai, bet Vyriausybė savo atsakomybę jaučia ir savo darbą padarys“, – sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė nelaiko dabartinės situacijos elektros rinkoje chaosu ir nemano, kad dėl to turėtų prisiimti atsakomybę energetikos ministras.
„Nevadinčiau šios situacijos chaosu, nes didžioji dalis vartotojų nepriklausomą tiekėją pasirinko, užsifiksavo kainas ir jos yra tikrai palankesnės nei prognozuojamos ateinančiam pusmečiui. Todėl man atrodo, kad yra daug sutirštinimo šiuo atveju, nes tai yra konkrečios bendrovės problema ir ją per artimiausias kelias savaites Vyriausybė išspręs“, – sakė I. Šimonytė.
„Kažkokios specifinės ministro Kreivio atsakomybės aš tikrai nematyčiau, todėl, kad, mano nuomone, Energetikos ministerija nuo pat pradžių ėmėsi visų priemonių, kad ta „Perlo Energijos“ situacija būtų suvaldyta“, – pridūrė ji.
Žada imtis priemonių dėl kainų kilimo
Anot jos, elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė.
„Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 d. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – sakė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, energetikos kainų suvaldymas bus pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete.
„Stebėdami situaciją matome, kad pagrindinė užduotis valstybei ir problema, kurią reikia išspręsti, šiuo metu yra energetikos kainų šuolio suvaldymas ateinančiais metais ir dėl to pasiūlymus dabar Vyriausybė rengia ir tai bus pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Taip, bus vykdomi visi kiti įsipareigojimai, kurie numatyti įstatymuose, – indeksuoti pensijas ir kitus sprendimus daryti, tačiau energetikos kainų šuolio amortizavimas bus didžioji finansinė kitų metų biudžeto dalis“, – pridūrė ji.
Tik tuomet, anot jos, tie pasiūlymai bus pristatyti ir prezidentui, ir opozicijai.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.
