Šį Latvijos kurortą įsimylėjusios rusų žvaigždės įklimpo – prisipirko prabangių namų, o dabar nė norėdamos negali jų parduoti

Rusijos menininkai tebetrokšta Jūrmalos, bet ne visiems leidžiama į ją atvykti – sankcijos pastojo kai kuriems jų kelią į Latviją ir uždėjo leteną ant jų nekilnojamojo turto. Jo kainos didelės, tačiau galimybių parduoti nėra.

Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
 Radijo laidose garsius žmones kalbinantis latvių žurnalistas A.Aleksejevas stebi ir tai, kas vyksta nekilnojamojo turto rinkoje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Radijo laidose garsius žmones kalbinantis latvių žurnalistas A.Aleksejevas stebi ir tai, kas vyksta nekilnojamojo turto rinkoje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Naujos vilos statybos Jūrmaloje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Naujos vilos statybos Jūrmaloje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
 Jeigu medinis pastatas yra architektūros paminklas, vadinasi, jo nevalia nugriauti, nors tai būtų geriausia išeitis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Jeigu medinis pastatas yra architektūros paminklas, vadinasi, jo nevalia nugriauti, nors tai būtų geriausia išeitis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Radijo laidose garsius žmones kalbinantis latvių žurnalistas A.Aleksejevas stebi ir tai, kas vyksta nekilnojamojo turto rinkoje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Radijo laidose garsius žmones kalbinantis latvių žurnalistas A.Aleksejevas stebi ir tai, kas vyksta nekilnojamojo turto rinkoje.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
 Jeigu medinis pastatas yra architektūros paminklas, vadinasi, jo nevalia nugriauti, nors tai būtų geriausia išeitis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Jeigu medinis pastatas yra architektūros paminklas, vadinasi, jo nevalia nugriauti, nors tai būtų geriausia išeitis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūrmala.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūrmala.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Jūrmala.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

2022-08-23 17:55, atnaujinta 2022-08-29 09:52

„Pardod“, – Rygos centre, Kypsaloje, užrašas ant tvoros skelbia apie parduodamą medinį vienaukštį namą. Lentelė ant jo skelbia, kad tai architektūros paminklas. Kypsala – viena iš kone 50 Dauguvos salų, esančių Rygoje, bet ji – viena patraukliausių.

„Žemė čia labai brangi“, – patikino į ją palydėjęs Latvijos radijo žurnalistas, pokalbių laidos „Aleksandra studija“ vedėjas 66 metų Aleksandras Aleksejevas. Kiek ji kainuoja?

Pasak Aleksandro, kaina nuolat kinta, o įtaką tam daro geopolitiniai įvykiai.

Internete yra skelbimų, kuriuose už Kypsaloje parduodamą 1551 kv. m dydžio sklypą prašoma 325 tūkst. eurų – 210 eurų už kv. metrą. Keturių kambarių (150 kv. m) butas šioje Rygos vietoje kainuoja 715 tūkst. eurų.

A.Aleksejevas kartais atveda turistus pasigrožėti Kypsaloje esančia medine architektūra, bet pats būstą nuomojasi 25 kilometrai nuo Rygos esančioje Jūrmaloje. Taigi jis stebi būsto kainų grimasas ne tiktai Latvijos sostinėje, bet ir Jūrmaloje ir regi, kokią įtaką šiam kurortui padarė Rusijai taikomos ES sankcijos.

Jūrmala – kontrastų kurortas. Joje gausu ir modernios architektūros pastatų, bet kartu ir apleistų senųjų vilų. Kodėl jų niekas neišperka?

– Jeigu medinis pastatas yra architektūros paminklas, vadinasi, jo nevalia nugriauti, nors tai būtų geriausia išeitis. Restauravimas kainuoja ypač brangiai.

Kai žinau tos vilos pardavimo kainą, o matau supuvusį tvartą, suprantu, kad svarbiausias yra ne pastatas, bet žemė po juo.

Banditų laikais, dešimtąjį dešimtmetį, senieji mediniai pastatai Jūrmaloje dažnai degdavo – varguoliai gaudavo pinigų ir atlikdavo gautą užduotį, o degėsių vietoje iškildavo naujos vilos.

Tyčinių padegimų nebebūna, bet trūksta sveiko proto. Pakaktų modernių technologijų, kurias pasitelkus galima sukurti ypač tikslią pastato kopiją ir jį atstatyti lygiai tokį patį, tik iš šiuolaikinių statybinių medžiagų.

Pats brangiausias nekilnojamasis turtas Jūrmaloje yra Bulduruose (tai Jūrmalos dalis tarp Lielupės upės ir Dzintarų prospekto) ir Kapų gatvėje (Kapu iela), greta paplūdimio. Ten turtuoliai iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano prisipirko jo manydami, kad būstas brango ir brangs. Taigi dabar Jūrmaloje yra nemažai negyvų pastatų, kurių šeimininkams pritaikytos sankcijos.

Jūrmalą palytėjo ne viena „naujoji banga“, kai būsto kainos kildavo iki beprotybės. Pastaroji „naujoji banga“ apėmė 2001–2014 metus, iki Krymo okupacijos, kai atostogauti į Jūrmalą traukdavo rusų oligarchai, Romanas Abramovičius – taip pat. Jis atplaukdavo savo prabangia jachta.

„Naujoji banga“ – tai ir Jūrmaloje kasmet vykdavusio dainų konkurso pavadinimas, į kurį traukdavo rusų oligarchai ir kurio metu būdavo sudaroma solidžių nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių.

– Jūrmaloje būsto yra prisipirkę ir Rusijos menininkai. Ar jie bepasirodo?

– Man patinka vaikštinėti link jūros vedančioje Juonos gatvėje.

Tuomet, kai restoranų lauko terasose ant stalų atsirasdavo „Vodka“, suprasdavau, kad tai – „žvaigždės“ iš Rusijos. Atostogauti Jūrmaloje jiems būdavo prestižas, o pavymui atlikėjų atvykdavo ir minios rusų turistų.

Gauti vietą viešbučiuose būdavo ypač sunku, arbatpinigiais visur buvo taškomasi. Visa tai išlepino restoranus ir padavėjus.

Dainininkė Ala Pugačiova kasmet Bulduruose nuomodavosi namą, o šiemet jos ilgai nebuvo kurorte (prasidėjus karui ji iš Rusijos išvyko į Izraelį, gyvena Cezarėjos mieste. – Red.). Jos vyras rusų komikas Maksimas Galkinas išsaugojo tradiciją ir Jūrmaloje – „Dzintaru“ koncertų salėje rugpjūčio 4-ąją surengė savo pasirodymą. Jie visi atvyko atostogauti, apsistojo taip pat Bulduruose, viloje „Marta“.    

Aš pats A.Pugačiovą Jūrmaloje mačiau prieš porą metų. Kartą vedžiojau šunį, žiūriu, kažkokia labai matyta dama eina, prieš ją – pora vaikų, lydimų auklės. Tik paskui toptelėjo mintis, kas tai per moteris.

Garsiesiems rusams patikdavo, kad į juos niekas Jūrmaloje nekreipė dėmesio.

Jie važiuodavo į centrinį Rygos turgų, prisipirkdavo daržovių, sugrįžę patys pjaustydavo salotas ir taip imituodavo kaimo gyvenimą. Dabar to nebėra.

– Ar tuomet, kai agresorė Rusija pradėjo karą Ukrainoje, į kurortą atvyko Vladimiro Putino politikai nepritariančių rusų?

– Birželį buvau sutikęs Rusijos aktorių Genadijų Chazanovą. Jūrmaloje jis gyvena kone prie pat jūros, greta „Dzintaru“ koncertų salės. Aktorius patyliukais pasitraukė iš Rusijos, garsiai nepareiškęs savo nuomonės.

O kiti atlikėjai Rusiją paliko su triukšmu, pavyzdžiui, garsi aktorė Čiulpan Chamatova pasmerkė V.Putino agresiją Ukrainoje ir, pabėgusi iš šalies, apsigyveno Latvijoje netoli Cėsių.

Latvija seniai yra uždaryta karui pritariančiam dainininkui Olegui Gazmanovui, kuriam pritaikytos sankcijos ir kuris nuolat rėmė Krymo okupaciją.

Jis turi butą Jūrmaloje, bet negali jo parduoti, nors, matyt, norėtų tai padaryti. Latvija uždraudė atvykti ir V.Putiną palaikančiai dainininkei Valerijai, dar keliems rusų atlikėjams.

Vaikštinėdamas palei Lielupės upę matau nemažai automobilių ir su rusiškais, ir su ukrainietiškais numeriais. Daug rusų atvažiuoja turėdami anksčiau išduotą leidimą gyventi Jūrmaloje, nes dabar tų leidimų gauti beveik neįmanoma.

Pažįstu ir tokių atvykusiųjų, kurie nė neketina grįžti į Rusiją. Mat anksčiau buvo nusistovėjusi tokia schema: pinigų nestokojantys rusai vesdavo latves, dar geriau – turinčias vaikų, ir patys skraidydavo iš Maskvos į Latviją kada panorėję. Bet šiuo metu į Rusijos pusę jie nebežiūri.

Po Krymo okupacijos rusai buvo pradėję gąsdinti, kad jie ignoruos Jūrmalą, kad persikels į Sočį Krasnodaro krašte, prie Juodosios jūros, bet taip nenutiko. Tai ne toks pat kurortas.

Girdžiu latvius bei vietos gyventojus rusus kalbant, kaip lietuviams gerai – koks geras jūsiškis Palangos kurortas. O pas mus atvažiavę lietuviai aikčioja, kaip gražu Jūrmaloje, kaip viskas civilizuota. Taigi joks Sočis nei Jūrmalos, nei Palangos nepakeis.

– Dirbate Rygoje, bet būstą nuomojatės Jūrmaloje. Kiek tai jums kainuoja?

– Turėjome ir mes – mano šeima – 2 kambarių butą Jūrmaloje. Jį pardavėme 1990-aisiais už 8 tūkst. JAV dolerių ir persikėlėme gyventi į Rygą. Anuomet tokios ir buvo būsto kainos.

Šiuo metu vėl gyvenu Jūrmaloje – nuomojuosi 3 kambarių butą sovietinės statybos daugiabutyje. Už nuomą moku labai mažai – po 500 eurų per mėnesį, komunaliniai mokesčiai skaičiuojami atskirai. Mažai, nes mano pažįstama 500 eurų moka už vieno kambario buto nuomą šiame kurorte.

Jūrmaloje yra vilų, kurių nuoma per mėnesį kainuoja 5–6 tūkstančius eurų.

Pernai Buldurų rajone apžiūrėjau apartamentus. Suremontuoti, gražūs, o nuoma už mėnesį kainavo 2 tūkst. eurų. Patikrinau ir 4–5 kambarių atnaujintų butų Jūrmaloje kainas, jos sukasi apie 1,2–1,3 mln. eurų.

– Ar teko radijo laidose pakalbinti lietuvių?

– Dirbti Latvijos radijuje pradėjau 1990-aisiais, o po metų, kai dar kursavo naktinis traukinys Ryga–Vilnius, nuvažiavau juo į Vilnių imti interviu iš Vytauto Landsbergio, tuomečio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko.

Pamenu, prie Seimo – barikados, smėlio maišai, o aš einu pas valstybės vadovą tiesiai iš traukinio, vilkėdamas turguje pirktą švediško stiliaus megztinį. Man buvo nejauku. Užeinu į kabinetą, žiūriu – V.Landsbergis sėdi prie stalo apsirengęs tokį pat megztinį. Ir taip gardžiai abu pradėjome juoktis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.