„Didelių detalių pristatyti ilgai nebus galima, ypač sumų, nes per pastarąsias kelias savaites buvo tokių situacijų, kai dujų kainos šoktelėjo iki beveik 350 eurų už megavatą ir buvo tokių savaičių, kada jos panašiu tempu nukrito. Akivaizdu, kad išsidėlioti labai aiškią perspektyvą būsimų kainų 2023 metais, netgi reguliuojamų kainų, nebus labai lengva, bet kalbam apie sumas, kurioms reikės tikrai artimo ir viršijančio milijardą eurų biudžeto“, – pirmadienį sakė premjerė.
Kompensacines priemones pirmadienį ji ketina aptarti su Prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau jų nedetalizavo.
„Šiandien su Prezidentu apsitarsime, ar tos kryptys, apie kurias pagalvojusi Vyriausybė, atrodo panašiai ir prezidentui“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak I.Šimonytės, 1 mlrd. eurų reikės tik energetikos kainų kompensacijoms, tačiau taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių.
G.Nausėda praėjusią savaitę pareiškė iš premjerės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.
Turi būti svarstomas europinis sprendimas dėl elektros kainų
I.Šimonytė teigia, kad turi būti svarstomi bendri ES sprendimai dėl energetikos kainų suvaldymo. Pasak Vyriausybės vadovės, kai kurios šalys jau apmokestino papildomą pelną, gaunamą smarkiai išaugus nuo brangių dujų priklausomoms elektros kainoms, tačiau Lietuvos problema yra per maža elektros gamyba, todėl šalies vartotojus itin veikia aukštos kainos.
„Šiuo metu elektros kaina formuojama pagal brangiausią nešėją – šiuo atveju pagal dujas ir tai turi tiesioginės įtakos elektros kainoms ir tuo pačiu kažkur susidaro dėl to pelnai, kurie susidaro ne dėl efektyvumo laimėjimų, o dėl to, kad taip susiklostė situacija turint pigią gamybos savikainą. Lietuvai turbūt šitas klausimas mažai aktualus, nes Lietuvos problema yra visai kita, mes tiesiog turime per mažai generacijos ir todėl mus labai šitas kainų poveikis veikia“, – sakė I.Šimonytė.
„Natūralu, kad didesnius pelnus papildomais mokesčiais šiuo metu savo iniciatyva jau yra skirtingos šalys apmokestinusios, tai, matyt, europinis sprendimas toje srityje galėtų būti svarstomas ten, kur tai yra aktualu“, – pridūrė ji.
Komentuodama elektros kainų lubas, premjerė kalbėjo, kad kai kur tai yra pasiteisinęs sprendimas, tačiau kaip tai veiktų visoje Bendrijoje, turi būti diskutuojama.
Lietuvoje viešintis Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis taip pat teigė, kad reikia diskutuoti dėl bendrų sprendimų. Jis pabrėžė, kad Liuksemburgas jiems pritars.
„Turi būti priimtas sprendimas didžiąja balsų dauguma. Taip pat vyks viršūnių susitikimas, manau, kad tie pasiūlymai yra geri, bet juos reikėtų analizuoti. Liuksemburgas tikrai nieko neblokuoja ir pritars šiems sprendimams“, – Vilniuje kalbėjo jis.
