NT rinka patiria didžiausią sukrėtimą per dešimtmetį: kokių kainų galima tikėtis artimiausiu metu

Kad būstas Vilniuje atpigtų, reikia dviejų palankių dedamųjų, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ patikino statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Jo pastebėjimu, sunku prognozuoti, kada nekilnojamojo turto (NT) rinka suaktyvės, tačiau jau dabar aišku, kad dar teks palaukti bent pusmetį. Situaciją apsunkina ir valdžios dirbtinis NT objektų statybų stabdymas, neišduodant reikiamų leidimų.

Situaciją apsunkina ir valdžios dirbtinis NT objektų statybų stabdymas, neišduodant reikiamų leidimų.<br>V.Balkūno nuotr.
Situaciją apsunkina ir valdžios dirbtinis NT objektų statybų stabdymas, neišduodant reikiamų leidimų.<br>V.Balkūno nuotr.
A.Avulis.<br>T.Bauro nuotr.
A.Avulis.<br>T.Bauro nuotr.
Situaciją apsunkina ir valdžios dirbtinis NT objektų statybų stabdymas, neišduodant reikiamų leidimų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Situaciją apsunkina ir valdžios dirbtinis NT objektų statybų stabdymas, neišduodant reikiamų leidimų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 5, 2022, 10:37 AM, atnaujinta Sep 5, 2022, 10:39 AM

NT rinka patiria didžiausią sukrėtimą per dešimtmetį

„Šiemet NT rinka išgyvena tokius išbandymus, kurių nebuvo paskutinius 10 metų, nuo 2009 m.“ – patikino A.Avulis. Pašnekovas sakė, kad karas Ukrainoje tapo impulsu, kuris pastūmėjo dalį gyventojų susimąstyti, ar šiuo metu verta įsigyti NT.

Visgi baimių buvo daug. Juo labiau, kad anksčiau buvo ir pranešimų, kurie rodė, kad karas nesibaigs ir netgi galėtų pasiekti kitas šalis. Todėl tokia informacija privertė iš naujo perkratyti savo mintis ir planus.

Tačiau rinka palaipsniui vėl bunda. „Kovo mėnesį buvo šokas, balandį jau rinka vėl atsigauna, bet pasivijo kitos naujienos. Tai, kad nutrūkus ryšiams su Ukraina, Rusija ir Baltarusija, dramatiškai pabrango metalas“, – aiškino „Lietuvos ryto“ televizijos laidos dalyvis.

Nors anksčiau problemos su žaliavų ir statybinių medžiagų tiekimu jau buvo, problema nebuvo tokia ženkli ir nedarė tokios didelės įtakos, kaip kad prasidėjus karui.

„Balandis ir gegužė buvo tie mėnesiai, kai statybininkams buvo didžiausias iššūkis dėl to, iš kur gauti medžiagų, nes pasijutome kaip gūdžiais sovietų laikais, kai nėra medžiagų“, – teigė A.Avulis. Kaip aiškino NT ekspertas, dėl tokios situacijos išaugo statybų kainos, nes įmonės, turinčios medžiagų, parduoda keliskart brangiau, todėl ir buvo kainų šuolis.

Pasak jo, statybų kainų augimas iššaukė panašią reakciją ir NT rinkoje: tie, kurie statė būstą, suvokė, kad už tokią pačią kainą objekto nebepastatys – lieka arba bankrutuoti, arba kelti kainą pirkėjui ar užsakovui.

„Tada ir atsitiko dramatiškas dalykas, kai būsto kainos pakilo į aukštumas, kurių Lietuva dar nebuvo mačiusi. Kai kainos pakilo, tai Vilniuje vidutinė būsto kvadratinio metro kaina viršijo 3 000 eurų – to niekada nėra buvę. Tokią kainą mokėti gali ne kiekvienas, o dar pridėkime tai, kad infliacija mus gąsdina ir dusina, nes reikia pasiskaičiuoti, kiek liks, kai už elektrą mokame trigubai daugiau, už šildymą taip pat neadekvačiai“, – dėstė A.Avulis.

Anot jo, dar prisidėjo ir tai, kad Europos Centrinis Bankas padidino bazines palūkanų normas ir žmonės už būsto paskolas priversti mokėti kiek daugiau.

Paklausus, kokia situacija NT gali laukti rudenį, pašnekovas atsakė, kad pirmiausia būtina kalbėti apie tai, kad infliacija jau mažėja. Tuomet žmonės atsikvėps ir pergalvos, ar pirkti didesnius pirkinius.

Dabar lietuviai linkę pirkti arba nuomotis būstą antrinėje rinkoje, tačiau tai yra laikina tendencija. Mat senesnės statybos namuose pačio būsto eksploatacija yra brangesnė, sakė jis. Tačiau, jo pastebėjimu, rudenį gali nutikti taip, kad rinka suaktyvės.

Nors A.Avulis nelinkęs dalintis prognozėmis, kada atsigaus NT rinka, jis mano, kad tai galėtų nutikti už pusmečio arba kitą pavasarį ar net vasarą.

Antrinėje rinkoje judėjimas vyksta, jis ten visada buvo ir bus pigesnis. Dabar labiau linkę pirkti būtent tokį būstą, bet tai yra laikina tendencija, nes anksčiau statyto būsto eksploatacija yra gerokai brangesnė ir prie tų elektros ir šildymo kainų, tai bus laikinas sprendimas.

„Dabar yra ne tik prastos žinios apie infliaciją ir būsto kainų augimą, yra ir geros naujienos: metalų kainos krenta trečias mėnuo iš eilės, medienos. Taip pat, turime pozicijas, kurios kelia kainą kaip koks gipso kartonas, apšiltinimo medžiagos. Bet jau matosi didžioji tendencija, kad buvome pasiekę infliacijos piką ir dabar jau leisimės žemyn“, – dėstė pašnekovas.

Viską lems du veiksniai

„Būstas gali atpigti, bet tikimybė yra labai maža. Ko reikia, kad būstas atpigtų? Reikia dviejų dedamųjų. Pirmas dalykas, kad sumažėtų žaliavų ir medžiagų kainos bei kad atpigtų statybos darbai. Antra, kas būsto pasiūla būtų didesnė.

Kodėl šios dvi didelės problemos šiandien nesisprendžia? Būsto pasiūla Vilniuje jau dveji metai kaip mažėja ne todėl, kad nėra galimybių ar neturime projektų, todėl kad reikalavimai ir biurokratija pasiekė kosmosą. Šiandien gauti statybos leidimą yra be galo, be krašto sunku. Dėl to pasiūla du kartus mažesnė nei buvo prieš metus. Manau, kad ji stabdoma dirbtinai, bet ne tikslingai“, – komentavo A.Avulis.

Jo teigimu, politikai nesuvokia, kad tokia jų pačių vykdoma politika yra žalinga Lietuvos žmonėms, atkreipė dėmesį pašnekovas. Pašnekovas akcentavo, kad jei norima pakeisti dabartinę situaciją NT rinkoje reikia veikti, o tai riboja valdžia.

„Šiai dienai yra daug projektų paruošta, jie guli ir tiesiog negauna statybos leidimo dėl pačių absurdiškiausių reikalavimų“, – teigė jis. Mat vystytojų prašoma atnešti tai pažymas, tai atlikti tyrimus, tai kitų nesibaigiančių reikalavimų.

Jis pateikė vadovaujamos įmonės pavyzdį. Joje siekiama užsiimti didesnės vertės apyvartomis su mažesne marža. Kai tai padaryti sunku, specialistai netenka motyvacijos, nes nemato rezultatų ir pasiekimų.

Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad statybos darbų ir darbuotojų atlyginimai vis auga. „Jie nuolat didėja ir tai vyksta dėl vienos paprastos užduoties: anksčiau turėjome didesnes galimybes įsivežti darbo jėgą iš Ukrainos, Baltarusijos. Dabar Ukraina uždaryta, Baltarusija mums nedraugiška ir tos darbo jėgos labai trūksta. Labai gaila, kad politikai nenori padėti spręsti šių problemų“, – dėstė A.Avulis.

Taip pat kalbėdamas apie naujo būsto įperkamumą, jis pripažino, kad jis vis sunkiau įperkamas, tačiau paragino suvokti, kad dalis lietuvių gauna labai aukštas pajamas, o savo banko sąskaitose turi per 20 mlrd. eurų santaupų. Natūralu, kad jie norės išvengti pinigų nuvertėjimo ir investuos į NT.

Tačiau kitai daliai žmonių pasirinkimų taip pat yra. Tie, kurie prieš metus būstą įpirkti galėjo, o dabar nebe – atsigręžia į antrinę NT rinką arba jiems tenka laukti geresnės situacijos rinkoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.