Išnarstę taupymo planą siūlo reikalauti iš darbdavių kompensacijų: jos galėtų siekti ir kelis šimtus eurų A. Sekmokas: valdžia ne šalina ligą, o slopina ją vaistais

Energetikos ministerijos paskelbtas taupymo planas opozicijos, profsąjungų ir energetikos ekspertų neįtikino. Anot jų, buvo smarkiai pavėluota, be to, užkliūva ir nuotolinio darbo siūlymas. Kieno sąskaita bus taupoma?

Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>Lrytas.lt koliažas.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>Lrytas.lt koliažas.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>I.Danieliūtės nuotr.
A.Sekmokas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Sekmokas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Mazuronis.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Mazuronis.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>P.Gvildžio nuotr.
I.Ruginienė.<br>P.Gvildžio nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Sysas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Sysas.<br>T.Bauro nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Energetikos ministerija parengė energijos taupymo planą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Sep 6, 2022, 4:30 PM

Kieno sąskaita taupysime?

Pirmadienį Energetikos ministerija pranešė parengusi energijos taupymo planą. Ji siūlo šildymo sezono metu sumažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, o vasarą – padidinti kondicionierių temperatūrą iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį viešojo sektoriaus pastatuose.

Taip pat siūlo leisti darbuotojams nuotoliu dirbti penktadieniais ir pirmadieniais – taip būtų galima keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių.

Siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį greitkeliuose iki 110 km per valandą. Dabar toks greitis galioja nuo lapkričio iki kovo.

Socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, yra vėluojama skelbti energijos taupymo planą: „Energetikos ministrą kelis kartus buvome pasikvietę kalbėtis su frakcija, teikėme siūlymus, aiškinomės situaciją. Bet mums ministras sakė: miegokite ramiai, viskas kontroliuojama. Bet jis kaip žiogas, kuris vasarą prašoko, o atėjus rudeniui susidūrė su dar daugiau problemų.“

Anot jo, ministerijos siūlymai yra teisingi teoriškai, visgi vargu, ar praktikoje išvysime daug naudos.

„Mažinti greitį keliuose ir temperatūrą patalpose – teisinga. Tačiau darbo kokybė, bent Seimo, prastėja dirbant nuotoliniu būdu. Ministerijų darbai, projektai vėluoja, derinimai vyksta ilgiau. Tad nežinau, ar toks taupymas tinkamas, kai kenčia darbo kokybė.

Be to, kai darbo patalpoje sėdi keturi žmonės, dega viena lemputė, bet kai visi keturi dirbs iš namų, degs keturios lemputės. Tad ar taip iš tiesų sutaupysime? Akivaizdu, kad taupymas bus gyventojų, darbuotojų sąskaita“, – portalui lrytas.lt teigė Seimo narys.

Turi teisę prašyti kompensacijos

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė taip pat pabrėžė, kad išaugę verslų kaštai negali būti permetami ant darbuotojų pečių: „Ypač tada, kai turime tokias sudėtinga diskusijas dėl atlyginimų didinimo tiek viešame, tiek privačiame sektoriuose. Darbuotojai ir taip iš visų pusių spaudžiami, neva dabar ne laikas kalbėti apie didesnes pajamas, tai jeigu jiems dar numes šio nuotolinio darbo išlaidas – bus nesąžininga.“

Visgi ji pripažino, kad dirbti porą dienų nuotoliniu būdu nebūtų didelis blogis, pandemija jau išmokė daugelį dirbti iš namų arba hibdriniu būdu, dalį darbų atliekant namuose, dalį – biuruose. Tik nuotolinio darbo, norint įmonėms sutaupyti, nereikėtų taikyti prievarta.

„Juk gyventojams padidės išlaidos už elektrą, vandenį. Be to, reikia įvertinti ir tai, ar darbuotojai turi sąlygas dirbti namuose. Jeigu darbuotojas nepriekaištauja ir sutinka su tokiu darbo modeliu – puiku. Bet gal staiga visi šeimos nariai pradės dirbti nuotoliniu būdu ir vieni kitiems trukdys. Taip pat darbdavys turi įrengti darbo vietą namuose, parūpinti stalą, kėdę, reikiamas priemones, pasirūpinti ir išaugusiomis komunalinėmis išlaidomis.

Tai nereiškia, kad darbuotojas turi nešti darbdaviui sąskaitas už komunalines paslaugas. Galima tiesiog susitarti, kokia kompensacijos suma būtų racionali, tai būtų 50, 100 ar 300 eurų. Dėl visko tiesiog reikia susitarti, bet darbuotojas tikrai turi teisę prašyti darbdavio tokios kompensacijos“, – portalui lrytas.lt paaiškino ji.

Jau pavėluota

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis į planą taip pat žvelgia skeptiškai. Anot jo, riboti greičio keliuose nereikėtų.

„Tie, kas turi pinigų, degalus pylėsi ir pilsis. Tai dabar už ką žmonės būtų baudžiami? Kad netaupo? Juk greičio ribojimai turi būti susiję su saugiu eismu, o ne taupymu“, – piktinosi Seimo narys.

Kaip jis teigė, viskas paaiškės trečiadienį, kai planas bus pristatytas Vyriausybei, tačiau tai, kas šiuo metu viešai žinoma, ne itin džiugina ir jo neįtikina.

„Grįžtame į senus laikus, kada miestuose karštas vanduo gyventojams būdavo įjungiamas tik vieną savaitgalį per dvi savaites“, – sakė S.Skvernelis.

Anot Seimo nario, toks pasiūlytas planas stipriai sutaupyti nepadės, o su renovacijomis, kurios būtų bent kiek gelbėjusios šioje situacijoje, jau pavėluota, tai turėjo ir turi vykti sparčiau.

„Kiek yra energetiškai neefektyvių pastatų, daugiabučių, kuriuose šiluma per sienas ir langus išeina į orą, o po to valstybė dar moka gyventojams už tai kompensacijas.

Vyriausybės rūmai taip pat yra visiškai neefektyvūs, juos reikia renovuoti. Galbūt tai net pats neefektyviausias pastatas, nuo jo ir reikia pradėti“, – portalui lrytas.lt pareiškė buvęs premjeras.

Būtina pateikti ilgalaikį planą

Darbo partijos pirmininkas Andriaus Mazuronis taip pat pabrėžė, kad Energetikos ministerija šiuo metu turi pristatinėti ne taupymo planą, nes gyventojai ir verslai patys taupys, o sprendimus, ką darys su tokiomis aukštomis kainomis.

„Kitos šalys jau imasi sprendimų, mažina PVM, o mūsų Energetikos ministerija tik teikia planus, kaip taupyti, vietoje to, kad pateiktų aiškų planą, ką žada daryti, kaip kompensuos elektros kainas fiziniams ir juridiniams asmenims. Juk įmonės jau užsidaro, darbuotojai išleidžiami į prastovas arba yra atleidžiami. Visa tai, kas vyksta, yra ciniška“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Mazuronis.

Tam pritarė ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas. Žemesnė temperatūra, galimybė dirbti iš namų ir sutaupyti degalų, nes nereikės vykti į darbą, – neblogi sprendimai. Jo teigimu, atsakingas energijos naudojimas sąskaitas galėtų sumažinti 5–7 proc., bet tai vis tiek nėra reikšminga suma, kai matome, jog kainos auga kartais.

„Ir kiek apskritai galime sutaupyti elektros energijos... Žinoma, galima užsivirinti vandenį arbatai pusvalandžiu anksčiau ar vėliau, atsižvelgdami į elektros kainas, bet vanduo juk neišbus karštas iki vakaro. Sutemus taip pat abejoju, ar kas nors sėdės, dirbs neįsijungęs šviesos. Taupyti elektrą yra sudėtinga“, – pateikė pavyzdžius A.Sekmokas, paminėdamas, kad dėl to šiuo metu apie taupymą kalbėti net neverėtų.

Eksperto teigimu, valstybė turi ieškoti greitų sprendimų ir jų imtis dabar, kad Lietuva nebūtų 70 proc. priklausoma nuo elektros importo. Žinoma, gerai, kad gyventojams yra skiriamos kompensacijos už naudojamą energiją, saulės elektrinių įsigijimą ar iškastinio kuro keitimą atsinaujinančia energetika, galbūt bus apmokestinami ir energetikos įmonių pelnai. Deja, pasak A.Sekmoko, viso to yra maža. Tai tik padės lengviau ištverti šią dieną ar rytojų, bet būtina žvelgti ir į ateitį.

„Iki šiol ėjome mažais žingsneliais, o turime žengti didelius ir tvirtus žingsnius. Mums reikia rimtos programos ir problemą spręsti iš esmės. Kol kas visa tai, kas yra daroma, yra tik bandymas ligos simptomus mažinti aspirinu, bet tai nėra pačios ligos šalinimas. Būtina spręsti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros, tai – ir nacionalinio saugumo klausimas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Sekmokas.

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus jokių priemonių valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų.

Turto banko duomenimis, dar 2021 m. jos buvo 98 mln. eurų. Planuojama, jog įgyvendinus Energetikos ministerijos siūlomą planą, valstybei kasmet pavyktų sutaupyti apie 140–160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.