Dėl Rusijos žaidimo dujų kainos liks aukštos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas yra įsitikinęs, kad tiekimo sustabdymas – politinis sprendimas. „Gazprom“ nenurodė tikslios datos, kada bus pradėti turbinos remonto darbai ir kiek jie truks. A.Izgorodino manymu, šįkart tiekimo stabdymas gali trukti net 3–6 savaites.
„Dėl to pirmadienį ryte dujų kaina Europoje vėl pakilo apie 30 proc. Mano nuomone, Rusija taip nori dar labiau spausti Europą, kad ši spaustų Ukrainą dėl derybų“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Jei niekas nesikeis, toliau liksime neapibrėžtume, iš Rusijos neišgirsime konkrečių atsakymų, dujų kainos, ekonomisto teigimu, galėtų dar labiau pakilti – ir net daugiau nei 30 proc.
Visgi Europos Komisija (EK) taip pat turi galios šioje situacijoje. Ji turi galimybę įvesti papildomus mokesčius energetikos bendrovėms, bet tokiu atveju dujų kaina liktų aukšta.
„Tačiau priėmus radikalesnį sprendimą – įšaldžius galutines energetikos kainas vartotojams, o skirtumą tarp galutinės ir rinkos kainos kompensavus Europos Centriniam Bankui (ECB), išleidžiant naujas priemones, – dujų kainos galėtų kristi.
Reikia kokio nors žingsnio, kad kainos kristų. Arba iš Europos pusės, imantis radikalesnių veiksmų, arba iš Rusijos – pateikiant konkrečias dujotiekio remonto datas.
Bet nemanau, kad EK iš karto imsis tokių veiksmų, ji linkusi problemas spręsti žingsnis po žingsnio, pirma imasi kosmetinių sprendimų, o tik vėliau radikalesnių. Bet kuriuo atveju, net jei dujų tiekimas „Nord Stream“ rudenį bus atnaujintas, garantuoju, kad iki šildymo sezono pabaigos tai bus ne paskutinis rastas gedimas. Dujų tiekimas dar gali sutrikti tris keturis kartus, o tada rinkose matysime didelius dujų kainų šuolius – Rusijos žaidimą“, – komentavo pašnekovas, paminėdamas, kad vien tai, jog dujų tiekimas Europai nėra ir nebus stabilus, reiškia, kad dujų kainos liks aukštame lygyje.
Jau spalį daugiau įmonių stabdys veiklas
Tuo metu energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas į situaciją žvelgia optimistiškiau. Jo manymu, tai, kad Europai neblogai sekasi užpildyti dujų saugyklas, Vokietija taip pat skelbia, jog yra pasiruošusi žiemai, neturėtų leisti kainoms pakilti į nežmoniškas aukštumas.
„Aišku, jeigu dujų tiekimas bus sustabdytas labai ilgai, o ruduo – šaltas, kad dujas teks pradėti smarkiai naudoti anksčiau, visko gali būti, kad kainos ims kilti smarkiai. Prognozuoti sunku, nes rinkos reaguoja ne tik į tai, kas vyksta, bet ir į tai, ko tikimasi. Jei būtų išsigąsta, kainos galėtų vėl smarkiai šoktelėti.
Bet stipriai jaudintis nereikia, šią žiemą išgyvensime“, – portalui lrytas.lt patikino ekspertas.
A.Izgorodinas taip pat skuba raminti gyventojus – dujų vartotojams sąskaitos neturėtų stipriai išsipūsti: „Šiuo metu mūsų buitiniams vartotojams dujų kaina yra nustatoma ir, be to, valdžia dar ilgą laiką be problemų gali kompensuoti jiems energetikos sąskaitas. Tad, net jei rinkose matome dujų kainų augimą, tai nereiškia, kad galutinė kaina didės ir gyventojams. Be to, Vyriausybė kalba ir apie naujas antiinfliacines priemones. Gyventojams tikrai nėra pagrindo nerimauti.“
Deja, ekonomistas pripažino, kad verslų situacija prastesnė – šiuo metu jie nėra apsaugoti nuo energetikos kainų augimo, kompensacijų negauna, todėl įmonės, išaugus sąskaitoms, priverstos branginti paslaugas arba riboti, stabdyti veiklą, nes dirbti esant tokioms aukštoms energetikos kainoms tampa nebeverta.
„Masinis įmonių veiklų stabdymas mus gali užklupti spalį. Nes vasaros antroje pusėje elektros ir dujų kainos stipriai šoktelėjo, tai ypač svarbu pramonės įmonėms. Verslai gali du tris mėnesius išsilaikyti ir amortizuoti aukštas energetikos kainas, naudodami sukauptus rezervus, bet jų biudžetai juk nėra guminiai.
Vadinasi, spalį jau matysime daugiau pramonės įmonių, kurios bus priverstos stabdyti veiklas. Nebent Vyriausybė priims naujas priemones, skirs pinigų verslui“, – teigė jis.
Kompensacijos gali būti ir blogis
Visgi banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai žvelgia į dujų kainų ribojimus: „Efektyviausiai dujų vartojimą sumažina aukštos dujų kainos, tad Europos Sąjungos (ES) politikams nederėtų kištis į dujų ir elektros rinką bei dirbtinai mažinti gamtinių dujų ir elektros kainų vartotojams. Turėtų būti remiami tik socialiai pažeidžiamiausi gyventojai bei dėl aukštų dujų ir elektros kainų laikinai veiklą nutraukti priverstos bendrovės.
Likę rinkos dalyviai turėtų pajusti kainų padidėjimą, kuris natūraliai paskatintų dujų ir elektros taupymą, leistų pasiekti EK išsikeltą tikslą – sumažinti dujų vartojimą 15 proc. Sumažėjus vartojimui kristų ir dujų bei elektros kainos, tad rinka susibalansuotų. Tikėtina, kad tai įvyktų jau 2023 m. pavasarį.“
Ekonomisto teigimu, blogiausia būtų, jei ES šalys imtų siūlyti vis didesnes subsidijas, kovos su infliacija paketus. Tokiu atveju iškiltų reali grėsmė, kad dujų ir elektros vartojimas kristų mažiau nei 15 proc. arba nekristų visai.
„Tada gamtinių dujų ir elektros rinkos kainos išliktų aukštos, reikėtų vis daugiau valstybės subsidijų kompensuoti skirtumui tarp rinkos kainų ir tų, kurias moka galutiniai vartotojai.
Vis didesnės valstybės subsidijos didintų biudžeto deficitus ir valstybių skolas, o tai didintų valstybių skolų krizių tikimybę ateityje, ypač tose šalyse, kuriose politikai dosniausiai dalina ne savo pinigus.
Aukštos dujų kainos ir nemažėjantis dujų importas ir toliau blogintų ES šalių tarptautinės prekybos balansus, kurie šiais metais tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje tapo neigiami.
Didelis dujų vartojimas sumažintų gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygius, ypač, jei žiema būtų šalta, tad įtampa dujų ir elektros rinkose išliktų ir 2023 m., o galbūt ir 2024 m.
Subsidijos išbalansuotų bendrą ES rinką ir sumažintų paskatas investuoti į atsinaujinančią energetiką“, – feisbuke vardijo neigiamas pasekmes Ž.Mauricas.
Anot jo, laikinas dujų vartojimo sumažinimas yra vienintelė galimybė efektyviai išspręsti dujų krizę ir pasiekti pergalę energetiniame kare su Rusija. Taigi ES nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti, jog rusiškų dujų nebegaus, ir greičiau įvesti rusiškų dujų importo embargą, kad Rusija nebegalėtų naudoti šio išteklio kaip įrankio, skaldančio ES vienybę.
„Jei nebus įvestas dujų embargas, labai tikėtina, kad Rusija taikys „skaldyk ir valdyk“ principą vienoms ES šalims visiškai sustabdydama dujų tiekimą, o kitoms – ne. Tai skaldytų ES vienybę, didintų korupciją, stabdytų investicijas į alternatyvius energijos šaltinius, didintų neapibrėžtumą gamtinių dujų, elektros rinkose bei mažintų sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai“, – pareiškė Ž.Mauricas.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream“ vamzdynu, kad atliktų techninės priežiūros darbus. Tiekimas Baltijos jūros dugnu nutiestu dujotiekiu turėjo būtų atnaujintas šeštadienį.
Tačiau penktadienį „Gazprom“ paskelbė, kad tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ stabdomas, nes atliekant turbinos techninės priežiūros darbus aptikta gedimų, tad dujotiekį esą reikia toliau remontuoti.
„Kol bus šalinami įrangos gedimai, dujų tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu bus visiškai sustabdytas“, – pabrėžiama kompanijos pranešime.
„Techninių rezervų nėra, veikia tik viena turbina. Taigi kyla pavojus visos sistemos patikimumui“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paminėdamas, kad tokia padėtis susiklostė ne dėl „Gazprom“ kaltės.
Tačiau dujotiekio „Nord Stream“ turbinos gamintoja „Siemens Energy“ pareiškė, kad tepalo pratekėjimas, kuriuo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ aiškino savo sprendimą visiškai sustabdyti tiekimą šiuo dujotiekiu, „nėra techninė priežastis“ nutraukti dujų pumpavimą.
