Demokratų frakcija dėl energetikos krizės siūlo skelbti šalyje ekstremalią situaciją: įvyko tai, ko labiausiai bijojome

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė savus siūlymus, kaip kovoti su energetikos krize. Vienas iš jų – skelbti ekstremalią situaciją šalyje.

Energetikos krizė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Energetikos krizė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Energetikos krizė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Energetikos krizė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Energetikos krizė.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Energetikos krizė.<br>I.Danieliūtės nuotr.
K.Mažeika.<br>V.Skaraičio nuotr.
K.Mažeika.<br>V.Skaraičio nuotr.
L.Savickas.<br>V.Skaraičio nuotr.
L.Savickas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Butkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Butkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
L.Kukuraitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
L.Kukuraitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 7, 2022, 10:08 AM, atnaujinta Sep 7, 2022, 11:43 AM

„Situacija yra labai rimta, įvyko tai, ko labiausiai bijojome: į rudenį atėjome visiškai nepasiruošę, nors buvo matyta, kad krizė jau už kampo“, – teigė frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis.

Anot jo, dėl energetikos kainų net reikia skelbti ekstremalią situaciją šalyje.

„Tada galėtume valstybės rezervus naudoti pasekmių mažinimui ir sutelkti mūsų visų pastangas situacijai suvaldyti“, – trečiadienį frakcijos surengtoje konferencijoje sakė L.Kukuraitis.

Anot jo, pagalbos paketas verslui ir gyventojams turėtų būti paruoštas jau rudenį, o pagalba skiriama jau nuo spalio.

„Net jei šiuo metu neturime konkrečių Vyriausybės siūlymų, visa tai galime padaryti. Per pandemiją juk pavyko keisti įstatymų projektus ir įgyvendinti priemones per savaites, o ne pusmečius“, – paminėjo politikas.

Luko Savicko teigimu, situacijos neišspręsime tik naktimis ištraukdami elektros prietaisus iš elektros lizdų, todėl buvo įregistruoti įstatymų pakeitimo projektai.

Vienas iš jų – 0 proc. PVM taikymas šildymui. „Tai turėtų būti taikoma nuo spalio ir ne tik tiems, kurie naudoja centralizuotą šildymą. Tai padėtų ne tik uždirbantiems mažiausiai, bet ir vidurinei klasei“, – paminėjo jis.

Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad brangsta ir malkos, o dalis lietuvių, kurių perkamoji galia mažesnė, vis dar jas kūrena ir šildosi. Todėl reikėtų priimti sprendimus ir dėl šių prekių brangimo.

L.Savickas taip pat siūlo neriboti saulės šviesos energijos elektrinių bei gaminančių vartotojų elektrinių suminės įrengtosios galios. Siekiant užtikrinti elektros sistemos stabilumą saulės elektrinėms galėtų būti taikomi techninio pobūdžio ribojimai Vyriausybės numatyta tvarka.

Jo nuomone, tokiu būdu būtų skatinama saulės elektrinių plėtra, padėsianti pasiekti elektros kainų stabilumą bei sumažinti valstybės, verslo bei eilinių vartotojų patiriamas išlaidas, mat pastaruoju metu didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

„Iš to išplaukia kitas pasiūlymas. Vyriausybė turi daug variantų, kaip paskatinti rinką reguliuoti kainą. Tai galima padaryti pasitelkiant finansinio stabilumo priemones per fiksuotų pajamų garantijas. Tie sprendimai leistų 5–7 metų laikotarpiui fiksuoti elektros energijos kainą, viršpelnius nukreipti į kainos kompensavimo priemones, o patiems rinkos žaidėjams suteikti stabilumą, įpareigojant juos užtikrinti kainos grindis“, – kalbėjo L.Savickas.

Algirdas Butkevičius paragino stipriai atsižvelgti į verslus ir padėti jiems išsaugoti darbo vietas. Jis teigė, jog galima remtis ir kitų šalių, tarkime, Vokietijos, pavyzdžiu.

„Reikėtų suteikti greitas lengvatines paskolas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė verslams kreiptis į „Invegą“, bet ten procedūros trunka ilgai – 3–6 mėn. Taip kriziniu laikotarpiu būti negali.

Taip pat reikia suteikti garantijas valstybės vardu. Tokiu atveju įmonės, turinčios valstybės garantiją, galės greičiau pasiskolinti iš bankų ir išlaikyti savo darbuotojus.

Reikėtų subsidijų įmonėms, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro energetiniai ištekliai, nes, kai elektra ir dujos pabrango, šių verslų produktų savikaina auga ir įmonės gali tapti visiškai nebekonkurencingomis“, – paminėjo kelis variantus jis.

L.Kukuraitis siūlė kompensuoti dalį prastovų, taip pat kompensuoti ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA) augimą smulkiajam verslui, kad šis galėtų užtikrinti ir augančius atlyginimus, ir veiklos tęstinumą. Taip pat politikas pakartojo, jog neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) reikėtų sulyginti su MMA.

„Dar būtina išsiaiškinti, kodėl žmonės nesinaudoja kompensaciomis šildymui ir vandeniui, įtraukti į kompensavimo sistemą ir elektrą.

Vyriausybė siūlo kitis metais 1 mlrd. eurų panaudoti elektros kompensavimui, bet tai tik 8–9 centais sumažins kilovatvalandės kainą, kai ji gali kilti keliasdešimt centų. Ką tie keli centai duos, ypač pažeidžiamiausiems?“ – kėlė klausimą L.Kukuraitis.

Frakcijos seniūnas svarstytų ir apie vienkartines išmokas, mat, kaip jis sakė, tai būtų laikinas ir biudžetui ne itin skausmingas sprendimas, bet taiklus ir galintis leisti žmonėsi išgyventi būtent šią žiemą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.