Vietoj žadėto proveržio energetiniame kare – įšalas ir sumaištis: aukso vertės gyslą jau užuodė ir spekuliantai

Vietoj žadėto proveržio – įšalas ir sumaištis. Rusijai paskelbus energetinį karą Vakarams pradeda aiškėti, kad dalis kovai skirtų ginklų Lietuvoje jau gali būti atsidūrę ir perpardavinėtojų rankose.

Politikai šnairuoja į R.Masiulį, kurio vadovaujama bendrovė „Litgrid“ galbūt sujaukė saulės elektrinių plėtrą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politikai šnairuoja į R.Masiulį, kurio vadovaujama bendrovė „Litgrid“ galbūt sujaukė saulės elektrinių plėtrą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politikai šnairuoja į R.Masiulį, kurio vadovaujama bendrovė „Litgrid“ galbūt sujaukė saulės elektrinių plėtrą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politikai šnairuoja į R.Masiulį, kurio vadovaujama bendrovė „Litgrid“ galbūt sujaukė saulės elektrinių plėtrą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys pripažino, kad saulės elektrinių plėtrą stabdo ir įtartini stabdžiai, o K.Starkevičiui situacija šioje rinkoje primena koncerno EBSW aferas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasirodo, elektros perdavimo sistemos operatorius, kurį valdo geras ministro D.Kreivio bičiulis eksministras R.Masiulis, vadovaujantis bendrovei „Litgrid“, jau išdalijo visas aukso vertės elektros gijas.<br>T.Bauro nuotr.
Pasirodo, elektros perdavimo sistemos operatorius, kurį valdo geras ministro D.Kreivio bičiulis eksministras R.Masiulis, vadovaujantis bendrovei „Litgrid“, jau išdalijo visas aukso vertės elektros gijas.<br>T.Bauro nuotr.
Pasirodo, elektros perdavimo sistemos operatorius, kurį valdo geras ministro D.Kreivio bičiulis eksministras R.Masiulis, vadovaujantis bendrovei „Litgrid“, jau išdalijo visas aukso vertės elektros gijas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pasirodo, elektros perdavimo sistemos operatorius, kurį valdo geras ministro D.Kreivio bičiulis eksministras R.Masiulis, vadovaujantis bendrovei „Litgrid“, jau išdalijo visas aukso vertės elektros gijas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pasirodo, elektros perdavimo sistemos operatorius, kurį valdo geras ministro D.Kreivio bičiulis eksministras R.Masiulis, vadovaujantis bendrovei „Litgrid“, jau išdalijo visas aukso vertės elektros gijas.<br>T.Bauro nuotr.
Pasirodo, elektros perdavimo sistemos operatorius, kurį valdo geras ministro D.Kreivio bičiulis eksministras R.Masiulis, vadovaujantis bendrovei „Litgrid“, jau išdalijo visas aukso vertės elektros gijas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2022-09-08 06:42, atnaujinta 2022-09-08 13:07

Valdžios atstovai vasaros pradžioje džiūgavo skelbdami apie būsimą neregėtą proveržį – sklandžią ir greitą atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą Lietuvoje.

Energetinei priklausomybei mažinti šalis iki 2030 metų yra užsimojusi skirti beveik 1 mlrd. eurų. Seimas taip pat suskubo naikinti ir įvairias iki šiol saulės jėgainių plėtrą stabdžiusias biurokratines kliūtis.

Tačiau ima aiškėti, kad žadėto proveržio dar gali tekti gerokai palūkėti.

Pasirodo, elektros perdavimo sistemos operatorius, kurį valdo geras energetikos ministro Dainiaus Kreivio bičiulis eksministras Rokas Masiulis, vadovaujantis bendrovei „Litgrid“, jau išdalijo visas aukso vertės elektros gijas, be to, kilo nemažai įtarimų, kad jos galėjo atsidurti netinkamose rankose.

Todėl institucijos, galbūt ir dėl ankstesnių gėdingų elektros rinkos liberalizavimo klaidų, jau ėmėsi bendrovės „Litgrid“ priimtų sprendimų revizijos.

Tiesa, ekspertai nuogąstauja, kad šis patikrinimas gali užtrukti. Tai reiškia, kad žadėtas proveržis gresia virsti sąstingiu, nuo kurio žiemą gali „apšalti“ tūkstančiai elektros vartotojų.

Dalį projektų atkabins

Seime antradienį vykusioje diskusijoje energetikos ministras D.Kreivys drąsinosi, kad Lietuva atkakliai juda link užsibrėžto tikslo – iki 2030 metų vėl tapti elektrą eksportuojančia šalimi.

Pagal Energetikos ministerijos planus, įrengus daugiau saulės ir vėjo jėgainių verslas jau po kelerių metų turėtų pats apsirūpinti elektros energija.

Anot D.Kreivio, tam esą yra numatytas tvirtas pamatas – jau netrukus saulę ir vėją pažaboti planuojantis verslas esą galės pretenduoti į paskolas ypač geromis sąlygomis.

Ministras jų neįvardijo, tačiau tikino, kad palūkanos nebus astronominės. Tiesa, saulės elektrinių plėtrą stabdo ne vien pinigai.

D.Kreivys pripažino, kad yra ir daugiau stabdžių.

Panašu, jog kyla problemų dėl to, kad elektros perdavimo sistemos operatorius padalijo daugiau galių, nei numato įstatymai, ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) šiuo metu tenka atsijoti dalį elektros galių rezervavusių investuotojų.

Be to, D.Kreivys užsiminė, kad tarp pastarųjų yra nemažai spekuliantų, todėl esą būtina juos atskleisti.

Rūpi tik riebūs kąsniai

Kol vyksta ši papildoma atranka, kai kurie verslininkai priversti koreguoti savo planus.

Tai gali sujaukti ir elektros kainų šoką patyrusių gyventojų skubą įsirengti saulės elektrines ant savo namų stogo.

Nors, kaip aiškino D.Kreivys, gaminantiems vartotojams esą nėra jokių kliūčių prisijungti prie tinklo, bėda ta, kad didesnieji rinkos žaidėjai nepadeda žmonėms įsirengti saulės elektrinių.

Anot energetikos ministro, verslininkai dairosi tik į patrauklius objektus: „Didžioji dalis verslo eina ten, kur labai pelninga, kur galima greitai gauti didelį pelną, ir atsisako padėti žmonėms plėtoti elektrines.“

Ten, kur verslas varvina seilę, darosi itin ankšta. D.Kreivio teigimu, verslas rezervavo 4,8 gigavato (GW) galios, nors vadinamajame proveržio pakete buvo skirta perpus mažesnė kvota – tik 2 GW.

Iš viso būsimai saulės elektrinių plėtrai valstybė yra numačiusi paskirstyti 4 GW. Palyginimui – šiuo metu Lietuvoje jau veikiančios saulės ir vėjo jėgainės iš viso generuoja 1,1 GW elektros energijos.

Būsimi pralaidumai per pusę turėjo būti padalyti verslui ir eiliniams energiją gaminantiems vartotojams.

Bet pastarieji stumiami į paraštes, o vadinamąsias nutolusias saulės elektrines plėtojantis verslas norėtų apžioti kur kas riebesnį kąsnį.

Atsijos grūdus nuo pelų

Tiesa, D.Kreivys antradienį Seime tikino, kad to tikrai neįvyks.

Energetikos strategas aiškino, jog jo vadovaujama ministerija sieks, kad žaliosios energetikos transformacijos vaisius raškytų visi, o pirmenybė bus teikiama su energetiniu skurdu susiduriantiems gyventojams, taip pat įmonėms ir namų ūkiams, kurie elektrą gamins sau.

„Jiems bus pirmenybė. Kad ir kaip kas norėtų, kad ir kiek spaustų įvairiausi lobistai, kurie nori, kad mes atimtume elektros galias iš žmonių ir atiduotumėme stambiajam verslui, to nebus“, – į krūtinę mušėsi D.Kreivys.

Ministras teigė nenusiteikęs prieš stambiuosius saulės energetikos plėtotojus, bet esą ministerija turi matyti daug platesnį vaizdą ir nauda privalo pasiekti visus.

Ministerijos vadovas, be kita ko, užsiminė, kad tarp tų, kurie nori rezervuoti galias, yra ir įtartinų: „Mes matome spekuliacinio pobūdžio norų. Tokių yra nemažai.

Todėl reguliuotojas (VERT. – Red.) labai kruopščiai tikrina ir stengiasi atsijoti grūdus nuo pelų. Kitaip vėl turėsime tokią situaciją, kaip su „Perlas energija“, ir visi sakys, kodėl niekas neįvertino, kodėl nieko nepadarė.

Dabar girdime raginimų, kad reikia viską daryti greitai. Bet kai galias gaus tie, kurie nestato ir negali statyti (saulės elektrinių. – Red.), bus kalta ministerija ir reguliuotojas.“

Tikrina pajėgumą

Bet kaip ir vėl atsitiko, kad rezervacijas aukso vertės galioms užsitikrino asmenys ar verslas, kuris esą nei stato, nei planuoja statyti saulės elektrinių? Ar tai dar labiau neatitolins valstybės užmojų pasigaminti daugiau elektros?

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad būsimi gamintojai ketinimų protokolus dėl prisijungimo prie tinklo sudarė su „Litgrid“, tačiau leidimus toliau vykdyti projektus išduoda VERT.

Anot viceministrės, dabar reguliuotojas tikrina, ar visi pretendentai yra pajėgūs įgyvendinti savo planus: „Taryba nori įsitikinti, ar gamintojai turi pakankamai žemės, ant kurios statys saulės elektrinę, reikiamus dokumentus, ar yra finansiškai pajėgūs.“

Praėjusią savaitę rinkos dalyviai buvo supažindinti su naujausiais kriterijais, pagal kuriuos yra atliekamas vertinimas, o patį vertinimą esą planuojama užbaigti dar rugsėjį.

Tada, anot D.Garbaliauskaitės, ir turėtų paaiškėti, koks procentas tariamų elektros gamintojų neketina statyti saulės jėgainių, o rezervuotas galias vėliau bandys parduoti brangiau.

„Pasitaiko atvejų, kai rezervuoja net keliasdešimt megavatų pralaidumą, bet turi akivaizdžiai per mažai žemės, ant kurios sutilptų tokio galingumo saulės elektrinė.

Arba paaiškėja, kad žemė išnuomota vos keliems mėnesiams, nors elektrinė turėtų būti eksploatuojama ne vienus metus“, – kalbėjo energetikos viceministrė.

Neatsižvelgta į kvotas

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko Renato Pociaus teigimu, rinkos dalyvių vertinimas pradėtas tam, kad visi 4 GW pajėgumai neatitektų vien didiesiems elektros gamintojams.

„Elektros skirstymo ir perdavimo operatoriai pajėgumus išdalijo neatsižvelgdami į nustatytas kvotas. Kadangi pirmieji subėgo komerciniai dalyviai, jie visi ir gavo. Todėl dabar turime situaciją, kad vietoj įstatyme numatytų 2 GW yra rezervuota dvigubai daugiau galių.

„Litgrid“ garantijas jungtis prie tinklo plėtotojams dalijo dar prieš patvirtinant vadinamąjį Proveržio paketą. Todėl dabar turime dalį rezervacijų pafiltruoti, eliminuoti tuos, kurie neturi rimtų ketinimų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Pocius.

Tarybos vadovas pripažino, kad atrankos kriterijai dar tiktai rengiami.

R.Pocius taip pat nedrįso prognozuoti, ar tai nesukels ilgų teisminių procesų ir kiek gali būti netikrų investuotojų: „Tokio vertinimo, kiek į šį procesą įsisuko spekuliantų, neatliekame. Galime tik įtarti, kad jų yra. Bet tai prielaidos.“

Tokią prielaidą esą galima daryti todėl, kad iki birželį Seime priimtų įstatymo pataisų už prisijungimą prie perdavimo tinklo reikėjo mokėti 15 eurų už kilovatą užstatą, dabar jis siekia 50 eurų.

Anksčiau taip pat nebuvo numatyta, per kiek laiko planuojamas projektas turi būti įgyvendintas. Dabar numatytas dvejų metų terminas.

„Todėl buvo galimybė pigiai rezervuoti tinklą ir nieko nedaryti tikintis vėliau tuos pralaidumus parduoti brangiau prasidėjus bumui.

Tačiau ar plėtotojai neįvertino savo galimybių, ar siekė pasipelnyti, sunku pasakyti“, – vengė konkretumo R.Pocius.

Primena EBSW aferas

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas konservatorius Kazys Starkevičius atviravo, kad tai, kas vyksta šioje rinkoje, jam primena liūdnai pagarsėjusio koncerno EBSW aferas.

Atkūrus nepriklausomybę šis koncernas per chaotiškai vykusią privatizaciją pigiai supirkinėjo įmones, investuotojams žadėjo didelį pelną, bet bankrutavo, o buvęs EBSW vadovas Gintaras Petrikas nuo teismų slėpėsi užsienyje.

Dėl to, kad dabar ypač brangios tapusios elektros galios atsidūrė ir spekuliantų rankose, valdančiųjų atstovas priekaištavo išgirtiesiems bendrovės „Litgrid“ vadovams.

Seimo komiteto vadovas žadėjo artimiausiu metu šios bendrovės vadovą R.Masiulį kviesti į Seimą pasiaiškinti, kodėl galios buvo dalijamos pernelyg lengvabūdiškai, o gal netgi pažeidžiant įstatymą: „Ką čia vynioti, už šią situaciją turi atsakyti tas, kuris tas galias dalijo, o dalijo „Litgrid“.“

Politikas taip pat mano, kad jei operatoriui buvo neaiškūs kriterijai, kaip tas galias išdalyti, galėjo kreiptis į Seimą ar Energetikos ministeriją – tada esą nereikėtų visko atgręžti atgal, kaip atsitiko dabar.

Vadino primityviu keliu

Dar labiau susidariusi situacija stebina opoziciją. Jai priklausantis Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas įsitikinęs, kad valdžia paslydo ir šiuo atveju.

Anot parlamentaro, nors visi lyg ir supranta, kad pagrindinis ginklas energetiniame kare yra generacija, jos plėtra nejuda: „Vietoj žadėto proveržio sukurta situacija, kuri neleidžia judėti į priekį.“

L.Savickas mano, kad Vyriausybė turi skubiai taisyti padėtį, atsisakyti numatyto 2 GW galios ribojimo arba nestabdyti ir leisti toliau vykdyti pradėtus projektus.

„Visi kartoja, kad elektros generacijos klausimas yra esminis, bet matome, jog procesas apmiręs.

Ministras D.Kreivys ir jo komanda nuėjo labai primityviu ribojimų keliu, dėl kurio dabar turime apgailėtiną situaciją – iš galimų pajėgumų realiai veikia tik maždaug šeštadalis.

Yra daug pradėtų saulės elektrinių projektų, kurie sustabdyti ir persvarstomi.

Dabar, kai ištiko energetinė krizė, tai yra mažų mažiausiai neprotinga, nes didžiuliai pralaidumai stovi tuščiai, jie nenaudojami.

Negana to, atsiranda absurdiškų aplinkos ministro siūlymų saulės parkus apsodinti medžiais.

Kai vienų ribojimų atsisakome, ima rastis naujų, nors dabar turėtumėme elgtis priešingai – skatinti kuo greičiau jungtis prie tinklo ir imtis gamybos. Bet panašu, kad iš Proveržio paketo liko tik stagnacijos paketas“, – „Lietuvos rytui“ dėstė L.Savickas.

Turėtų ištaisyti broką

Panašiai kalbėjo ir Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Jis įsitikinęs, kad valdantieji turėtų skubiai keisti įstatymus.

„Vasarą Seimas įvedė naujų apribojimų ten, kur jų visai nereikėjo. Gaudomi spekuliantai, bet projektus priversti stabdyti visi – ir tie, kurie rezervacijas gavo pirmieji, ir tie, kurie ketinimų protokolus pasirašė jau po įstatymo pakeitimų“, – teigė ekspertas.

Konfederacijos prezidentas mano, kad dalis plėtotojų, jei išties neturi rimtų ketinimų, atbyrės patys.

„Kam įvesti ribas ir ieškoti niekdarių, kurie galbūt nestatys? Galimiems perpardavinėtojams tokia situacija netgi labai naudinga. Jų turimų rezervuotų galių vertė tik dar labiau pakyla.

Be to, VERT patikra gali užtrukti, nes dar tik rengiama metodika. Beveik neabejoju, kad bus ir teismų, ir daug nusivylimo. Nors vasarą valdžia padarė įvairių palengvinimų, bet kas iš to, jei ir vėl viskas įstrigo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo M.Nagevičius.

Bendrovės „Litgrid“ komentaras:

„Naujasis Atsinaujinančios energetikos įstatymas įsigaliojo nuo liepos 8 d., ir nuo tos datos VERT įgavo pareigą įvertinti suminę saulės elektrinių įrengtąją galią bei stabdyti išduodamus pralaidumus. Pralaidumus savo tinkle rezervuoja tiek „Litgrid“, tiek ESO.

Atsinaujinančios energetikos įstatymas numato, kad viršijus 2 GW, VERT informuoja operatorius apie tai, kad pagal atliktą pirminį vertinimą jau yra pasiekta ir viršyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, skaičiuojant taip, kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Kai tik VERT pateikė informaciją dėl saulės instaliuotų pajėgumų 2GW viršijimo ir saulės elektrinių prijungimo prie tinklų stabdymo, „Litgrid“ nedelsiant sustabdė dokumentų saulės parkų vystymui išdavimą.

Iki to momento „Litgrid“ sudarinėjo ketinimų protokolus ir rezervavo perdavimo tinklo pajėgumus, vadovaudamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais.

„Litgrid“ būsimus gamintojus tikrina griežtai pagal Elektros energetikos, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Tuo metu prieš pasirašant ketinimų protokolus su gamintojais buvo reikalaujama savivaldybių, kuriose planuojami instaliuoti pajėgumai, patvirtinimų, kad planuojamo tipo ir galios elektrinės statyba nurodytose teritorijose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima, o vėjo elektrinėms papildomai ir Lietuvos kariuomenės patvirtinimus, kad tokios galios, aukščio vėjo elektrinių statyba galima.

Dėl būsimų gamintojų skaidrumo galės atsakyti VERT, šiuo metu vyksta išsamus tyrimas, po kurio bus aišku, ar yra neskaidrių gamintojų ketinimų“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.