„Senukai“ mini veiklos 30-metį: nuo vienos parduotuvės iki tarptautinės lyderystės

Šiandien Lietuvoje nerastume žmogaus, kuris nežino „Senukų“ vardo – ko gero kiekvieno mūsų namų statybų, remonto ar buities darbai neapsieina be šio prekybos tinklo prekių ar paslaugų. Per 30 veiklos metų „Senukai“ įtvirtino lyderystę Baltijos šalių „pasidaryk pats“ sektoriuje ir peržengė simbolinę milijardo eurų pardavimų ribą, rašo portalas „Delfi“.

Prekybos centras „Senukai“<br>Bendrovės nuotr.
Prekybos centras „Senukai“<br>Bendrovės nuotr.
„Kesko Senukai“ prezidentas Artūras Rakauskas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
„Kesko Senukai“ prezidentas Artūras Rakauskas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 12, 2022, 9:40 AM, atnaujinta Sep 12, 2022, 10:00 AM

Pastaruosius 20 metų „Kesko Senukų“ grupei vadovaujantis Artūras Rakauskas teigia esąs pasiruošęs artėjančiam ekonominiam ledynmečiui ir šiandien jau kalba apie siekius tapti lyderiais visoje Šiaurės Europoje. Tam visų pirma būtina dar daugiau investuoti į daugiakanalę prekybą, pirmiausiai internetinę.

Tačiau pripažįsta, kad čia susiduria su skirtingu bendrasavininkų Suomijos korporacijos „Kesko“ požiūriu. Mat suomiai „Senukų“ elektroninės prekybos versle turi perpus mažiau akcijų nei fizinėse parduotuvėse.

Diskusijoms tęsiantis, „Senukai“ svarsto ir galimybę pritraukti naujus pasaulinio lygio investuotojus.

Pradėjo tėvas, tęsia sūnus

„Senukų“ bendrovė įkurta 1992 m. ir jau kitąmet verslininkas Augustinas Rakauskas atidarė pirmąją parduotuvę Kaune, Jonavos gatvėje.

Šiandien tai yra jau sūnaus Artūro Rakausko vadovaujama tarptautinė daugiakanalės prekybos grupė, kuri vienija 89 nuosavas ir franšizės pagrindu veikiančias parduotuves bei šešias elektronines parduotuves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Artūras Rakauskas „Senukų“ prezidentu tapo 2001 metais, o grupės valdymą iš tėvo pilnai perėmė 2003-iaisiais, kai buvo pasirašyta strateginės partnerystės sutartis su Suomijos korporacija „Kesko“.

Po pusę įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ akcijų priklauso suomiams ir Artūrui Rakauskui, kuris eina grupės prezidento pareigas.

Svaiginantis augimas turi savo kainą

Per Artūro Rakausko vadovavimo laikotarpį įmonė išaugo beveik 10 kartų, o „Kesko“investicija į akcijas atsipirko per pirmus 4 metus, rašo portalas „Delfi“.

Bendra grupės apyvarta nuo 110 mln. eurų 2001 m. padidėjo iki 1,092 mlrd. eurų pernai.

2016–2021 m. laikotarpiu „Kesko Senukai“ grupė pasiekė beveik 18 proc. metinį pajamų augimą, kai visa mažmeninės prekybos rinka augo kiek daugiau nei 5 proc. metiniu tempu.

Pasak įmonės vadovo, tai lėmė sukurta ir nuolat tobulinama verslo valdymo sistema, tačiau labiausiai – realizuota asmeninė visų komandos žmonių atsakomybė.

Jis patvirtina, kad asmeniškai dalyvauja priimant daugelį sprendimų kasdienėje „Senukų“ veikloje.

„Man atsakomybė nėra tik pelno eilutė ataskaitoje. Man tai pirmiausiai yra atsakomybė prieš mūsų darbuotojus, partnerius, klientus, visus mūsų žmones. Galų gale, ir mūsų veiklos rezultatai – geriausias atsakymas dėl verslo valdymo modelio. Jeigu nesidomėsi mažais dalykais, operatyviai jų nespręsi, finansinių ataskaitų skaitymas tikrai nepadės“, – „Delfi“ rubrikai „Verslas praneša“ sakė „Senukų“ prezidentas.

Kai didžiausias akcininkas – valstybė

Grupės pelnas nuo 15 mln. eurų 2001 m. pasiekė 56 mln. eurų 2021 m.

Tačiau A. Rakauskas pabrėžia, kad įmonės pelnas nėra lygus akcininkų pelnui arba dividendams. Pasak jo, „Senukai“ nuolat investuoja į naujas parduotuves, esamų atnaujinimus, pažangius IT sprendimus, apyvartinį kapitalą.

2001–2021 m. investicijos siekė 300 mln. eurų.

Dar didesnės sumos atiteko valstybei – 2001–2021 m. „Kesko Senukų“ grupė vien Lietuvoje sumokėjo virš milijardo eurų įvairių mokesčių.

„Kartais pajuokauju, kad didžiausias mūsų akcininkas yra valstybė, nes būtent jai atitenka iki didžioji dalis visų mūsų pajamų – bene dešimt kartų daugiau nei tikriesiems akcininkams“, – sako A. Rakauskas.

Vien 2021 m. visos grupės mokesčių suma viršijo 140 mln. eurų. Šios sumos, A. Rakausko skaičiavimais, užtektų išlaikyti apie 17 tūkst. Lietuvos pensininkų.

Šiuo metu „Kesko Senukai“ Lietuvoje yra didžiausi mokesčių mokėtojai „pasidaryk pats“ sektoriuje ir ketvirtoje vietoje tarp visų prekybininkų.

Šeimoje – per 15 tūkst. žmonių

„Kesko Senukų“ grupėje trijose Baltijos šalyse dirba 4,7 tūkst. darbuotojų, iš jų 3,3 tūkst. – Lietuvoje. Dar apie tūkstantis žmonių dirba frančizės įmonėse.

Grupė bendradarbiauja su beveik 2,5 tūkst. tiekimo įmonių, kurių vien Lietuvoje yra per 550.

„Vadinasi, mūsų ekosistema užtikrina kasdienę gerovę ne mažiau kaip 15 tūkstančių žmonių“, – sako „Kesko Senukų“ prezidentas.

Grupės darbuotojams šių metų liepą mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1900 eurų (apie 1200 eurų „į rankas“).

Stiprina lyderystę Baltijos šalyse

Svarbiu įmonės istorijos etapu tapo 2016-ieji, kai „Senukai“ iš „Kesko“ įsigijo 100 proc. „K-Rauta“ parduotuves valdžiusių įmonių akcijų Latvijoje bei Estijoje ir perėmė jų valdymą.

„Tuomet pradėjome įgyvendinti ambicingą plėtros Baltijos šalyse viziją, panaudodami Lietuvoje sukauptą sektoriaus lyderio patirtį“, – teigia A. Rakauskas.

Estijoje „Kesko Senukų“ valdomos 8 „K-Rauta“ parduotuvės „pasidaryk pats“ sektoriuje šiuo metu užima lyderio poziciją, nuo 2016-ųjų įmonė padidino apyvartą 35 proc.

Tuo metu Latvijoje per šį laikotarpį pavyko pardavimus padidinti net 174 proc., iš nuostolingos tapti pelninga, 11 parduotuvių valdančia bendrove, ir rinkoje pakilti iš ketvirtos į antrąją vietą.

Skirtingi partnerių požiūriai

„Senukai“ yra bene pelningiausiai veikiantis verslas pasauliniame „Kesko“ veiklos žemėlapyje.

Tačiau A. Rakauskas pripažįsta, kad susiduria su skirtingu partnerių požiūriu į verslo plėtrą ir valdymą.

Pasak jo, bene ryškiausi skirtumai egzistuoja dėl būtinybės plėtoti vis aktualesnį elektroninės prekybos verslą, kurį vystančioje bendrovėje „Kesko Senukai Digital“ suomiai turi tik 25 proc. akcijų. Tuo tarpu fizinės prekybos verslą „Kesko“ valdo lygiomis dalimis su A. Rakausku.

Jo iniciatyva 2016 m. įkurta bendrovė „Kesko Senukai Digital“ pernai jau viršijo 150 mln. eurų pajamas ir įsitvirtino didžiausių Baltijos šalyje elektroninės prekybos įmonių trejetuke. Ši investicija padėjo praplėsti „Kesko Senukai“ rinkos dydį už „pasidaryk pats“ ribų – elektroninės prekybos platformos asortimentas beveik 4 kartus viršija esantį fizinėse parduotuvėse.

Pasak A. Rakausko, „Kesko“ nesutinka su siūlymais integruoti visus pardavimo kanalus į vieną bendrovę, nes tuomet suomių dalis bendrame versle sumažėtų.

„Siekiame suderinti partnerių interesus ir tikimės, kad tai pavyks. Tačiau bet kuriuo atveju esame pasiruošę siekti daugiakanalės prekybos lyderystės visoje Šiaurės Europoje. Tam neišvengiamai reikės plėsti partnerių ratą, pritraukiant naujus pasaulinio lygio investuotojus“, – sako „Kesko Senukų“ grupės prezidentas.

Traukiasi iš verslo Baltarusijoje

Šiemet Rusijai pradėjus atvirą agresiją Ukrainoje, „Senukai“ nutraukė prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis bei pakeitė jas analogiškomis prekėmis iš kitų šalių. Taip pat aktyviai teikė ir teikia paramą Ukrainos žmonėms, rašo „Delfi“.

Gegužę „Senukai“ pranešė, kad pradeda netiesiogiai valdomo 50 proc. Baltarusijos „OMA“ akcijų paketo pardavimą. Planuota, kad pardavimas bus baigtas artimiausiais mėnesiais.

Tačiau netrukus šios šalies KGB Minske suėmė tinklo vadovus ir akcininkus.

A. Rakauskas nuo išsamesnių komentarų iki šiol susilaiko, kaip teigia, nenorėdamas dar labiau pakenkti iki šiol KGB rūsiuose įkalintiems partneriams. Tačiau jis patvirtina, kad sprendimas parduoti „OMA“ akcijas nesikeičia.

„Kalbant apie terminus, šiuo metu vis dar negalime įvertinti, kaip šį procesą paveiks Baltarusijos teisėsaugos veiksmai“, – pripažįsta „Senukų“ prezidentas.

Kuo oficialiai kaltinama „OMA“ bendrovė ir jos vadovai, baltarusiai nepraneša.

Ekspertai teigia, kad tokiais veiksmais Baltarusijos valdžia ne tik siekia pamokyti Vakarų verslą ir atgrasyti nuo pasitraukimo dar abejojančius, bet ir – tikėtina – patiems su KGB pagalba pusvelčiui perimti jau besitraukiantį verslą, rašo portalas „Delfi“ .

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.