Atvertė algalapius – patvirtino lyderystę 

„Įdėti mišrainės? O gal norėtumėte paragauti ir šviežio kepsnio? Gal dar ko nors pasverti?“ – darbuotojai, dirbantys ties maisto gaminių vitrinomis „Norfos“ parduotuvėse, gerai žino, kad nuo jų gebėjimo bendrauti su pirkėjais, o kartu – ir prekių pardavimo, priklauso būsimas atlyginimas.

Kiekvienas iš penkių prekybos tinklų turi savitą darbuotojų motyvavimo sistemą, tačiau atlyginimų statistika, kurią pateikia įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt bei „Sodra“, dvi bendroves – „Norfos mažmena“ bei „Lidl Lietuva“ – duomenų lentelėse pakelia aukščiausiai.

Septynių šių metų mėnesių vidurinė atlyginimų mediana – visą mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų pajamos – didžiausia išliko „Norfos“ tinkle.

Kokį vidutinį atlygį darbuotojai gavo už rugpjūtį, paaiškės maždaug po poros savaičių, kai įmonių duomenis paviešins „Sodra“. O kol kas statistika liudija, kad vidutinė sausio–liepos mėnesių atlyginimų mediana „Norfos“ tinkle sudarė 1284 eurus, „Lidl“ tinkle ji buvo 4 eurais mažesnė, „Iki“ tinkle medianos vidurkis siekė 999 eurus, „Maximoje“ – 996 eurus, „Rimi“ – 973 eurus.

Tam tikrais mėnesiais – vasarį bei gegužę, tikėtina, išmokėjus ketvirčio priedus, „Lidl Lietuva“ mokamų atlyginimų mediana šoktelėdavo aukštyn, o savo parduotuvių tinklą valdančioje bendrovėje „Norfos mažmena“ ji visą laiką nuosekliai didėjo.

„Mediana yra daug svarbesnis rodiklis nei vidutinis atlyginimas. Pastarasis nėra tikslus, nes jis skaičiuojamas kartu su įmonių vadovų bei administracijos algomis.

Mediana, kuri mūsų tinkle gana dažnai būna didžiausia, parodo parduotuvių darbuotojų gaunamų atlyginimų vidurkį. Statistika neiškraipoma, nes mūsų bendrovės administracijoje dirba vos šeši žmonės, o vokiško tinklo vadovai gauna ir vokiškas algas.

Jaučiuosi gerai dėl to, kad esame lyderiai. Vis dėlto šiuo metu sunku prognozuoti, kaip viskas toliau klostysis“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Pastaruosius porą metų „Norfos“ ir „Lidl“ tinklai nuolat konkuruoja tarpusavyje dėl atlyginimų dydžio.

Abi šios įmonės skirtingai pasiekė dabartinę algų kartelę. „Norfos“ parduotuvėse dirbančių žmonių uždarbis pamažu buvo keliamas maždaug nuo 2015-ųjų. O štai 2016-aisiais metais Lietuvoje pirmąsias parduotuves atvėrusiame vokiškajame „Lidl“ tinkle jis smarkokai svyruodavo.

Virsmas įvyko 2021-ųjų pavasarį, kai lietuvių įmonė pralenkė vokiečių bendrovę.

1347 eurai. Toks šių metų liepą buvo vidutinis „Norfos“ darbuotojų uždarbis iki mokesčių pagal atlyginimų medianą. „Lidl“ atlyginimų mediana vidurvasarį sudarė 1236 eurus.

Už šių dviejų tinklų rikiavosi kiti trys – „Rimi“, „Maxima“ bei „Iki“, kuriuose dirbančiųjų atlyginimų mediana liepą atitinkamai sudarė 1036 eurus, 1035 eurus ir 1021 eurą iki mokesčių.

Pernai liepą bei spalį „Norfoje“ mediana sukosi apie 1400–1420 eurų ir buvo didžiausia per visus 2021 metus.

Įtakos tokiems svyravimams turi ir apyvarta, ir tai, kad „Norfoje“ daugumos pareigybių valandos įkainiai yra fiksuoti. Tuomet, kai mėnuo būna trumpesnis, mažiau susikaupia darbo valandų, atitinkamai mažesnė būna ir mediana. Ir atvirkščiai, pajamos, uždirbtos per 31 darbo dieną, natūraliai būna didesnės.

Kaip pavyksta išsaugoti nuoseklų algų kilimą, nors Rusijos karo Ukrainoje sukelta geopolitinė įtampa perrašė energetikos, o kartu – ir prekių kainas, versdama žmones labiau taupyti?

„Svarbiausia yra veiklos efektyvumas. Tai pasiekus nebėra sudėtinga sumokėti didesnes algas. Nuo rugsėjo planavome toliau jas kelti – keisti įkainius, tačiau atsirado didelių iššūkių, susijusių su energijos sąnaudomis, pavyzdžiui, išlaidos už elektros energiją, palyginti su 2020-ųjų rugpjūčiu, padidėjo 8 kartus.

Vien už elektrą, suvartotą per rugpjūtį, mūsų įmonių grupė – „Norfos mažmena“ su „Rivona“ – turi sumokėti 5 mln. eurų“, – sakė D.Dundulis.

Vis dėlto jis tikisi, kad ir tokiems iššūkiams esant neprireiks kišti rankos į darbuotojų atlygiui skirtą „pinigų kišenę“.

Pasak D.Dundulio, jis visada norėjo pasiekti tokį įmonės veiklos lygį, kad darbuotojai dirbtų našiai ir kuo daugiau užsidirbtų.

„Pastaruoju metu padėtis buvo būtent tokia, kokios siekiau dvi dešimtis metų. Norėdami padidinti darbo efektyvumą įdiegėme daug naujovių. Ir tai suteikė galimybę sumokėti darbuotojams normalias algas“, – teigė jis.

Vis dėlto pinigus reikia užsidirbti. Žmonės, kurie valdo verslą ir jo finansus, gerai žino, kad įmonė, neužsidirbdama pakankamai lėšų, ilgai didelių atlyginimų nemokėtų. Tai – rezultatas, kuris priklauso ir nuo darbuotojų įdėto darbo, ir nuo technologijų pažangos.

„Mūsų darbuotojai žino, kad atlyginimą gauna už kiekvieną atliktą darbą. Uždarbis didėja ne tik dėl to, kad didiname koeficientus, bet ir dėl to, kad mūsų žmonės darbe tuščiai nešvaisto laiko“, – kalbėjo D.Dundulis.

Tapo įprasta, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai prireikus padeda vieni kitiems. Be to, atsižvelgiant į pirkėjų skaičių, yra reguliuojamas ir darbuotojų skaičius tam tikrose darbo vietose. Pavyzdžiui, ties tam tikrų produktų vitrina paprastai dirba vienas žmogus, bet jei susidaro pirkėjų eilė, padėti jam ateina kolegos iš kitų skyrių. Ir, atvirkščiai, kai pirkėjų gausos nėra, ties vitrinomis dirbantys žmonės imasi kitų darbų – sveria, fasuoja sūrius ar kitus gaminius.

„Pas mus darbuotojai turi ir tokių darbų, kuriuos svarbu atlikti ne konkrečiu laiku, bet per visą dieną. Ir už tai sumokama“, – pridūrė D.Dundulis.

Maždaug pusės tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose bei ties sveriamų maisto produktų vitrinomis, algos priklauso nuo asmeninės bei parduotuvės apyvartos, o kartu – nuo aptarnautų pirkėjų skaičiaus. Kuo apyvarta didesnė, tuo didesnis ir uždarbis. Jis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą.

O salės darbuotojų algoms įtaką daro iškrautų prekių kiekis per tam tikrą darbo valandų skaičių.

Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas.

Nors apsaugos darbuotojų algos nėra didelės, skatinami ir jie – už kiekvieną pričiuptą ir policijai perduotą nesąžininga pirkėją „Norfa“ jiems moka 50 eurų priedą. Mat pastebėti vagilius reikia gebėjimų bei įgūdžių – tai padaryti nėra paprasta.

„Esame įvedę specialią elektroninę sistemą, kuri fiksuoja individualius rezultatus. Atsižvelgiant į juos pagal tam tikras formules apskaičiuojamas atlyginimas. Tokia sistema taikoma maždaug 85 proc. visų darbuotojų.

Pasikeitė ir parduotuvių vadovų požiūris. Anksčiau jiems turėdavau kantriai paaiškinti, ką reiškia individualus atlygis už darbą. Dabar to nebereikia. Jeigu žmogus nenori dirbti, tuomet jis ir neužsibūna“, – yra sakęs tinklo vadovas.

„Norfos“ tinklo mediana turi dar viena ypatybę – tai atlyginimas, kurį gauna regionuose dirbantys žmonės. Pragyvenimo lygis ten yra žemesnis nei sostinėje, o ir kitų sričių įmonių mokamas uždarbis neprilygsta tam, kurį gauna vilniečiai.

„Norfos“ parduotuvių regionuose yra gerokai daugiau nei didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje yra tik dešimtadalis parduotuvių, visos kitos veikia nedideliuose miestuose ar miesteliuose. Kitų tinklų parduotuvės labiau koncentruotos didžiuosiuose miestuose.

Ne kartą savivaldybių atstovai yra užsiminę apie tai, kad „Norfos mažmena“ regionuose yra vienas geriausių darbdavių.