Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.
Vis dėlto yra rizikos, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms šalies BVP pokytis 2023 metais gali būti mažiausiai dviem punktais mažesnis, pabrėžia ministerija.
„Karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą ir turėtų augti – nors ir kiek lėtesniu tempu – tiek šiais, tiek ir kitais metais. Darbo rinkos situacija išlieka stabili – nedarbo lygis šiemet toliau mažės, tęsis spartus atlyginimų augimas“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, kuris, anot ministerijos, parengtas itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis.
Prognozuojama, kad nedarbo lygio sumažės šiemet iki 6,3 proc. (vietoje birželį projektuotų 7 proc.) – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio, o kitąmet pakils iki 6,8 procento.
Pasak ministerijos, užimtų gyventojų skaičius šiemet augs 1 proc. Pablogėjusi geopolitinė situacija trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveiks darbuotojų paklausą eksportuojančiose įmonėse, tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose ji turėtų išlikti.
Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,8 proc. – 2 proc. punktais daugiau nei manyta birželio mėnesį, o 2023 metais jos tempas sulėtės iki 6 proc., skelbia ministerija.
Anot jos, pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms poveikį turi karas Ukrainoje. 2024–2025 metais laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.
Nurodoma, kad išaugusi infliacija šiemet neigiamai veiks namų ūkių perkamąją galią, tačiau gyventojų pajamos toliau augs.
Darbo užmokesčio augimas, didesnis neapmokestinamas pajamų dydis, senatvės pensijos, šalpos ir valstybinės pensijos bei kiti sprendimai leis namų ūkių vartojimo išlaidoms šiemet augti 2,5 proc., o 2023–2025 metais – apie 3,2 proc. per metus.
Numatoma, kad darbo užmokesčio augimo tempas šiemet sieks 12 proc. (vietoj birželį projektuotų 13,2 proc.), o 2023 metais turėtų siekti 8,1 proc. Augimą skatina didelė kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, Vyriausybės sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, išaugę infliacijos lūkesčiai.
Nuo antrojo šių metų ketvirčio lėtėjant ekonominiam aktyvumui tikėtina, atlyginimo augimo pagreitis prislops.
Numatoma, kad 2023 metais užimtų gyventojų skaičius išliks stabilus.
Nepastovi situacija energijos išteklių rinkose, išaugusi infliacija ir kylantys veiklos kaštai lems, kad verslas atsatgiau investuos, atsisakys dalies projektų: išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui šiemet augs lėčiau (padidės 3 proc.) nei pernai (7 proc.), o 2023–2025 metais vidutiniškai per metus galėtų būti 5,1 proc. didesnės.
Prekių ir paslaugų eksportas šiemet (palyginamosiomis kainomis) augs apie 3 proc. (birželį – 2,5 proc.), o 2023–2025 metais vidutiniškai galėtų didėti apie 3,1 proc.
„Neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais“, – teigia ministerija.
Anot jos, naujų COVID-19 viruso atmainų iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių.
