„Gyvename energetinio karo sąlygomis, todėl biudžeto deficitas yra normali ir pateisinama aplinkybė. Pavyzdžiui, Ukrainos biudžeto deficitas sieks 22 procentus nuo BVP. Valstybė susidurdama su priešiškais veiksmais jos piliečių atžvilgiu privalo gintis visais įmanomais resursais, tą daro Ukraina laisvų šalių pagalba. Lygiai tą patį darys ir Lietuva turėdama maždaug 4 procentų deficitą nuo BVP“, – antradienį LRT radijui teigė M. Majauskas.
„Tai reiškia skolinsimės pinigus tarptautinėse rinkose ir drąsiai ginsime Lietuvos piliečius ir verslus nuo energetinių kainų atakos“, – pridūrė jis.
Parlamentas tvirtina, kad energetikoje šiuo metu yra svarbios trys kryptys – investicijos į gamybinius elektros pajėgumus, pajamų didinimas ir fiksuojamos elektros kainos
„Pirma investuojame į gamybinius elektros energijos pajėgumus, kurie leistų turėti ilgalaikį imunitetą panašiems išpuoliams ateityje. Antra, didiname pajamas, mažiname mokesčius ir užtikriname kompensacijas pažeidžiamiausiems. Trečia, fiksuojame elektros kainas nustatydama maksimalias ribas visiems, tikėtina nustatant lubas pagal suvartotą kiekį“, – sakė Seimo narys.
Jis aiškina, kad idealiu atveju elektros kainos neturėtų didėti, tačiau tai tiksliai gali pasakyti tik Vyriausybė pagal šalies finansinius pajėgumus.
„Šiandien yra platus sutarimas, jog fiskalinė drausmė neturėtų būti aukščiau eilinių žmonių ir darbo vietų. Ir tai yra svarbiausia“, – tvirtino M. Majauskas.
ELTA primena, kad Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga planuoja „gilią ir visapusišką“ elektros energijos rinkos reformą siekiant įveikti energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje.
ES lygiu svarstoma taikyti kainų „lubas“ iš Rusijos importuojamoms arba elektrai gaminti naudojamoms dujoms. EK yra pasiūliusi apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, o jomis sumažinti energijos kainas verslui bei gyventojams. Anot Komisijos, tai leistų surinkti 140 mlrd. eurų ir „sušvelninti“ dideles kainas vartotojams.
Toks variantas Lietuvai nepalankus, kadangi joje didžioji dalis elektros importuojama, o generacija iš atsinaujinančių šaltinių nepakankama. Energetikos ministerija argumentuoja, kad ES pritaikius tokį modelį, Lietuvoje elektros kainos išliktų aukštos, tuo metu elektrą pasigaminančiose šalyse – sumažėtų. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą. Didelė dalis ES šalių tokią išeitį linkusios palaikyti.
Energetikos ministras Dainius Kreivys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarams praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva ir ES derasi dėl išlygos, pagal kurią elektrą eksportuojančių šalių gamintojai turės su Lietuva pasirašyti dvišales sutartis. Tokiu būdu elektros kainą būtų galima sumažinti ne tik tose šalyse, kur gaminama pigi elektra, bet ir Lietuvoje.
