Vakaris Deksnys. Lietuviai iš energetikos krizės gali uždirbti – tiekdami dujas kaimynams ir dalindamiesi patirtimi

Kai dega namas, pirmiausia kviečiame ugniagesius. Jie iškart puola gesinti liepsnų ir tik jau ataušus plėnims bando aiškintis, kas sukėlė gaisrą.

V.Deksnys.<br>T.Bauro nuotr.
V.Deksnys.<br>T.Bauro nuotr.
D.Kreivys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
SGD terminalas.<br>G.Pilaičio nuotr.
SGD terminalas.<br>G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 21, 2022, 5:39 PM

Logiška? Visiškai. Tačiau kodėl tos logikos pristinga tiek daugeliui politikos vilkų bei kiškių, tiek visažiniams sofos riteriams, įsitaisiusiems prie žinių ar sporto ekrano su bokalu alaus ir išmaniuoju telefonu?

Kone po kiekvienos žinios, kaip Europos Sąjungos valstybės stengiasi prieš artėjančią žiemą užpildyti dujų saugyklas ar įjungti atomines bei anglimis kūrenamas elektrines, pasipila komentarai – aha, bet juk ta pati ES dvidešimt metų varė biznį su V.Putinu.

Tai nuolat primena ne tik rusų trolių fabrikams priklausančių paskyrų anonimai, bet ir šiaip mąstantys ir prakutę žmonės.

Ne, jie nemeluoja, nes paneigti ES energetinės priklausomybės nuo pigių rusiškų dujų niekaip neįmanoma. Tačiau ar dabar tas metas, kai būtina kapstytis po jau ataušusius patalus, jeigu dega stogas?

Vargu. Nes būtina ieškoti dujų kitur, karštligiškai rengti taupymo planus, statyti, jei tik įmanoma, saulės ar vėjo elektrines, kad ta su Kremliumi vis dar siejanti bambagyslė pagaliau nustotų pulsuoti ir nukristų. O jau tuomet tiek istorikai, tiek politikai ar politologai galės metų metus ar ištisus dešimtmečius aiškintis, kas buvo kaltas.

Tas pat ir Lietuvoje. Opozicija bando kasti apkaltos duobę energetikos ministrui D.Kreiviui, kuris, reikia pripažinti, ne visuomet atrodo susigaudantis, kaip tvarkytis šiame darže. Ir tikrai buvo priimta kreivų teisės aktų, kad ir dėl saulės elektrinių plėtros stabdymo.

Tik ar kas nors pasikeis, jeigu nuriedės ministro galva? Ar turime tokį burtininką, kuris ne tik sutiktų sėsti į itin brangią energiją ryjančią elektros kėdę, bet dar ir prieš mirtį sukurtų stebuklą ir nei šildymo, nei elektros sąskaitos niekam nebevarytų siaubo? Proveržio nebus nei per dieną, nei per savaitę, ypač kai kalbame apie energetiką.

Valdantieji irgi gali išsitraukti kozirį – parlamentinį tyrimą, kurio veikėjai aiškintųsi, ar tik ne ankstesnės vyriausybės kaltos dėl tokių didelių kainų.

Tačiau ir šiuo atveju niekam iš to greitai naudos nebus, nebent elektros tiekėjams ir popieriaus gamintojams. Ir, aišku, patiems tyrėjams, nes už darbą greičiausiai būtų papildomai sumokėta.

Kad Kremlius „Gazprom“ rankomis siekė ir tebesiekia išlaikyti įtakos vadžias tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, neverta net ginčytis. Įvardyti tuos, kurie dirbo ar tebedirba Maskvai, irgi labai svarbu, tačiau ne tiek, kad užsiimtume vien tuo, užuot skubiai ieškoję kelių iš energetinio brangymečio.

Kita vertus, mirtinomis klaidomis anksčiau vadinti sprendimai ilgainiui gali pasirodyti besantys visiškai teisingi ar bent jau neblogi. Kiek buvo šūkaujama, kad Lietuva įsigijo per brangų ir per didelį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

Kurį laiką atrodė, kad tie šūkautojai visiškai teisūs.

Tačiau šiais metais mūsų šalis ne tik pirmoji ES nustojo pirkusi rusiškas dujas. Dabar per „Independence“ jomis aprūpinami ir latviai, ir lenkai. Tanklaiviai iš JAV ar arabų šalių plaukia kone kas savaitę.

Negana to, lietuviai jau moko kitus, kaip įrengti ir valdyti tokius terminalus. Pirmiausia juos pasikvietė brazilai, o dabar ratus suka vokiečiai, kurie nusprendė gerokai brangiau nei mes išsinuomoti bent keturias tokias saugyklas.

Ne, dėl „Independence“ dujos nei pas mus, nei Roterdamo biržoje neatpigo. Tačiau uždirbti galima kitaip – tiek tiekiant jas kaimynams, tiek gaunant užmokestį už pasidalijimą patirtimi.

Galbūt kada nors kas nors ir nustatys, kad klaida buvo ir šis terminalas, ir elektros jungtis su Švedija, ir dar kas nors. Bet tai palikime ateičiai. Nes dabar, kai dega namas, ne laikas dar ir pakurstyti ugnį vienokiais ar kitokiais parlamentiniais tyrimais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.