Smaugianti elektros kainų krizė verčia derlių pūdyti laukuose: dar keli mėnesiai tokių sąskaitų – ir bankrotas

Uogų derlius puikus, tačiau augintojai dalį jų paliks laukuose supūti. Supirkėjai ūkininkams duris jau užtrenkė, nes elektros kainos verčia stabdyti gamybą.

G.Radzevičius pasakojo, kad dėl aukštų elektros kainų net neverta skinti uogų, o V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br> lrytas.lt montažas.
G.Radzevičius pasakojo, kad dėl aukštų elektros kainų net neverta skinti uogų, o V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br> lrytas.lt montažas.
G.Radzevičius pasakojo, kad dėl aukštų elektros kainų net neverta skinti uogų. <br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Radzevičius pasakojo, kad dėl aukštų elektros kainų net neverta skinti uogų. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Dvimečiai šaltalankių sodinukai. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Dvimečiai šaltalankių sodinukai. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiemet šaltalankių derlius ypač geras.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Šiemet šaltalankių derlius ypač geras.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Ūkio „Amberry“ produktai iš šaltalankių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Ūkio „Amberry“ produktai iš šaltalankių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak G.Radzevičiaus, visi „Amberry“ ūkio šaldikliai užpildyti, o trečdalis derliaus taip ir liko laukuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak G.Radzevičiaus, visi „Amberry“ ūkio šaldikliai užpildyti, o trečdalis derliaus taip ir liko laukuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Amberry“ gaminiai iš šaltalankių: gira ir sultys.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Amberry“ gaminiai iš šaltalankių: gira ir sultys.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak G.Radzevičiaus, visi „Amberry“ ūkio šaldikliai užpildyti, o trečdalis derliaus taip ir liko laukuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak G.Radzevičiaus, visi „Amberry“ ūkio šaldikliai užpildyti, o trečdalis derliaus taip ir liko laukuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šaltalankių uogienė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šaltalankių uogienė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Amberry“ šaltalankių perdirbimo cechas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Amberry“ šaltalankių perdirbimo cechas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak G.Radzevičiaus, visi „Amberry“ ūkio šaldikliai užpildyti, o trečdalis derliaus taip ir liko laukuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak G.Radzevičiaus, visi „Amberry“ ūkio šaldikliai užpildyti, o trečdalis derliaus taip ir liko laukuose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Žvirblis pagaliau gali nesukti galvos dėl aukštų elektros kainų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Žvirblis pagaliau gali nesukti galvos dėl aukštų elektros kainų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Žvirblio ūkyje auginami ir danieliai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Žvirblio ūkyje auginami ir danieliai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Bitininko V.Žvirblio ūkį gelbsti saulės elektrinė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Žvirblio ūkyje auginami ir danieliai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
V.Žvirblio ūkyje auginami ir danieliai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Sep 22, 2022, 9:37 AM, atnaujinta Sep 22, 2022, 2:22 PM

Šis ruduo šaltalankių augintojams – išskirtinis. Po trejų nederlingų metų šiemet laukai švyti nuo uogų, tačiau dalis jų taip ir liks nenuskintos.

„Šaltalankius auginame 120 hektarų žemės. Priskynėme apie 100 tonų uogomis apkibusių šakelių, o tai net penkiskart daugiau, nei būta pernai.

Tačiau dar apie 50 tonų uogų liko laukuose. Negalime daugiau skinti, nes niekas jų nebesuperka“, – sakė Alytaus rajono Venciūnų kaime įsikūrusio ekologinio ūkio „Amberry“ vienas savininkų ir Lietuvos šaltalankių asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius.

Nebegali konkuruoti

Šis ūkis turi savo šaldiklius, kurie jau aklinai prikrauti. Tai, kas liko laukuose, tektų kuo skubiau nuskynus parduoti, bet pirkėjų nėra.

„Yra daug smulkių ūkininkų, kurie nė neturi savo šaldymo įrangos. Šiek tiek jų užaugintų šaltalankių pirko perdirbimo įmonė „Vėtrija“, bet dabar to nebedaro.

Juk nežinia, kiek teks kloti pinigų už elektros energiją, reikalingą paruoštai žaliavai šaldyti. Ir pats nežinau, kaip mes savo ūkyje gyvensime“, – sakė G.Radzevičius.

Anot „Vėtrijos“ vadovo Gedimino Daukšio, vertinant situaciją tereikia grįžtelėti atgal – 2020-aisiais elektros energijos megavatvalandė kainavo 34 eurus. Pernai rudeniop jos kaina buvo padidėjusi triskart, o šiuo metu elektra dešimtkart brangesnė, nei būta 2020-aisiais.

„Mes siunčiame užšaldytas uogas į Vokietiją, Prancūziją. Didžiausi konkurentai yra lenkai, o jų šalyje elektra 2–3 kartus pigesnė.

10–15 proc. aukštesnė savikaina mūsų produkciją daro nekonkurencingą, tad kone kasdien eksporto rinkose prarandame klientų“, – sakė G.Daukšys.

Keturgubos sąskaitos

Šaltalankiai skinami rugpjūtį, uogos iš karto užšaldomos iki minus 18 laipsnių. Pernai už rugpjūčio elektros sąnaudas „Amberry“ ūkis sumokėjo 2 tūkst. eurų, o šiemet – 8,5 tūkst. eurų.

„Sąskaita už rugsėjį sunaudotą elektrą, ko gero, pasieks ir 14 tūkst. eurų, nes visi mūsų šaldikliai dirba visu pajėgumu. Kiekvienas mėnuo padidina uogų kilogramo savikainą 10–15 euro centų, tačiau jų supirkimo kainos nuo pernykščių metų beveik nesiskyrė.

Esant tokioms sąnaudoms uogininkystė nebeįmanoma. Sukame galvą, kaip skubiai žaliavą parduoti, kad tik būtų galima kuo greičiau išjungti šaldiklius ir patiems uogų net neperdirbinėti. Nes dar kokie 4–5 mėnesiai tokių sąskaitų ir mums – bankrotas, o Vyriausybė pagalbos rankos verslui vis dar netiesia“, – sakė G.Radzevičius.

Pernai „Amberry“ nuskynė apie 20 tonų šaltalankių ir viską perdirbo, o štai šiuo metu sprendžiama, ar nuolatinius darbuotojus išsaugoti, ar išleisti į pravaikštas ir sustabdyti veiklą.

Uogas iškeitė į medų

Bene vienintelė išeitis ūkininkams – nuosavos elektrinės.

Tuo įsitikino anksčiau avietes auginęs Paliepių kaimo (Alytaus r.) ūkininkas Vaidas Žvirblis, kuris dabar su žmona Egle užsiima bitininkyste. Tačiau turgavietėse su stiklainiais nebestovi: prieš trejus metus šeima sukūrė medaus dovanų pagal individualius užsakymus interneto svetainę.

Per tą laiką išpilstytas ir į specialias pakuotes supakuotas medus pasiekė Italiją, Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis, Izraelį, Didžiąją Britaniją. Tačiau nauja veikla V.Žvirblį privertė pasukti galvą, ką daryti su padidėjusiu elektros energijos vartojimu.

„Daug jos sunaudoju, vidutiniškai po tūkstantį kilovatvalandžių per mėnesį. Elektros reikia ir medaus paruošimo įrangai, ir šaldikliams, kuriuose laikomi koriai, ir namui bei darbo patalpoms šildyti“, – sakė Vaidas.

2019-aisiais jis pasistatė 10 KW galios saulės jėgainę ir dabar ji beveik atsipirko. Prieš trejus metus V.Žvirblis už jėgainę sumokėjo 11 tūkst. eurų.

Tačiau galios trūko, tad šiemet ant namo stogo šeima iškėlė dar 5 KW galios saulės modulius, kurių kiekvienas be kompensacijos kainavo po tūkstantį eurų.

Šiuo metu ūkininkas rezerve yra sukaupęs apie 900 kWh elektros energijos. Pasak V.Žvirblio, galbūt to ilgam pakaks, nes jėgainės galios kasdieniam naudojimui vis dar pakanka.

„Kol kas nekeičiu ir sutarties, sudarytos su „Enefit“ dėl elektros tiekimo už biržos kainą. Šiemet sausį, kai jėgainės rezervas pasibaigė, paklojau už elektrą 260 eurų, bet dabar galios pakanka, o kokie bus kainų pokyčiai biržoje, dar nežinia“, – sakė Vaidas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.