Moteriškus skurdo bruožus pristačiusios sociologės išvada: moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas penktas lietuvis praėjusiais metais patyrė skurdą. Didžiausią skurdo riziką patyrė 65 metų ir vyresni žmonės, tėvai, kurie augina vaiką vieni ir vienišos moterys, kurios yra arčiau pensijos.

Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Moterys Lietuvoje skursta labiau nei vyrai.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Gertrūda Tauskutė

Sep 26, 2022, 10:21 PM

Papasakojo, kodėl moterys skursta labiau

Moterų informacijos centro atstovė dr. Giedrė Purvaneckienė sako, kad didžiausią vienišų tėvų ir senatvės pensininkų dalį sudaro moterys. Tarp vienišų asmenų moterų yra 18,3 proc., vyrų – 11,9 proc. Tarp senatvės pensininkų moterų taip pat daugiau, nes moterys gyvena ilgiau. Be to moterų pensijos yra 15 proc. mažesnės, o vienišų motinų auginančių vaikus yra 8 kartus daugiau, pažymėjo G.Purvaneckienė.

„65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis 2021 metų duomenimis siekė 24,3 proc., o moterų – net 42 proc. Viena iš priežasčių yra atlyginimų skirtumas“, – Lietuvos statistikos departamento surengtoje konferencijoje „Skurdas Lietuvoje: statistika ir analizė“ pirmadienį kalbėjo Moterų informacijos centro atstovė.

Pačios moterys pasirinkdamos specialybę, darbą arba gyvenimo būdą prisiima skurdo riziką. Kartais pasiaukojimas kuo daugiau laiko skirti šeimai ir kuo mažiau dirbti gali baigtis blogai. Netekus savo gyvenimo draugo moteris gali likti vieniša su vaikais.

„Moterys renkasi moteriškas specialybės, vyrai renkasi vyriškas specialybes ir vyriškos specialybės suteikia žymiai geresnes galimybes uždirbti“, – sakė G.Purvaneckienė.

Sociologės teigimu, į moteris vis dar žiūrima kaip į tas, kurios pirma turi pasirūpinti šeima, o tik tada karjera, todėl moterys dažnai užima žemesnes pareigas. Įtakos atlyginimui, o paskui ir pensijai turi ir tai, kad daug moterų dirba ne visą darbo dieną. Skurdo rizikos lygį lemia ir trumpesnis darbo ar socialinio draudimo stažas dėl vaikų auginimo.

Ji pabrėžia, kad moterų skurdas yra susijęs ne tik su pajamomis. Gyvenimo kokybė apima ir laisvalaikio dimensiją, kuri yra susijusi su asmenybės tobulėjimu, o tuo pačiu ir geresnėmis karjeros perspektyvomis. Šioje srityje skirtumai tarp vyrų ir moterų labai aiškūs – namų ūkio našta tenka daugiau moterims, o turiningai laisvalaikį daugiau leidžia vyrai.

Taip pat didelę reikšmę skurdui turi ir smurtas prieš moteris. Nukentėjusios nuo smurto moterys kenčia nuo sveikatos problemų. Tuo tarpu pablogėja darbingumas, perspektyvos darbo rinkoje. Smurto artimoje aplinkoje aukos dažniausiai būna moterys (apie 80 proc.), o smurtautojai vyrai (apie 90 proc.).

Vis dar susiduriama su sunkumais sprendžiant problemą

Sociologė sakė, kad labai lėtai, bet auga moterų skaičius politiniame vadovavime, o nuo to irgi priklauso kiek dėmesio yra skiriama šiai problemai. Taip pat dėl pensinio amžiaus didinimo, lyginasi socialinio draudimo stažas. Moterų padėtis darbo rinkoje turėtų gerėti ir dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų.

„Darbdavys žinos, kad ir tėtis taip pat turi įsitraukti į vaikų priežiūrą“, – teigė Moterų informacijos centro atstovė.

Tačiau žiūrint iš kitos pusės strateginis vadovavimas vis dar priklauso vyrams. Biržinių bendrovių vadybose 2020 m. moterys sudarė tik 12 proc. Be to skurdo rizika didėja ir dėl didėjančios profesinės segregacijos bei aktyvių priemonių lyčių nelygybei panaikinti trūkumo.

„Moterų nevyriausybinės organizacijos yra susirūpinusios ir mato šios problemos sprendimų aktyvumo mažėjimą. Vyriausybėje lygias galimybes koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir tam yra sukurta lygių galimybių komisija. Tačiau paskutiniu metu nesigirdi apie tos komisijos veiklą. O dar blogiau tai, kad nesigirdi ir apie jokius jų planus“, – pasakojo G.Purvaneckienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.