„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog infliaciją lėmė padidėjusios energetinių išteklių, ypač centralizuotai tiekiamos šilumos, kainos.
„Žiūrint į daugelį prekių ir paslaugų kategorijų, pikas jau pasiektas ir buvo pasiektas vasaros pabaigoje. Rugsėjo mėnesį infliaciją labai pakėlė šilumos ir energetinių išteklių kainos. Vien jų įtaka yra maždaug vienas procentinis punktas per mėnesį. Didžioji dalis naujo infliacijos rekordo būtent atsiranda dėl trečdaliu padidėjusios šilumos kainos“, – naujienų agentūrai BNS sakė N.Mačiulis.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tai, kad infliacija viršys rugpjūčio ribą, buvo aišku jau šio mėnesio viduryje, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė 34 proc. didesnę vidutinę šilumos kainą rugsėjui.
„Kai šilumos energijos kaina padidėja tiek, vien tai apie 0,8–0,9 procentinio punkto prie mėnesinės infliacijos pridėjo“, – BNS sakė T.Povilauskas.
VERT duomenimis, vidutinė šildymo kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be pridėtinės vertės mokesčio) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį.
SEB ekonomisto teigimu, prie infliacijos augimo taip pat prisidėjo kietojo kuro ir maisto produktų brangimas, tačiau šiemet yra ir netikėtų kainų augimo faktorių.
„Kas mėnesį matome vis naujų faktorių, klausimas, ar spalį ir lapkritį nebus šuolių, kuriuos sunku teisingai iš anksto įvertinti. Iš pradžių manėme, kad infliacijos pikas šiemet bus vasarį, bet prasidėjo karas, tikėjomės rugpjūtį – dujų ir elektros kaina stipriai pašoko. Tokius šuolius su energetikos kainomis nuspėti sunku, bet mes galbūt neįvertinome sąnaudų perkėlimo į galutinę kainą, kuris Lietuvoje sėkmingai vyksta“, – sakė T.Povilauskas.
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pasaulyje krintant žaliavų kainoms ir įsigalint defliacijos signalams, Lietuvoje tolesnį infliacijos augimą iš esmės lemia verslo ir vartotojų lūkesčiai – baimė prieš artėjančią žiemą.
„Visi mes bijome tos žiemos su neprognozuojamomis energetinių išteklių kainomis, todėl verslai, kuriems dabar yra gyvybės ar mirties klausimas – užsidaryti ar tęsti veiklą, ko gero, nusprendė imtis tokios kraštutinės priemonėmis – nepaisant vartojimo mažėjimo priimti laikiną sprendimą dar kilstelti kainas“, – BNS sakė ekonomistė.
Anot analitikės, itin keistai atrodo, kad prie tolesnio infliacijos augimo, be energetinių išteklių, prisidėjo ir toliau brangę maisto produktai.
„Tas augimas pakankamai keistas, nes paprastai rudeniop maistas pinga dėl naujo derliaus, sezoninių veiksnių“, – pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.
„Sunku tai net paaiškinti, nes mes jau rugsėjį tikėjomės gerokai mažesnės infliacijos. Tai galima paaiškinti tik visa apimančia verslo reakcija į energetinį šoką ir vadinti paskutiniu bandymu gaunant papildomų įplaukų – išlikti“, – pridūrė ji.
Dalis verslo sąnaudas ir toliau perkels į galutines kainas
N.Mačiulio teigimu, daugelis gyventojų neturėtų pajusti augančios infliacijos dėl Vyriausybės numatytų ar rengiamų kompensacijų.
„Rugsėjį mes už šildymą dar nemokėjome, nors padidėjusios kainos jau atsispindi oficialioje statistikoje. Rudenį ir žiemą, kai jau reikės mokėti, daugelis gyventojų gaus vienokias ar kitokias kompensacijas“, – BNS teigė N.Mačiulis.
„Oficialūs skaičiai atrodo baugiai, bet daugelio gyventojų, ypač gyvenančių skurdžiai, jie nepalies“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, metinė infliacija dėl palyginamosios energijos išteklių kainų bazės turėtų mažėti.
„Jau praėjusių metų rudenį gamtinės dujos ir elektra buvo gerokai pabrangę. Tai reiškia, kad žiūrint į metinius pokyčius mes jau pradėsime matyti metinės infliacijos mažėjimą“, – teigė N.Mačiulis.
T.Povilausko manymu, kainos ir toliau augs nepaisant mažėjančios gyventojų perkamosios galios, nes dėl energetinių išteklių brangimo didėjančias sąnaudas verslas toliau bandys perkelti ant vartotojų pečių.
„Tiekimo grandinės taisosi, degalų kainos mažėja, visi gyvena recesijos nuotaikomis ir žino, kad vartotojas nebus pajėgus sumokėti didesnės kainos, bet elektros ir dujų kainos didėjimas toliau bus permetamas į galutinę kainą ir darys įtaką infliacijai“, – BNS sakė T.Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, dalis įmonių sąnaudas į galutines kainas perkelia neturėdami kitos išeities, dalis – bandydami daryti įtaką pelningumui.
„Tai vienas iš būdų, kaip daryti įtaką savo pelningumui. Bet verslas irgi turi suprasti, kad pelningumas daugelio įmonių 2021 metais buvo labai geras, todėl normalu, kad dabar šiemet jis mažesnis ir toliau mažės. Ne visi perkels sąnaudas į galutines kainas, dalis prisiims tai pelningumo sąskaita“, – sakė T.Povilauskas.
G.Šimkus: infliacija metų pabaigoje turėtų mažėti
Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus nuomone, kainų augimas Lietuvoje pamažu lėtėja. Anot jo, metų pabaigoje infliacijos lygis bus mažesnis nei fiksuojamas šiuo metu, tačiau išliks aukštas.
„Infliacija yra per didelė, bet jos pagreitis yra nuslopęs. Todėl sakome, kad čia kažkur yra ta vieta, kur mes turėtume pradėti matyti infliacijos skaičiaus mažėjimą. Bet tai vis tiek bus pakankamai didelis skaičius“, – sakė G.Šimkus.
„Mūsų prognozės nėra labai pozityvios. Infliacija ir toliau išliks pakankamai didelė, ypač šių pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Skaičiai vis dar bus pakankamai dideli“, – tikino jis.
G.Šimkus pastebėjo, kad kainos sparčiai pradėjo kilti praėjusių metų antroje pusėje, tad infliacija šiek tiek turėtų mažėti dėl palyginamosios bazės efekto (lyginant šių ir praėjusių metų infliaciją tam tikrą mėnesį). Energijos kainos išlieka pagrindine infliacijos priežastimi, tačiau jų įtaka bendram kainų augimui keičiasi, taip pat pabrėžia jis.
Taip pat, anot jo, kainų augimą lemia ir įvairios neprognozuojamos priežastys.
„Infliaciją arba bendrą kainų lygio didėjimą lemia labai įvairūs, kartu ir vienkartiniai, neprognozuojami veiksniai – taip vadinamos „juodosios gulbės“ – ir, deja, jie nutinka“, – sakė centrinio banko vadovas.
Vienkartiniais veiksniais G.Šimkus įvardija Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jo sukeltą neprognozuojamą ekonominį poveikį, taip pat sankcijų Kremliui paketų įtaką, „beprecedentį“ elektros kainų šuolį rugpjūtį, kurį esą taip pat būtų buvę sunku numatyti. Jų įtaka jau pradedama matyti ir galutinėse kainose vartotojams, dar pridūrė jis.
„Matome, kad tie šokai atsispindi ir prekių bei paslaugų savikainoje, o tai po truputį, po tam tikro laiko, persimeta ir į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainą“, – tikino G.Šimkus.
Pasak G.Šimkaus, infliaciją Lietuvoje dar lemia ir Lietuvos vidaus veiksniai, susiję su aktyvia darbo rinka, paslaugų kainų augimu, darbo užmokesčio augimu ir kt.
