Anot Lietuvos energetikos ministro, Europos Komisija turės parengti dujų kainų apribojimo modelį reglamentuojantį dokumentą, kurį ES ministrams pristatyti kitame jų posėdyje spalį.
„Sprendimas yra toks, (...) kad EK yra įpareigota parengti artimiausiu metu dokumentą, kuris atspindėtų dujų lubų įvedimą“, – penktadienį po neeilinio ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio sakė D. Kreivys.
ES ministrai dar nepatvirtino šio Lietuvos ir dar 14 ES šalių siūlymo, tačiau nutarė apmokestinti viršplanines pigiau nei iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas. D. Kreivys vis tik patikino, kad Lietuvai naudingesnė pirmoji priemonių galiausiai taip pat bus patvirtinta.
„Manau, kad tas procesas su dujų lubomis judės, spartės ir turėsim antrą priemonę greta viršpelnių, kuri yra žymiai efektyvesnė ir Lietuvai žymiai priimtinesnė“, – tikino ministras, dar pridūręs, kad šį siūlymą palaiko dauguma ES valstybių.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad šalių ratas yra žymiai platesnis nei 15 šalių. Šalių noras turėti vienokias ar kitokias lubas yra pakankamai aiškus. Lietuvos poziciją irgi pakankamai aiškiai išartikuliavome“, – kalbėjo jis.
D. Kreivys teigė pasiūlęs dviejų žingsnių planą – nustatyti kainų „lubas“ elektros gamybai naudojamoms dujoms (ką, anot jo, palaikė Prancūzija), o vėliau analogišką apribojimą įvesti visoms didmeninėje rinkoje parduodamoms dujoms.
„Šioje vietoje tarp šalių narių buvo įvairių nuomonių. Lietuva pasisakė už tai, kad viršijus dujų lubų kainą,būtų finansuojama ES lygiu. Kitų matymas, kad tos lubos turi būti dinaminės, pririštos prie kitų indeksų ir pan. Daug įvairių nuomonių“, – pažymėjo ministras.
ELTA primena, kad už energetiką atsakingi ES ministrai penktadienį pritarė EK rugsėjo viduryje pateiktiems pasiūlymams energijos kainoms gyventojams ir verslui suvaldyti – mažinti energijos vartojimą piko valandomis, taikyti laikiną solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms.
Vienas pagrindinių ministrų pritarimo sulaukusių EK siūlymų – apriboti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas. Taip esą Bendrija surinktų 140 mlrd. eurų kainoms amortizuoti.
Šis siūlymas nepalankus Lietuvai, kadangi joje nėra pakankamai tokių generacijos pajėgumų, o pati šalis apie du trečdalius elektros energijos importuoja. Dėl to EK reglamente numatytas atskiras straipsnis, pagal kurį pigią elektrą eksportuojančios šalys dvišalių sutarčių pagrindų dalį viršpelnių pasidalintų su perkančiosiomis valstybėmis.
Įsigaliojus atitinkamam EK reglamentui, pasirašyti tokias sutartis bus privaloma iki gruodžio 1 d., procesą prižiūrės EK.
Vis dėlto posėdyje tarp priimtų priemonių nebuvo Lietuvos ir dar 14 ES šalių siūlymo įvesti kainų „lubas“ perkamoms gamtinėms dujoms.
Anot ministerijos, posėdžio metu didžioji dauguma ES valstybių narių išsakė tvirtą paramą šiam pasiūlymui, kvietė imtis skubių veiksmų ir išsakė tvirtą pasiryžimą kaip įmanoma greičiau rasti bendrą ES lygio mechanizmą viršutinės gamtinių dujų kainos ribos nustatymui.
Viršutinei dujų kainų ribai priešinosi Vokietija, kuri teigė, kad, žengus tokį žingsnį, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjai pradėtų vengti Europos rinkos ir taip dabartinė energetikos krizė paaštrėtų dar labiau.
EK palaikė tokią šalies poziciją, tačiau kiek anksčiau penktadienį K. Simpson pareiškė, kad blokas turi imtis priemonių ir neleisti Rusijai manipuliuoti energetikos ištekliais, o tokios priemonės galėtų apimti dujų kainų lubas.
Tą toliau žadama svarstyti ES energetikos ministrų susitikimo metu spalio 11–12 d. Prahoje.
