Akivaizdu, kad europiečiai, amerikiečiai ar ukrainiečiai iš šių nelaimingų atsitikimų neturi jokios naudos. Tačiau tai gali būti labai „naudinga“ Rusijos „Gazprom“, kuri yra pasirašiusi keletą sutarčių su Europos vartotojais.
Tiesa ta, kad pagal šias sutartis „Gazprom“ šiais metais turėjo išpumpuoti tam tikrą dujų kiekį. Tačiau dėl politinio Kremliaus spaudimo ji negali to padaryti. Be to, jei šie darbai būtų pradėti, vamzdynų pajėgumų nepakaktų sutartyse numatytoms sąlygoms įvykdyti.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kartą net prasitarė, kad europiečiai negaus dujų, kol Rusijai nebus panaikintos sankcijos. O jei sutarčių sąlygos nevykdomos, tai savaime reiškia, kad už sutarčių nesilaikymą teks sumokėti dideles pinigų sumas.
O tai jau kalba apie būtinybę atsakyti už neįvykdytas sutartis arbitražo rūmuose, kur „Gazprom“ kontrahentai privalo pateikti ieškinius. Šios pretenzijos gali siekti kelias dešimtis milijardų dolerių.
Antra, dėl „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ incidentų padidėjo kotiruotės Europos mazguose, o tai padidino rusiškų dujų, kurios eksportuojamos kitomis kryptimis – per Ukrainą ir Turkiją, vertę.
Tai taip pat padidino energetinio ginklo, kurį Rusija naudoja prieš Europą kaip hibridinio karo dalį, poveikį. Kol kas sunku pasakyti, kiek dėl vamzdynų avarijų nukentėjo europiečiai.
Tačiau dauguma ekspertų prognozavo, kad dujų tiekimas į Europą greičiausiai nutrūks vos prasidėjus šildymo sezonui arba prasidėjus dideliam šalčiui.
Kitaip tariant, tai buvo tik laiko klausimas. Juk ekonominis karas jau seniai paskelbtas.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kartą net prasitarė: europiečiai gaus dujų tik tada, kai bus atšauktos sankcijos Rusijai.
Taigi „Nord Stream“ uždarymas buvo nuspėjamas. Sunku patikėti, kad niekas iš Europos Komisijos ar ES vyriausybių to nesuprato ir nepasirengė visiškai nutraukti Rusijos dujų tiekimą.
Taip pat galima tikėtis, kad dabar „Gazprom“ gali pradėti remtis tam tikromis force majeure ir neįprastomis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, dėl kurių jis neva negalėjo įvykdyti sutarčių.
Tačiau turėtume suprasti, kad tyrimui bus labai sunku įrodyti, ar šiuos sprogimus „Nord Stream“ iš tiesų įvykdė Rusija.
Juk mažai tikėtina, kad ten bus rasta, pavyzdžiui, Rusijos raketos nuolaužų. Tai būtų juokinga. Vienintelis dalykas, kurį buvo galima aptikti, yra Rusijos karo laivų praplaukimas, tačiau tai dar neįrodo rusų kaltės.
Kitaip tariant, šiandien vis dar niekam neaišku, ar įmanoma nustatyti, kas sukėlė šias avarijas, kad tai turėtų teisinių pasekmių ir Rusijos Federacijai.
