„Pagal ministerijų pageidavimus matau, jog mes su biudžeto deficitu artėjame prie 5 proc. ribos. Žvelgiant į bendrą ES šalių kontekstą, 5 proc. yra tokia raudona linija, virš kurios tarptautinės rinkos labai skaudžiai baudžia šalis, kurios su savo finansais nesitvarko atsakingai“, – interviu naujienų agentūrai ELTA kalbėjo M.Majauskas
Nors valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos politikas įsitikinęs, kad neigiamam valstybės pajamų ir išlaidų balansui priartėjus prie kritinės ribos, jo vadovaujamo komiteto nariai „tikrai išsakys ne vieną kartų kritikos žodį“, politikas prognozuoja, jog biudžetas parlamente bus priimtas sklandžiai.
„Net neabejoju, kad Vyriausybės pateiktas biudžetas bus patvirtintas Seime ir gal net dalis opozicijos už jį balsuos“,– mano jis.
Interviu ELTAI BFK pirmininkas taip pat pakomentavo, kokiomis aplinkybėmis restoranams ir viešbučiams galėtų būti pratęsta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata bei pateikė savo vertinimą dėl galimybių šioje Seimo sesijoje įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį.
Nors metų pradžioje M.Majauskas viešojoje erdvėje buvo įvardijamas kaip vienas iš potencialių Vyriausybės kandidatų atstovauti Lietuvą Europos Audito Rūmuose, vis tik galiausiai liepos mėnesį Ministrų Kabinetas pasirinko Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrą.
Tačiau konservatorius tikina, kad tai, jog į šią instituciją buvo pasirinktas ne jis, neturi jokios neigiamos įtakos BFK bendradarbiavimui su Vyriausybe.
– Prezidentūra kritikuoja, kad „biudžetas yra rengiamas po kilimu“, kadangi jo dar nėra matę nei koalicijos partneriai, nei kitos suinteresuotos šalys.
Patys valdančiosios koalicijos atstovai, konkrečiai Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad biudžetas yra ne koalicijos, o „kanceliarinis Vyriausybės reikalų“ biudžetas. Ar sutinkate su tokiu vertinimu? Ar biudžeto rengimo proceso metu jo gaires teko matyti jums pačiam?
– Aš kviesčiau paskaityti Konstitucijos 130 straipsnį, kuris aiškiai sako, kad biudžeto projekto rengimas yra išskirtinė Vyriausybės kompetencija ir pareiga. Valdžių padalinimo principas turi būti gerbiamas ir išlaikomas. Vyriausybės reikalas parengti projektą. Vyriausybė tai padarys įstatymo numatyta tvarka.
Be jokios abejonės, diskusijos su visuomene turi vykti ir jos neišvengiamai vyksta. Bet biudžetas neturėtų būti derinamas iš anksto. Nei su Seimu, nei su Prezidentūra. Biudžeto projektas yra Vyriausybės kompetencija. Tai ne kartą yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
Aš taip pat nemačiau biudžeto projekto. Mačiau biudžeto rėmus. Atvirai pasakius, yra dalykų, kurie mane šiek tiek neramina. Pagal ministerijų pageidavimus, matau, jog mes su biudžeto deficitu artėjame prie 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
Žvelgiant į bendrą ES šalių kontekstą, 5 proc. yra tokia raudona linija, virš kurios tarptautinės rinkos labai skaudžiai baudžia šalis, atsakingai nesitvarkančias su savo finansais. Pagal ministerijų pageidavimus mes labai sparčiai artėjame greta tos ribos.
Galiu prognozuoti, kad BFK biudžeto svarstymai, kuris viršytų 5 proc. deficitą, gali būti labai sudėtingi. Kolegos tikrai išsakys ne vieną kartų kritikos žodį.
Apskritai biudžeto deficitas karo kontekste yra pateisinamas ir suprantamas dalykas. Daugelis ES šalių turi biudžeto deficitą. Pasižiūrėkime į karštą tašką – Ukrainą. Ten planuojamas maždaug 22 proc. deficitas nuo BVP. Skolindamasi, gaudama paramą, ji visais įmanomais resursais gina savo piliečius.
Tą patį darys ir Lietuva, susidurdama su energetiniu karu, kurį Rusija su labai aiškiu tikslus sužlugdyti ekonomikas, verslus, suskaldyti visuomenę, vykdo prieš visą ES, įskaitant ir Lietuvą. Taigi, valstybė turės biudžeto deficitą. Jis viršys 4 proc. Labai svarbu, kad jis neperžengtų 5 proc. ribos.
– Turite patirties ir praėjusių biudžetų svarstyme. Tai, jūsų vertinimu, pats biudžeto rengimo procesas yra tinkamas? Normalu, kad Vyriausybė pirmiausiai parengia rėmus, tada pristato viešumoje ir būtent tada projektas bus atvertas platesnėms diskusijoms?
– Vyriausybė pati diskutuoja įvairiausiais formatais. Tiek su verslu, tiek su profesinėmis sąjungomis, tiek su valstybinio sektoriaus atstovais, vertina ministerijų pageidavimus, kuriuos jos pristato gilinantis į savo kompetencijos sritis. Vyriausybė nėra uždara dėžutė, kuri pati susigalvoja, kaip turi atrodyti biudžetas. Tai ji daro konsultuodamasi su visuomene, girdėdama visuomenės lūkesčius ir priimdama sprendimus.
Tačiau tai nereiškia, kad biudžeto projektas turi būti derinamas ir kažkokiu būdu suderintas su Prezidentūra ar su Seimu, prieš pateikiant jį visuomenei. Ne. Tai yra valdžių atskyrimas. Jis turi būti išlaikytas.
– Esate sakes, kad Vyriausybei biudžete turėtų būti numatyta išlyga, kad ji be papildomų procedūrų, esant poreikiui, galėtų pasiskolinti papildomai, tam, kad verslui kompensuotų išaugusias elektros kainas.
Tačiau Vyriausybė tarsi leidžia suprasti, kad didelių elektros kainų kompensacijų, įšaldymo verslui neplanuoja. Kodėl jūs matote tam poreikį? Ar tiesiog siūlote, kad Vyriausybei reikėtų palikti tokią galimybę?
– Šiuo metu Biudžeto rodiklių įstatyme numatyta lanksti galimybė Vyriausybei pasiskolinti valstybės vardu ir kompensuoti kainas buitiniams vartotojams. Mano supratimu, ši nuostata turėtų būti papildyta, įtraukiant galimybę kaina kompensuoti verslui. Apimtis galėtų pasakyti tik pati Vyriausybė.
Taip atrišamos rankos Vyriausybei reaguoti greitai. Šiuo atveju greitis yra labai svarbus elementas. Pandemijos metu ankstesnės kadencijos Seimas priėmė sprendimą Vyriausybei suteikdamas galimybę pasiskolinti 4 mlrd. eurų tam, jog pandemijos metu galėtų lanksčiai priimti sprendimus negrįždama į Seimą.
Gal ne tokiomis apimtimis, bet, mano supratimu, Vyriausybei turi būti paliktas lankstumas spręsti problemas greitai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad galbūt pilnai nesuvokiame, su kokio masto krize susiduria verslas. Pradžiai kalbėjome apie mokesčių atidėjimą, lengvatines paskolas, paramą investicijai, bet, mano supratimu, dabar turime atrišti rankas Vyriausybei skolintis valstybės vardu ir numatyti tam tikrą kompensaciją. Kokią kompensaciją, kokios apimties, šiuos dalykus gali pasakyti tik Vyriausybė.
Bet pagal tai, kaip dėliojasi ir kaimyninių šalių pagalba verslui, mes negalime atsilikti, turime taip pat užtikrinti paramą Lietuvos verslui. Manau, kad išmintingiausia būtų atrišti rankas Vyriausybei, numatant galimybę pasiskolinti ir užtikrinti tam tikrą pagalbą verslui, kompensuojant energijos išteklių kainą. Bet vėlgi, tai reikia daryti labai atsargiai, pagal valstybės finansinius pajėgumus.
– Kita vertus užsiminėte, kad yra signalų, jog ministerijų poreikiai, lyginant su biudžeto galimybėmis, yra gan dideli. Skola artėja prie 5 proc. deficito lygio. Apskritai, ar dar bus galimybių skolintis šioms pagalbos priemonėms?
– Mano giliu įsitikinimu biudžetas turėtų būti toks, kuris paliktų vietos Vyriausybei lanksčiai reaguoti krizinėmis sąlygomis. Tai reiškia, turi būti palikta manevro laisvė priimti papildomus sprendimus.
– Tai viršutinė biudžeto deficito riba turėtų būti 5 proc., bet projekte turėtų būti palikta erdvės, kad Vyriausybė galėtų dar pasiskolinti iki šios ribos?
– Taip. Mes neturėtume planuoti 5 proc. deficito. Jeigu jau turi tokį deficitą, reiškia, kad namų darbus padarei prastai. Šioje situacijoje turime planuoti biudžeto deficitą iki 5 proc. Jis gali būti keliomis dešimtimis bazinių punktų mažesnis, bet turi būti palikta manevro laisvė iki 5 proc. Tam, kad Vyriausybė galėtų reaguoti lanksčiai.
– Jūs pats anksčiau esate sakęs, kad Lietuvos skolinimosi galimybės yra ganėtinai geros, kad pasiskolinti galime tiek, kiek reikia.
Net ir dabar, kuomet šalies palūkanos jau siekia 3,8 proc., iš kai kurių politikų girdime, kad galime toliau didinti išlaidas ir skolintis, nes susiduriame su krize. Kaip suprantu, dabartinės aplinkybės ir išaugusi skolos kaina kažkiek keičia jūsų požiūrį į fiskalinę drausmę?
– Kai kalbame apie 4 proc. deficitą, tai jau yra milžiniški skirtumai tarp pajamų ir išlaidų. Jau kalbame apie kelis milijardus eurų. Mano susirūpinimas, kad esamomis aplinkybėmis ministerijų pageidavimai ir poreikiai sparčiai auga ir mes galime kirsti pakankamai kritinę ribą.
– Pakalbėkime apie kitas pagalbos priemones, tokias kaip PVM lengvatos pratęsimą viešbučiams ir restoranams. Kritikavote Finansų ministeriją, sakėte, kad „sunkiai galvoje telpa toks požiūris į Lietuvos verslą“, kadangi jie dar iki šiol nežino, koks tarifas bus kitais metais.
Kaip manote, ar pavyks įtikinti Finansų ministeriją, kad biudžete atsirastų nuostata dėl lengvatų pratęsimo šiems sektoriams?
– Sunku pasakyti. Manau, kad sprendimas bus priimtas Seime. Tikėtina, kad Vyriausybėje tuo klausimu sutarimo nebus ir sprendimas Seime turės būti pakankamai atsakingas, atsižvelgiant į valstybės finansinius pajėgumus.
Šioje situacijoje reikia jausti politinę aplinką ir skaičiuoti balsus. Matyt, kad didelė opozicijos dalis greičiausiai palaikys tokią idėją, taip pat ir didelė dalis koalicijos partnerių balsuos už visų lengvatų pratęsimą.
Aš taip pat pasisakyčiau už mokesčių sistemos stabilumą, bet prieš priimant sprendimus, manau, kad pirmiau turime pamatyti biudžetą, kaip jis atrodo, koks yra biudžeto deficitas ir kaip tokie sprendimai gali jį paveikti.
– Tai kaip suprantu, pirmiausiai PVM lengvatų pratęsimą restoranams ir viešbučiams vertinsite biudžeto deficito ir galimybių rėmuose, bet esate linkęs palaikyti šią idėją?
– Deficito rėmuose.
– Kalbant apie mokestinės sistemos stabilumą, esate ne kartą sakęs, kad jokių naujų mokesčių neturėtų būti. Ar diskusija dėl visuotinio NT mokesčio jau baigta, šios idėjos laikinai išsižadėta, ar visgi dar galima tikėtis šio klausimo rudens sesijoje?
– Valstybės finansų politiką formuoja Vyriausybė Seimo pritarimu, o ne atvirkščiai. Vyriausybė turi pilną teisę ir pareigą Seimui teikti įstatymus, kuriuos ji numato tinkamus ir reikalingus. Seimas savo ruožtu turi atsakomybę tvirtinti arba netvirtinti ir priimti atitinkamus sprendimus.
Šioje situacijoje, bendraudamas su BFK kolegomis, nematau, jog įstatymo projektas, kuriuo įvedami nauji mokesčiai, gali sulaukti palaikymo. Manau, kad tokia diskusija gali vykti, bet realūs sprendimai nebus rezultatyvūs, jie nebus patvirtinti BFK.
Tada iškyla klausimas, kam reikalinga diskusija, jeigu ji nebus rezultatyvi dėl konkrečių sprendimų. Bet čia yra mano nuomonė. Aš ją susidarau bendraudamas su komiteto narias. Mano giliu įsitikinimu, krizės sąlygomis neturėtume įvedinėti jokių naujų mokesčių.
– Pabandykime sudėlioti akcentus: nuomonė dėl NT mokesčio tarp įstatymų leidėjų ir ministerijos yra kiek kitokia. Dėl PVM taip pat. Prisimename, kripto turto reguliavimo klausimu taip pat išsiskyrė komiteto ir Finansų ministerijos pozicija – jūs norėjote griežtesnės nuostatos.
Dėl kompensacijų verslui poreikio girdime skirtingus signalus. Kaip apskritai vertinate bendradarbiavimą tarp įstatymų leidėjų ir vykdytojų? Ar galima teigti, kad tam tikrais klausimais yra principinių nesutarimų?
– Aš manau, kad kiekvienas daro savo darbą. Vyriausybė, kaip minėjau, formuoja finansų politiką, ji Seimui teikia atitinkamus sprendimus, o Seimas turi atsakomybę vertinti. Kartais tie vertinimai išsiskiria, bet aš sakyčiau, tai yra labiau išimtis nei taisyklė.
– Visgi išsiskiria nuomonės. Sakote, kad tai...
– Pasižiūrėkime konkrečiai. Pavyzdžiui, komitetas siūlė griežtesnį grynųjų pinigų ribojimą ir sakė, kad tarpusavio atsiskaitymų sandoriai negali viršyti 3 tūkst. eurų ribos. Vyriausybė sakė, kad turime būti lankstesni ir pritaikyti 5 tūkst. eurų ribą.
Bet iš esmės ir Seimas, ir Vyriausybė sako, kad reikia riboti ir klausimas yra tik dėl pačios ribos. Man atrodo, kad čia yra tikrai labai aiškus sutarimas, nes daugiau nei dešimtį metų stalčiuose gulėjęs projektas buvo priimtas su teigiama Vyriausybės išvada. Jis netrukus įsigalios. Man atrodo, kad rezultatas yra geras.
Taip pat buvo su kripto valiutomis. Komitetas laikėsi nuostatos, jog visi kripto turto sandoriai turėtų būti identifikuojami nuo 0 eurų, o Vyriausybė sakė, kad tik nuo tam tikros ribos. Bet sutarta, kad identifikavimas turi būti, turi būti griežtinama ir turime eiti ta linkme.
Galėjo būti griežtesnis sprendimas. Komitetas tokiais atvejais paprastai pasisako už griežtesnį reguliavimą, bet Seimas įsiklausė į Vyriausybės poziciją ir priėmė atitinkamą sprendimą.
Man atrodo, kad einame ta pačia kryptimi, dirbame ranka rankon ir priimame atitinkamus sprendimus. Aš net neabejoju, kad Vyriausybės pateiktas biudžetas bus patvirtintas Seime ir gal net dalis opozicijos už jį balsuos, nes jis tikrai atlieps plačios visuomenė poreikius.
– Tai galima konstatuoti, kad tarp Seimo ir Vyriausybės yra ginčų dėl detalių, bet iš principo valdančiojoje koalicijoje yra bendra kryptis ir sutarimas?
– Aš nesakyčiau, kad ginčų. Yra diskusijų. Atkreipsiu dėmesį, kad galiu kalbėti tik už BFK kompetencijas. Komitete mes, valdantieji, neturime daugumos. Iš 11 narių 6 yra opozicijos nariai. Valdantieji turi tik 5 narius, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad absoliuti dauguma, maždaug 90 proc. sprendimų, priimama bendru sutarimu. Reiškia, kad mes, prieš priimdami sprendimą, juos išdiskutuojame.
Negana to, komitetas apsvarsto maždaug du kartus daugiau projektų, nei prieš kelis metus ir maždaug pusantro karto daugiau projektų, negu bet kuris kitas komitetas. Veikla reikalauja glaudaus darbo su Vyriausybe ir, nepaisant politinių partijų, dauguma sprendimų priimama bendru sutarimu. Sakyčiau, kad Seime sutarimas yra pakankamai stiprus. Taip pat yra glaudus bendradarbiavimas su Vyriausybe.
– Visgi Seimo koridoriuose tekę girdėti kalbų, kad aštresnius ginčus tarp komiteto ir Vyriausybės galėjo paskatinti procesas dėl Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose. Jūs buvote vienas iš viešoje erdvėje įvardijamų Vyriausybės kandidatų.
Ar yra pagrindo tokioms kalboms, kad šis procesas ir kito kandidato pasirinkimas paaštrino trintis tarp jūsų vadovaujamo BFK ir Vyriausybės?
– Tikrai tam nėra jokio pagrindo. Aš visuomet finansų klausimais turėjau aiškią nuomonę, kuri ne visuomet buvo priimama švelniai. Tačiau natūralu, kad diskutuojame ir randame sprendimus.
