D. Vitkauskas: kol kas sankcijos daugiau pakenkė Europos Sąjungai nei Rusijos ekonomikai

Degalų, o ypač dyzelino, marža iš gamintojų pusės išaugo net trigubai. Tai lėmė degalų trūkumas Europos Sąjungoje (ES) dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir agresorei taikomos sankcijos energetikos ir ekonomikos srityse. Tačiau Geresnio reguliavimo patariamosios tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos narys Dovydas Vitkauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pabrėžė, kad šalis energetinės priklausomybės mažinime padarė ne vieną klaidą. Derėtų pasimokyti, kaip pasielgė estai ir galbūt pasekti jų pavyzdžiu.

Degalų, o ypač dyzelino, marža iš gamintojų pusės dėl karo Ukrainoje išaugo net trigubai.<br>R.Neverbicko nuotr.
Degalų, o ypač dyzelino, marža iš gamintojų pusės dėl karo Ukrainoje išaugo net trigubai.<br>R.Neverbicko nuotr.
D.Vitkauskas.<br>V.Balkūno nuotr.
D.Vitkauskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuva energetinės priklausomybės mažinime padarė ne vieną klaidą, tačiau galima mokytis iš estų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva energetinės priklausomybės mažinime padarė ne vieną klaidą, tačiau galima mokytis iš estų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva energetinės priklausomybės mažinime padarė ne vieną klaidą, tačiau galima mokytis iš estų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva energetinės priklausomybės mažinime padarė ne vieną klaidą, tačiau galima mokytis iš estų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 6, 2022, 12:19 PM

Šalys sprendžia pagal savo interesų lauką

Paklaustas, ar Vengrijos pozicija nepritarti ir neprisidėti prie ES sankcijų yra racionalus sprendimas, pašnekovas atsakė, kad taip galima būtų manyti.

„Šiais laikais Vengriją populiaru kritikuoti dėl įvairių priežasčių kartais pagrįstai, tačiau kartais ir nelabai“, – sakė jis. Tačiau D.Vitkauskas paragino atsižvelgti į du svarbius dalykus.

Visų pirma, bendras solidarumo su ES parodymas turi būti ir diskusija apie sankcijas turi vykti. Bet čia turėtume neplakti savęs daugiau negu to, ką norime mušti. Šioje situacijoje argumentai, kuriuos kelia Vengrija nėra neracionalūs“, – dėstė televizijos laidos dalyvis.

Šiuo metu ES jau ruošia aštuntąjį sankcijų paketą Rusijai. Kalbėdamas apie energetikos sritį jis pabrėžė, kad sankcijos aktyviai koordinuojamos su Jungtinėmis Valstijomis (JAV). Jo žiniomis, šalis taip pat ruošia atskirą įsakymą, kuriuo sieks apriboti naftos kainą, kuri tarptautinėje rinkoje perkama iš agresorės.

„Tam tikra prasme tai yra bendras Vakarų vykdomas procesas, bet nacionaliniai interesai šiuo metu skiriasi. Norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinį skirtumą. JAV yra iškastinio kuro eksportuotoja, o ES bendrai yra importuotojai.

Kitaip tariant, nacionalinis interesas suderinamas ne iki galo, o jei JAV interesas yra palaikyti vidutines naftos kainas, bet ne per daug žemas, žmonės turi per daug nemokėti, bet ir verslas uždirbti – tai, be jokios abejonės, ES interesas yra turėti kuo mažesnes kainas“, – argumentavo D.Vitkauskas.

Koks turėtų būti kelias, kai norima atsiriboti nuo Rusijos, bet daliai tai per skaudu? Anot pašnekovo, trumpalaike perspektyva visiems skauda ir skaudės, tačiau tikslas yra ieškoti ilgalaikio sprendimo, kuris būtų tvarus.

„Tikslas nėra atsiriboti nuo rusiškos naftos ir dujų, ilgalaikis tikslas yra atsiriboti nuo naftos ir dujų ir iškastinio kuro apskritai. Trumpalaike prasme nesudaryti rizikų infliacijai, elektros ar komunalinių kainai.

Kaip pasiekti tikslą? Šis klausimas yra net sudėtingesnis nei apie klausimą sankcijų Rusijai. Kas susiję su rusiškų išteklių kainos ribojimu, jis labiau naudingas JAV, nei ES. Mes suprantame, kad Rusijoje pagaminama 7 mln. barelių per dieną ir niekas Rusijos tokioje rinkoje nepakeis“, – teigė jis.

D.Vitkausko požiūriu, ribodami naftos kainoms sudarome rusams iššūkių daugiau užsidirbti, tačiau net ir įvedus tokį ribojimą, naftos kainos vidutinis lygis pakils. Jo aiškinimu, taip atsitiktų dėl to, nes nėra, kas pakeistų Rusiją kaip eksportuotoją.

Būtent dėl to dabar reikia ieškoti būdų, kaip apskritai atsisakyti rusiškos naftos, o ne tik „trumpalaike prasme bandyti įspirti Rusijos gamintojams“.

Galėtume mokytis iš estų

Kalbėdamas apie ilgalaikę nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, D.Vitkauskas paragino pažiūrėti, kaip tvarkosi kaimynai.

„Pasimokykime iš mūsų kaimynų estų: jie, nežiūrint to, kad investavo daugiau nei Lietuva į atsinaujinančią energetiką, nuo pat pirmosios finansinės krizės 2008–2009 m. aktyviai ir bandydami garantuoti energetinę nepriklausomybę skatino skalūnų dujų išgavimą.

Lietuvoje tos temos nekėlėme, nes tam tikra prasme tai buvo tabu“, – lygino pašnekovas.

Jo teigimu, jei ir Lietuva būtų pradėjusi aukštu slėgiu iš žemės paviršius išgauti gamtines dujas, būtume sutaupę. Tačiau reiktų peržiūrėti biurokratines ar aplinkosaugos taisykles ir taip mokytis iš estų.

„Tai yra daugiau, negu įmanoma: didesnė dalis teritorijos tų dujų turi, bet mes savo biurokratiniu ir politiniu neveiksnumu kol kas šitą technologiją ribojame, tad turime ieškoti alternatyvų, o viena jų – skalūnai“, – kalbėjo televizijos laidos svečias.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvoje atsargiau reikėtų elgtis ir su energetinių išteklių kompensavimo mechanizmu gyventojams, pabrėžė pašnekovas. Jei bus taikomos subsidijos, anksčiau ar vėliau mokesčių mokėtojai už tai turės sumokėti mokesčiais ar išaugusiomis kainomis. Visgi pažeidžiamiausioms visuomenės grupės subsidijų energetiniams ištekliams reikėtų.

„Antra, mes neišnaudojame motyvacijos mažinti vartojimą ir iškastinio kuro naudojimą ir tokiu būdu geriausiai įgelsime Rusijai ir Europą pastatysime ant tvaraus ekonominio traukinio. Didelės energetikos, iškastinio kuro kainos yra išsigelbėjimas, nes tai sukuria motyvaciją mažinti vartojimą, jei atsiras subsidijos, žmonės taip nebesielgs“, – dėstė jis.

Tęsdamas temą apie Rusijos ekonomikos smukdymą, D.Vitkauskas akcentavo, kad šiuo metu ES taikomos sankcijos bendrijai kenkia labiau nei pačiai Rusijos ekonomikai. Jo teigimu, reikia suvokti, jog sankcijų tikslas yra ne tik ekonominiai interesai, bet ir siekis parklupdyti agresorės ekonomiką ar jos struktūrą.

Jo žiniomis, biudžeto pajamos mažėja, tačiau ne tiek, kiek tikėjosi Vakarai. Pašnekovas tai aiškina tuo, jog iškastinį kurą, nors ir su nuolaida, Rusija rado kam parduoti. Pavyzdžiui, tokiai didelei rinkai kaip kad Indija.

„Šiai dienai pasiekti tarptautinį konsensusą, kuriuo pirktume mažiau Rusijos naftos, yra labai sunku. Mūsų visų tikslas yra nulipti nuo iškastinio kuro adatos ir būtų neteisinga kritikuoti Indiją ar Kiniją, kurios bando pasinaudoti sąlygomis ir jau perka su 25–30 proc. nuolaidą. Šalia kitų kritikos žiūrėkime, ką darome mes.

Kol kas Rusija, kaip ekonomikos variklis, nesustojo ir kritimas žymiai mažesnis, nei buvo prognozuotas karo pradžioje, kalbama buvo apie 10–20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimo, kai šiai dienai ko gero bus vos 2–3 proc.“ – skaičiavo jis.

Anot jo, tokia situacija turėtų paraginti politikus ir verslą kuo greičiau pereiti nuo kalbų ir darbų bei pradėti sparčiau investuoti į atsinaujinančią energetiką ir ieškoti kitų kelių, kaip galima sumažinti energetinę priklausomybę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.