„Vyriausybė pristatė pagalbos verslui paketą. Mano vertinimas – mus išgirdo. Tai svarbu ne tik verslui – darbuotojams ir darbdaviams, bet ir visai valstybei“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Romanovskis.
„Visos pozicijos apie kurias mes kalbėjome jau du mėnesius sulaukė atsako – bus subsidijos elekyros kainai, bus parama elektrai imlioms įmonėms, bus mokestinės atostogos ir lengvatinės paskolos, bus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata viešbučiams ir PVM kompromisas dėl viešo maitinimo“, – pridūrė jis.
Anot verslo atstovo, svarbiausia yra tai, kad Vyriausybė pasirinko reaguoti greitai, kainas kompensuodama jau nuo spalio 1 d. ir buvo linkusi eiti į politinį kompromisą dėl PVM lengvatos maitinimui.
„Svarbiausia, kad buvo pasirinkta greita reakcija (kainos kompensacijos jau nuo spalio 1 d.) ir politinis kompromisas (PVM lengvata maitinimui iki liepos 1 d.), o ne biurokratinis mindžikavimas ar politiniai ginčai“, – tvirtino LVK vadovas.
„Dabar reikia politikų susitelkimo Seime ir Ukrainos pergalės fronte. Ir viskas bus gerai“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybėje Finansų ministerija pristatė 2023 m. biudžeto projektą. Jame numatyta, kad biudžeto pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.
Tačiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad ekonomika kitais metais išliks augimo kelyje. Nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija ateinantiems metams turėtų būti 6 proc. BVP turėtų augti apie 1,4 proc.
Taip pat, Vyriausybė apsisprendė kartu su kitų metų biudžetu Seimui teikti siūlymą, kuriame lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas viešbučiams liktų neribotam laikui, o restoranams pratęstas iki kitų metų vidurio.
M. Gudas: su šia kompensacija elektros kainos pramonei grįš į toleruotiną lygį
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas teigė, kad jo atstovaujamo sektoriaus dalyviai iki šiol neturėjo informacijos, ar Vyriausybė rengia priemones padėti labiausiai nuo energijos kainų nukentėjusiam verslui. Pasak jo, pramonininkai galiausiai išgirdo konkrečią žinutę, kokios pagalbos sulauks.
„Visą ketvirtį transliavome, kad dėl tų ypatingai aukštų kainų, kuriuos pradėjo kilti vasarą, reikalingi sprendimai. Pagaliau tie sprendimai atėjo. Dabar svarbiausias dalykas, kad parama būtų kuo taikliau išdalinta labiausiai nukentėjusiam sektoriui“, – Eltai sakė M. Gudas.
Paklaustas apie ketinamą taikyti elektros kainų kompensavimo modelį LPK viceprezidentas sutiko, kad tai padės šalies gamintojams sušvelninti elektros kainų šoką.
Jis pasakojo, kad jei praėjusiais metais 3–4 kartus nuo įprastinio lygmens išaugusias kainas įmonės dar galėjo atlaikyti, šią vasarą elektra buvo jau 10–12 kartų brangesnė. Valstybės pasirinktas mechanizmas kompensuoti dalį elektros kainos turėtų sumažinti elektros sąskaitas pakankamai, kad verslas vėl būtų pajėgus jų naštą pakelti, svarsto vienas LPK vadovų.
„Lyginant su įprastu lygiu, tai jau tampa išgyvenimo klausimu ir įmonės pradėjo imtis drastiškų sprendimų – stabdyti kai kuriuos cechus, gamybą, įrenginius, kai kurie, ypatingai priklausomi, išvis užsidarė. Tai šitas lygis yra turbūt tas, kuris grąžina vėl į tą labai aukštą, bet toleruotiną lygį „, – pažymėjo M. Gudas.
Pasak jo, įmonės turėtų išlikti konkurencingos.
„Manyčiau, kad ta formulė iš principo yra tikrai labai didelis žingsnis, kad konkurencingumas būtų išlaikytas. Reikės vis tiek, net ir prie tokio kompensavimo daug pastangų, vidinių išteklių. Bet kalba apie kažkokį išgyvenimą nuslopsta“, – pažymėjo pramonininkų atstovas.
S. Leonavičius: ES kontekste vis vien liksime nekonkurencingi
Tuo metu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidentas Sigitas Leonavičius į Vyriausybės iniciatyvas padėti verslui sureagavo neigiamai, esą numatyta elektros kainų kompensavimo schema „nėra geras variantas“. Jo nuomone, elektros kainos Lietuvoje vis tiek išliks aukštesnės nei kitose ES valstybėse.
Pasak S. Leonavičiaus, kitose Europos šalyse ketinama numatyti kur kas mažesnę, 18 ct/kWh galutinės kainos ribą.
„Skaitau rugsėjo 14 dienos Europos Komisijos memorandumą, pristatytą reglamentą dėl energijos sąnaudų mažinimo. Rugsėjo 30 d. Europos energetikos reguliavo taryba jį aprobavo ir jis turėtų įsigalioti visoje ES. Ten kalbama apie 18 ct/kWh. Kažkaip prasilenkia Lietuva kai kuriais klausimais“, – Eltai sakė S. Leonavičius.
„Kai kalbame apie elektros energiją, vis vien ES kontekste liekame paskutiniai. Kažkodėl kitos valstybės ir EK numačiusios 18 ct/kWh, kainą, solidarumo fondą, iš kurio kompensuotų gamintojams, kurių sąnaudos didesnės“, – svarstė jis.
Anot VPPAR vadovo, Vyriausybė verslui siūlo kompromisą, kurio nepakaks, kad Lietuvos verslas išliktų konkurencingas, esą elektra kitose Bendrijos šalyse vis vien išliks pigesnė.
„Vis tiek ES būsime nekonkurencingi. Tai yra duodamas meduolis, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Jei lyginame 18 ct/kWh ir būsimą tarifą Lietuvoje, vis vien turėsime jį gerokai didesnį, nei kitose ES šalyse energijos vartotojai, verslai“, – pastebėjo S. Leonavičius.
„Tokie kompromisiniai siūlymai iš Vyriausybės kabinetų atrodo kažką sprendžiantys, bet ES kontekste tai nesprendžia to, ką sprendžia visa Europa“, – apibendrindamas galimą pasiūlytų priemonių poveikį sakė jis.
