Įvertino antikrizinį biudžeto projektą: daliai gyventojų dosnus, bet ambicijas gali aplaužyti jo įgyvendinimas

Ekonomistai pripažįsta, kad 2023 m. biudžeto projektas – ambicingas. Matoma, kad norima tilpti į 3,5–5 proc. BVP dydžio konsoliduotą biudžeto deficitą, tačiau nežinia, ar iš tiesų pavyks tai padaryti.

Mano. kad deficitas gali būti didesnis, nei numatyta.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Mano. kad deficitas gali būti didesnis, nei numatyta.<br>I.Danieliūtės nuotr.
A.Izgorodinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Izgorodinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Budbergytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Budbergytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Butkevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Butkevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Paluckas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Paluckas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 7, 2022, 1:32 PM, atnaujinta Oct 7, 2022, 3:52 PM

Deficitas gali būti didesnis

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad 2023 m. biudžetą galima apibūdinti kaip antikrizinį ir išties ambicingą – tai rodo 2023 m. planuojamas 4,9 proc. BVP viešųjų finansų deficitas. Tačiau, pasak jo egzistuoja rizika, kad 2023 m. biudžeto deficitas gali būti ir didesnis nei 4,9 proc. BVP dėl prastesnės Lietuvos ekonomikos situacijos.

„Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2023 m. Lietuvos BVP išaugs 1,4 proc. Mano nuomone, Lietuvos BVP pirmąjį 2023 m. ketvirtį mažės, tikėtina, kad visą pirmąjį 2023 m. pusmetį BVP augimas bus neigiamas. Finansų ministerijos 1,4 proc. BVP augimo 2023 m. prognozė atitiks realybę tuo atveju jei antrąjį 2023 m. pusmetį matysime didelį ekonomikos atšokimą, dėl ko nebūčiau tikras. Todėl manau, 2023 m. biudžeto deficitas gali viršyti 5 proc. BVP“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Izgorodinas.

Tačiau jis tikina 2023 m. numatytame biudžeto deficite „nematantis dramos“ dėl kelių aspektų.

„Pirma – Finansų ministerija numato, kad 2023 m. infliacija sieks 6 proc., kas yra labai naudinga Lietuvos biudžeto pajamų pusei, kurioje daugiau nei pusę mokestinių sudaro vartojimo mokesčiai PVM ir akcizai. Kuo sparčiau kyla kainos, tuo didesnės yra valstybės biudžeto pajamos iš PVM ir akcizų. Antra – Lietuva turi žemą valstybės skolą, kuri sudaro apie 40 proc. BVP. Kitų ES valstybių kontekste tai yra žemas rodiklis, kas reiškia, kad Lietuva gali sau leisti papildomai skolintis rinkose, net nepaisant to, kad valstybės skolinimosi kaina nuo sausio mėnesio stipriai išaugo“, – tvirtino ekonomistas.

A. Izgorodinas pažymi, kad palyginimui Italijos skola svyruoja ties 150 proc. BVP, Lietuvos – ties 40 proc. BVP.

„Nors Europos centrinis bankas nustojo aktyviai pirkti euro zonos valstybių obligacijas, esant pernelyg didelei skolinimosi kainai rinkose, Lietuva, kaip ir bet kokia kita euro zonos valstybė, gali pretenduoti į adhoc pagalbą iš ECB – tada, kai galimybės skolintis rinkose labai sumažės. Reiškia, kad galime sau leisti turėti didesnį biudžeto deficitą ir šiek tiek surizikuoti su skatinimo priemonėmis“, – sakė jis.

Ekonomistas taip pat tvirtina, kad biudžete numatytos priemonės maloniai nuteikia tiek gyventojus, tiek verslą.

„Malonu, kad Vyriausybė pakoregavo savo poziciją ir numatė skatinimo priemones įmonėms, nes jau dabar turime kelis ekonomikos sektorius, patiriančius recesiją – mažmeninė prekyba, keli pramonės segmentai. Probleminių sektorių ir įmonių skaičius iki metų pabaigos dar padidės. Verslui žadami mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos, parama investicijoms bei elektros ir dujų kainos kompensavimas“, – tikino A. Izgorodinas.

„Ant popieriaus, šios priemonės skamba gerai ir tinkamai, 2,5 mlrd. eurų verslo skatinimo priemonių dydis taip pat atrodo pozityviai. Dabar svarbu, kad verslo skatinimo priemonės būtų greitai įgyvendintos. Pretenduoti į pagalbos priemones turėtų ne visos įmonės, bet tik energetiškai intensyvios įmonės, kurios gali įrodyti didelę energetikos kaštų dalį savo įmonės išlaidose“, – pridūrė jis.

Apibendrindamas, A. Izgorodinas tvirtino, kad 2023 m. valstybės biudžetas kaip diena ir naktis skiriasi nuo paskutinio krizinio 2009 m. biudžeto, kada Lietuva neturėjo priėjimo prie skolinimosi finansų rinkose, o valstybė turėjo imtis priemonių, nukreiptų į biudžeto deficito sumažinimą.

„Šiuo atveju turime anticiklinį biudžetą – biudžete numatyta nemažai skatinimo priemonių. Bet turime ir visai kitą ekonominę situaciją – Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi, yra gerai subalansuota, Lietuva turi Europos centrinio banko užnugarį, taip pat žemą valstybės skolą. Todėl manau, kad šį kartą galime sau leisto antikrizinį ir anticiklinį biudžetą“, – teigė ekonomistas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes. 

„Iš principo Lietuva stoja į tas pačias gretas, kaip Vokietija ar kitos nedideles skolas turinčios valstybės, elgiasi kontracikliškai, suteikdamos finansinę pagalbą ekonomikos dalyviams šoko akivaizdoje ir tą daro, iš pirmo žvilgsnio, pakankamai taikliai“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

Biudžetas gyventojams dosnus

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tvirtina, kad iš Vyriausybės komentarų akivaizdu, jog stebima, ką planuoja kitų šalių valdžia ir buvo bandyta įtilpti į 3,5–5 proc. BVP dydžio konsoliduotą biudžeto deficitą kitąmet. Pasak jo, pinigų į ekonomiką kitąmet metama labai daug ir tvirtinti, kad skiriamos per mažos sumos, negalima.

„Pavyzdžiui, Estijoje planuojami 3,9 proc., Lenkijoje 4,5 proc., Čekijoje 4 proc., Ispanijoje 3,9 proc., Italijoje 4,5 proc. BVP biudžeto deficitai. Bet visi matome, kad Vyriausybės planai dėl deficito yra arti šio intervalo viršutinio rėžio, todėl pinigų į ekonomiką kitąmet metama labai daug ir dėl sumų oponuoti, kad per mažai skiriama, negalima“, – savo feisbuko paskyroje teigė T. Povilauskas.

Ekonomistas tvirtina, kad turbūt artimiausioms savaitėms klausimas diskusijoms yra, ar Vyriausybės siūlomos priemonės yra efektyvios ir geriausios, kokias buvo galima išspausti iš pateiktų sumų.

„Tiesa, šių metų biudžeto rezultatas yra gerokai geresnis negu prognozuota – I pusm. biudžeto perteklius 1 proc. BVP, o prognozuojamas deficitas visiems 2022 metams 2 proc. BVP. Kuo didesnis biudžeto deficitas, tuo daugiau reikia skolintis, o skolos kaina yra reikšmingai padidėjusi. Naujausias pavyzdys – vakar Estija 10 metų pasiskolino už 4 proc., Lietuva skolintųsi už ne mažiau. 4 proc. jau nebe 0 proc., kaip buvo pandemijos metu, – sakė jis.

T. Povilauskas aiškina, kad didinamos ECB palūkanų normos Lietuvoje neturi tokios didelės įtakos kaip didžiosiose euro zonos šalyse mažinti infliaciją ir valdyti infliacijos lūkesčius, todėl Lietuvoje teoriškai nemaža atsakomybė valdant infliacijos lūkesčius krenta valdžios sektoriui. Bet, anot jo, praktiškai valdžios sektorius visgi didesnį dėmesį skiria ne infliacijos sumažinimui, bet jos sukeltų problemų švelninimui, kas yra gerai, išskyrus elektros ir gamtinių dujų kainų augimo ribojimą.

„Finansų Ministerijos ekonomikos augimo prognozė (BVP +1,4 proc.) buvo didesnė negu centrinio banko ar SEB grupės. Nepaisant šiandien paskelbtų ekonomiką skatinančių priemonių, gerokai didesnė rizika prastesnio, o ne geresnio negu planuojama ekonomikos augimo, todėl ir biudžeto galutinis rezultatas turi didesnę galimybę būti prastesnis“, – tvirtino SEB banko ekonomistas.

Jis taip pat išskyrė, kad gyventojams, kurių pajamos susijusios su biudžeto išlaidomis ar tam tikrais mokestiniais valdžios sprendimais, biudžetas yra dosnus.

„Vidutinė senatvės pensija planuojama turėtų augti iki 542 eurų ir būti 12 proc. didesnė negu šiai minutei (arba +18 proc. didesnė negu šių metų pradžioje). Maksimum, NPD turėtų didėti nuo 540 iki 625 eurų, minimali mėnesio alga nuo 730 iki 840 eurų. Valdžios sektoriuje darbo užmokesčio fondas didės 10 proc., MMA didės 15 proc., tai duoda stiprių indikacijų, kad mūsų rugpjūtį nustatyta vidutinio darbo užmokesčio augimo 8,5 proc. prognozė 2023 metais Lietuvoje yra aktuali“, – tikino T. Povilauskas.

Vertindamas biudžeto projektą ekonomistas taip pat pažymėjo, kad pensijų didinimas turėtų gerokai aplenkti infliaciją, nes Finansų ministerija kitąmet. prognozuoja 6 proc. vidutinę metinę infliaciją.

„Tačiau visi suprantame, kad pastaraisiais ketvirčiais infliacija būdavo didesnė negu prognozuojama, turbūt atsargiai reiktų ir dabar vertinti visas infliacijos prognozes“, – sakė jis.

Ekonomistas taip pat ramino turinčius baimių dėl mokesčių didinimo. Jis teigė, kad mokesčių didinimo nebus.

Opozicijos vertinimai išsiskiria

Vyriausybei pristačius ateinančių metų biudžeto projektą, opozicijos atstovų vertinimai dėl numatomo 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio deficito – išsiskiria.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius atkreipia dėmesį, kad 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas ir taip sudarytas remiantis per daug optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Tai, anot ekspremjero, gali reikšti, kad kitais metais biudžeto deficitas bus netgi didesnis.

„Kadangi BVP bus mažesnis, tai savaime suprantama, kad ir valstybės biudžeto pajamų augimo prognozė gali prasilenkti su tikrove. Nebent išliks aukštas infliacijos lygis“, – Eltai kalbėjo A. Butkevičius.

Be to, Biudžeto ir finansų komiteto narys akcentavo ne tik bendrą deficito lygį, bet ir tai, kad tvariomis pajamomis nėra padengiamos visos ilgalaikės išlaidos.

Projekte numatoma, kad energetikos krizės suvaldymui bus skiriama apie 2 proc. nuo BVP, o dar 0,5 proc. ketinama skirti geležinkelių infrastruktūros finansavimui. Tuo metu likusi deficito dalis, kuri sudaro apie 2,4 proc. nuo BVP, skirta finansuoti ilgalaikėms išlaidoms.

„Mane labiau jaudina, kad netgi nuolatinių išlaidų didinimui mes neturime pakankamų pajamų“, – pridūrė A. Butkevičius, kurio vertinimu, biudžete išlaidų didėjimas nėra pagrįstas šalies finansinėmis galimybėmis.

Savo ruožtu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis BNS teigė, jog Vyriausybė kitų metų biudžetą grindžia „beatodairišku skolinimusi“.

„Pirmiausia, nerimą kelia, jog Vyriausybė negalvoja apie tvarų pajamų į biudžetą užtikrinimą ir viskas yra sukoncentruota į skolinimąsi, kuris yra brangstantis“, – sakė buvęs premjeras.

„Beatodairiškas skolinimas veda valstybę prie katastrofos ateityje. Bus tikrai didžiuliai iššūkiai aptarnauti išaugusią skolą, sudėtinga subalansuoti viešuosius finansus“, – pridūrė jis.

Kaip interviu BNS sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, kitąmet Lietuva skolinsis apie 5 mlrd. eurų, kad būtų galima „ir senas skolas aptarnauti, ir finansuoti tas išlaidas, kurias esame susiplanavę“.

S. Skvernelis taip pat kritikavo ir Finansų ministerijos prognozes dėl BVP augimo.

„Prielaidų tam mes nematome, stoja vidaus vartojimas, prarandame eksporto rinkas, nematome naujų rinkų proveržio, naujų galimybių“, – kalbėjo politikas.

S. Skvernelis teigė pasigendantis ir mokesčių reformos.

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė Rasa Budbergytė tvirtina pasigendanti „drąsos“ šalies skolą didinti dar labiau, taip siekiant palaikyti ne tik skurdžiausių, bet ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią.

Ji teigė, kad atsižvelgiant į išskirtines ekonomines aplinkybes, pirmas įspūdis, pamačius biudžetą – „neblogas“. Anot socialdemokratės, pozityviai galima vertinti tai, kad biudžete energetikos kainų kompensavimas numatytas ne tik buitiniams vartotojams, bet ir verslui. Taip pat, jos vertinimu, gyventojų perkamoji galia nėra ženkliai didinama, bet bent jau investuojama į jos išlaikymą.

Vis tik, politikės vertinimu, Ministrų Kabinetui nereikėtų bijoti peržengti 5 proc. deficito barjero.

„Pasigendu drąsesnio Vyriausybės ryžto kažkiek padidinti biudžeto deficitą. Manau, kad galime peržengti 5 proc. ribą“, – tvirtino R. Budbergytė.

Socialdemokratės teigimu, skolinantis dar daugiau, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) galėtų būti sulygintas su minimalia mėnesine alga (MMA), o atsižvelgiant į maisto produktų kainų augimą, taip pat skolintomis lėšomis būtų galima pritaikyti laikiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą būtiniausiems maisto produktams.

„Manau, kad tai biudžetui būtų pakeliama našta ir mūsų skolinimosi reitingai nekristų tiek, kad mums iš tiesų reikėtų mokėti daugiau, negu kad apskritai dėl palūkanų kilimo. Norim ar nenorim, už valstybės skolą vis tiek teks mokėti daugiau“, – įsitikinusi ji.

Tačiau parlamentarė prognozuoja, kad valdantieji veikiausiai „buldozeriu“ atmes visus siūlymus papildomai didinti biudžeto išlaidas.

„Iš dabartinės Vyriausybės matau labai didelį pasiryžimą, kad deficitą išlaikyti nedidėjantį, kad neperžengti 5 proc. ribos. Matyt, jie nenori blogai pasirodyti prieš Europos Komisiją“, – svarstė R. Budbergytė.

„Išgyvenimo metai“

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas BNS sakė suprantantis, kad biudžetas formuojamas energetinės krizės akivaizdoje, tačiau jai spręsti dalis taikomų priemonių „yra blogos“.

„Gerai, kad yra kompensacijos numatytos. Blogai, kad nėra diferencijuotų tvarkų ir jos eina per universalų tarifo mažinimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ir labai daug vartojantys, netaupantys, ir mažai vartojantys gaus tą pačią kompensaciją už kilovatvalandę“, – teigė socialdemokratas.

Pasak jo, valdantieji galėtų sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia mėnesine alga ir tai būtų „tam tikras kompromisas“.

Jis taip pat teigė biudžete pasigendantis finansavimo reformoms.

„Vyriausybė užkūrė daug reformų, įskaitant valstybės tarnybos, sveikatos tinklo, jiems finansavimas liks neadekvatus. Aš jau nekalbu apie tiesiogines investicijas į infrastruktūrą. Vyriausybė turi priimti sprendimą, kiek ir kokių reformų daryti. Nes daryti reformas ir neskirti finansavimo yra amoralu“, – kalbėjo politikas.

Pasak G. Palucko, ne viena vyriausybė bandė eiti tokiu keliu, bet „tai sugriauna viešųjų paslaugų sistemą ir suerzina jos dalyvius“.

Socialdemokratas pabrėžė, kad finansavimo šaltiniai, iš kurių būtų galima surinkti lėšas, „ne tik nesikeičia, bet ir mažėja“.

„Neterminuotai pritaikomas mažesnis PVM tarifas viešbučiams. Nors tai nėra kritiškai milžiniška suma, bet ir parodo tam tiktą kryptį“, – sakė jis.

Apibendrindamas biudžetą G. Paluckas sakė, kad ateinantys metai yra „išgyvenimo metai, stengiantis kompensuoti neigiamas aplinkybes“.

„Niekada neįtiks visiems“

„Nieko nepadaryta ir toliau nieko nekalbama apie normalią mokestinę reformą, mokesčių subalansavimą. Viskas, kas yra didinama, keliama, amortizuojamos pasekmės, yra paremta skolinimusi“, – sakė jis.

Savo ruožtu „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad „opozicijai šnekėti apie biudžetą dar pakankamai sudėtinga“, nes dokumentas ką tik pristatytas.

„Klausimas, ar yra tęsiami pažadai dėl algų gydytojams, mokytojams. Apie tai aš negirdėjau, tai tokie retoriniai klausimai, toks pirmas įspūdis“, – kalbėjo parlamentarė.

Vis dėlto politikė pripažino, kad biudžetas „niekada neįtiks visiems“.

„Mes, kaip opozicija, prioritetus skirtume kitiems dalykams, tik aš dabar negalėčiau įvardinti konkrečiai kuriems“, – kalbėjo A. Norkienė.

„Džiaugiuosi, kad Vyriausybė biudžeto projektą pateikė anksčiau, galbūt bus to laiko paanalizuoti, jei nebus viskas užslėpta tarp eilučių“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybėje Finansų ministerija pristatė 2023 m. biudžeto projektą. Jame numatyta, kad biudžeto pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.

Tačiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad ekonomika kitais metais išliks augimo kelyje. Nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija ateinantiems metams turėtų būti 6 proc. BVP turėtų augti apie 1,4 proc.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.