Anot jos, daugiau nei 9 iš 10 Lietuvos transporto įmonių su Rusija neturi jokių ryšių ir sėkmingai veikia Bendrijos rinkoje, o su ten dar veikiančiu verslu ministerija palaiko artimą ryšį.
Tuo metu reaguodama į vežėjų atstovų įspėjimus, esą dėl Maskvos draudimų labiausiai nukentės smulkios ir vidutinės logistikos bendrovės, tad joms išgelbėti reikia sukurti specialius paramos mechanizmus, L. Maskaliovienė pažymi, kad paveiktos įmonės gali naudotis bendromis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos koordinuojamomis priemonėmis, o atskiros pagalbos numatyta nebus.
Sako, kad didesnę žalą patirs pati Rusija
Rusijos vyriausybė nuo pirmadienio uždraudžia ES šalyse registruotų vilkikų įvažiavimą. Tai apima ir dvišalės prekybos prekių transportą, ir tranzitą ar įvažiavimą iš trečiųjų šalių, rašoma praėjusį šeštadienį paskelbtame įsake. Draudimas be ES šalių dar galios ir Norvegijai, Didžiajai Britanijai bei Ukrainai.
„Nutarimas įsigalioja spalio 10 dieną ir galios iki gruodžio 31-osios“, – sakoma dokumente.
Vis tik apribojimai daliai prekių, pavyzdžiui, mėsai bei žuviai, pieno produktams, tabakui ar gėrimams, taikomi nebus.
Kaip Eltai paaiškino L. Maskaliovienė, Rusija nebeleis minėtų valstybių transporto priemonėms vežti krovinių Rusijos teritorija tranzitu ir leis juos nugabenti tik iki artimiausio krovinių terminalo.
Lietuvos atveju – tai terminalas Rusijos Pskovo srityje, pasienyje su Estija, pažymi viceministrė.
Šis draudimas yra Kremliaus reakcija į ES paskelbtą įvažiavimo draudimą vilkikams iš Rusijos ir Baltarusijos. ES šią priemonę, kaip dalį sankcijų dėl pradėto karo Ukrainoje paketo, įvedė balandžio 8 d.
Pasak L. Maskaliovienės, Lietuvos logistikos sektorius dėl to reikšmingos žalos nepatirs, kadangi absoliuti dauguma šalies transporto įmonių perorientavo savo veiklą į ES.
„93 proc. mūsų vežėjų veikia ES rinkoje ir tikrai pakankamai puikiai yra diversifikavę savo verslus, tad (Rusijos draudimo – ELTA) poveikis tikrai yra nedidelis. Mūsų vidiniams vežėjams ES rinka yra pagrindinė“, – teigė susisiekimo viceministrė.
Ji dėstė, kad bendrai, nuo karo pradžios vasario 24 d., Lietuvos transporto paslaugų eksportas į Rusiją mažėjo 26 proc., o importas – daugiau kaip 70 proc.
„Prekyba mažėja ir dėl taikomų sankcijų, ir dėl to, kad europinis verslas iš ten traukiasi, ir tų vežimų tiesiog yra mažiau. Mūsų vertinimu, ką Rusija padarė šiomis sankcijomis – labiau nubaudė save negu pačios ES, Lietuvos vežėjus ir ekonomikas“, – pabrėžė L. Maskaliovienė.
Viceministrė rėmėsi Baltarusijos atveju, kuri panašų draudimą įvedė anksčiau. Dėl to Baltarusijai krovinių pervežimai pabrango daugiau kaip du kartus, sako ji.
„Kas vyks Rusijos atveju, prognozuoju, bus panašiai – prekių gabenimas ir pristatymas Rusijai pabrangs mažiausiai tris kartus. Tai reiškia, kad spaudimas yra didesnis pačiai Rusijai, o ne ES rinkai“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovė.
Vežėjus ragina naudotis jau veikiančiomis priemonėmis
Reaguodama į Maskvos draudimą, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ šią savaitę prognozavo, kad dėl to labiausiai nukentės smulkiosios ir vidutinės transporto įmonės, daugės jų bankrotų. Akcentuota ir galima žala su Vidurio bei Centrinės Azijos rinkomis dirbantiems vežėjams.
„Ne visoms įmonėms apskritai pavyksta perorientuoti veiklas iš Rytų į Vakarus. Mažoms įmonėms nemažai reiškia vien kuro kainos, kurios Rytuose daug pigesnės. Šis sprendimas (...) neabejotinai tik dar labiau pablogins sudėtingą mažesniųjų transporto rinkos dalyvių situaciją“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai teigė asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Anot jo, norint išvengti transporto sektorių užplūsiančių bankrotų ir veiklų stabdymų, Vyriausybei reikėtų kuo greičiau ieškoti kompensacinių mechanizmų smulkioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant palengvinti labai nepalankią verslo aplinką.
„Lengvatinės paskolos, kurios teikiamos pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priimtus sprendimus, šiuo atveju neišgelbės mažųjų transporto sektoriaus dalyvių“, – pabrėžė „Linava“ vadovas.
Reaguodama į šias vežėjų atstovų pastabas, L. Maskaliovienė darkart pažymėjo, kad draudimo poveikis bendrai ES ir Lietuvos krovinių gabenimo rinkai nėra didelis, o su Rusijoje dar veikiančiu verslu bendraujama.
„Prekyba su Rusija mažėja, dėl to pervežimų skaičius gerokai mažėja jau ir dėl įvedamų sankcijų. 6–7 proc. vežėjų – su jais bendraujame“, – sakė L. Maskaliovienė, raginusi nukentėjusį verslą naudotis jau egzistuojančiomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos patvirtintu pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms reglamentuojančiu komunikatu, kurio lėšas administruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Juo leidžiama paremti paveiktą verslą suteikiant valstybės garantijas ir lengvatines paskolas, siekiant užtikrinti įmonių likvidumą ir pan.
„Yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos taikomų pagalbos priemonių visiems verslams, kurie patyrė neigiamą poveikį dėl karo. Tie patys vežėjai tikrai turi galimybių jomis naudotis“, – akcentavo L. Maskaliovienė, pridūrusi, kad atskiros pagalbos logistikos sektoriui skirti neplanuojama.
„Išskirtinių priemonių šitai daliai vežėjų tikrai nenumatoma“, – pabrėžė viceministrė.
Taikomas naujas pervežimų vykdymo būdas
Įsigaliojant apribojimui krovinių pervežimo verslo atstovai taip pat nuogąstauja, kad itin apsunks prekybos kelias su Centrinės Azijos šalimis – Kazachstanu, Uzbekistanu ir kt. regiono valstybėmis.
Pasak L. Maskaliovienės, ministerija su verslu diskutuoja, kaip išsaugoti ryšius su Vidurio Azijos regionu bei į jį sėkmingai vežti ES produkciją ir iš jo į Bendriją – tų šalių gamintojų prekes.
Ji paaiškina, kad Lietuvoje įvedama naujovė – trečiųjų šalių įmonėms suteikiamas leidimas vežti krovinius iki terminalo Lietuvoje, vėliau tą krovinį perimtų Lietuvos vežėjas ir toliau transportuotų į ES valstybėms.
„Įvesta nauja terminalinio leidimo forma. Tai reiškia, kad visi trečiųjų šalių vežėjai gali atvežti iki terminalo Lietuvoje, o čia krovinius perima vietiniai vežėjai ir gali juos vežti kitur. Čia ir yra pagrindinė naujovė, kurios iki šiol nebuvo, – kalbėjo L. Maskaliovienė.
„Deramės su kiekviena šalimi ir siūlome vežti krovinius į Lietuvą iš tų pačių Vidurio Azijos šalių į terminalus Lietuvoje, kad Lietuvos vežėjai galėtų naudotis savo rinka ES ir vežti krovinius toliau į kitas ES valstybes. Tai ir yra tas verslo modelis“, – pridūrė ji.
Anot viceministrės, ministerija dėl tokiems vežimams vykdyti reikalingų leidimų kvotų suteikimo tariasi su visomis vežėjus vienijančiomis asocijuotomis struktūromis bei vėliau sutartą skaičių jų suteikia trečiųjų šalių krovinių gabentojams.
„Kiekviena kvota yra aptariama su visų asociacijų atstovais ir tik tada sakome trečiajai šaliai, kokių susitarimų pasiekėme su savo asociacija ir kaip mūsų vežėjai sutinka ar nesutinka išduoti leidimus“, – teigė L. Maskaliovienė.
