Nes energetinė krizė kiekvieną ką nors gaminantį, kuriantį, paslaugas teikiantį pribloškė sunkiai sprendžiamų problemų našta. Ir akivaizdu, kad verslo įmonės šalyje dabar turi pačios ieškoti išeičių, nes dabartinė valdžia joms neskubės parūpinti tų „pagalvių“.
Kauno verslininkai prasidedantį šaltąjį sezoną pasitinka su dideliu nerimu. Kainos nefiksavę jau sulaukė ženkliai padidėjusių sąskaitų, su praėjusiais metais lyginant jos 4–8 kartus didesnės.
Palygino: pernai rugpjūtį maitinimo įmonės veiklai sunaudota elektra kainavo 2 tūkst, eurų, o šiemet paskutinio vasaros mėnesio elektros sąskaitoje jau buvo įrašyta apie 15 tūkst. eurų suma.
Net jeigu šiemet lankytojų bei užsakovų sulaukta daugiau nei pernai tuo pat metu ir teko daugiau picų iškepti, smulkiai verslo įmonei toks drastiškas elektros kainų šuolis tikrai gali lemti veiklos pabaigą. Nes pakėlus kepamų picų kainas, dalis klientų (juolab, kai patys stengiasi pinigus taupyti prieš krizinę žiemą, kuri neišvengiamai ateis), paprasčiausiai aplenks maitinimo įstaigą. Lygiai taip ir grožio salonus, kitas paslaugų ar prekybos vietas.
Ir daug kam kils dilema: lįsti į skolas ir kaip nors išgyventi sunkmetį ar viską dabar užbaigti?
Kauno vaistų gamintojai bent kol kas savo produkcijos kainų nekelia
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė uždarosios akcinės bendrovės „Aconitum“ generalinė direktorė dr. Rima Balanaškienė, visuose įmonės padaliniuose imtasi taupymo priemonių ir pavyko elektros energijos sunaudojimą sumažinti iki 10 procentų. Tačiau, nepaisant to, mokėjimo už elektrą sąskaita vis tiek keletą kartų padidėjo: nuo anksčiau buvusios 8 tūkst. iki daugiau nei 32 tūkst. eurų (už praėjusį mėnesį).
„Mūsų farmacijos gamykloje įranga moderni, pakankamai nedaug elektros ima, bet produkcijos savikaina vis tiek išaugo 35 procentais. Aišku, kol kas nedidiname mūsų gaminamų vaistų kainų, nes jie vartotojams labai reikalingi. Šiuo metu tą kainų skirtumą dengiame iš savo sukaupto rezervo lėšų. Tik ar ilgai mums jų pakaks, dabar sunku pasakyti, nes situacija gali keistis kiekvienu momentu. Tiek gerėjimo, tiek blogėjimo linkme.
Produktai, kuriuos mes gaminame, skirti žmonių sveikatos gerinimui. Vaistus žmonės priversti pirkti tikrai, kaip sakoma, ne iš gero gyvenimo. Tai – ne prabangos prekės, kurių gali atsisakyti, jei joms įsigyti nepakanka lėšų. Vaistai dažnam yra ir geresnės savijautos, sveikatos, gal net – išgyvenimo garantas. Žinoma, apmaudu, bet jei energijos kainos, vaistų gamybos kaštai taip sparčiai augs, mes neišvengiamai būsime priversti didinti ir savo produkcijos kainas“, – žurnalistei aiškino bendrovės „Aconitum“ vadovė.
Naktinis darbas irgi turi savo koeficientą
Draugystės gatvėje veikia kelis šimtus darbuotojų turinti UAB „Selteka“, kuri kildinama iš 1956-aisiais veiklą pradėjusios Kauno radijo gamyklos. Tarp kitko, kai kuriais laiko tarpsniais turėjusios daugiau kaip 15 tūkst. darbuotojų ir vadintos didžiausia Lietuvos įmone.
Šiandien „Selteka“ vadinama inžineriniu – gamybinių inovacijų centru, patikima elektronikos produktų gamintoja. Jos specifika tokia, kad daugumoje padalinių visą laiką dirbama tam tikrais automatais, trimis pamainomis. Ir ši aplinkybė iš dalies padėjo bendrovei išvengti drastiško elektros kainų šuolio.
„Lyginant su kitomis įmonėmis, rugpjūčio sąskaita pas mus neišaugo pernelyg daug. Jį padidėjo maždaug tris kartus. Tačiau tai vis tiek didina mūsų savikainą. Yra pas mus ir padalinių, kur dirbama dviem pamainomis. Suprantama, norint pasinaudoti naktiniu elektros tarifu, reikėtų trečios, naktinės, pamainos. Bet ne visi darbuotojai sutiktų dirbti trimis pamainomis, dalis iš įmonės pasitrauktų. Be to, naktinis darbas irgi turi savo koeficientą, – už darbą naktimis reikia daugiau mokėti. Tokiu būdu vienur taupant, kitur tenka savo išlaidas padidinti.
Visa bėda, kad mes negalime tiesiogiai prisijungti prie miesto elektros tinklų. Buvusioje Kauno radijo gamykloje, Draugystės gatvėje, dabar veikia daugybė įvairiausių, skirtingo profilio bendrovių, o energetinis ūkis – bendras. Nuo to „kolūkio“ atsijungti nepavyksta, vis tiek sąskaita išdalinama visiems“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ apie nesėkmingą mėginimą tapti įmonei visiškai savarankiška elektros vartotoja (ir netgi – bent dalies jos gamintoja) pasakojo UAB „Selteka“ vadovas Arūnas Vizgaitis.
Jis priminė, jog prieš porą metų bendrovė buvo pasirengusi saulės elektrinės projektą, bet jo įgyvendinimui kliūtį kaip tik ir pakišo „kolūkinė tvarka“.
„Mums tiesiai pasakė: „Esat kolūkyje, todėl negalite atskirai elektros gauti ir saulės energijos negaminsite, kol neatsijungsite. Kai paskaičiavome, kiek tas visas žaliasis projektas mums būtų atsiėjęs, suma nemaža susidarė – apie milijoną eurų. Viskas ir sustojo net nepradėjus.
Žinome, jog nėra pigus atsijungimo nuo bendro tinklo kelias, bet šiuo metu vėl grįžtame prie to klausimo. Nes tikimės, kad pagaliau pavyks šią problemą išspręsti tiek mums, tiek kitoms įmonėms, veikiančioms „kolūkiuose“ (sovietų laikais buvusių Kauno gamyklų bazėse)“, – tiki A.Vizgaitis.
Gyvendamas viltinga perspektyva, jis dar paminėjo, kokių priemonių jau dabar „Selteka“ ėmėsi, taupydama energijos išteklius. Įmonėje pagal programas peržiūrėtas ne tik šildymo–vėdinimo režimas, bet ir įrenginių veikimo laikas. Pavyzdžiui, jei litavimo mašina tam tikrą dieną bus reikalinga tik po pietų, tai ji įjungiama atitinkamu metu prieš pat darbą, kad be reikalo „nekaistų“. Kol elektra buvo pigesnė, nebuvo labai svarbu, ar tuo momentu įrengimas turi veikti, ar ne. Anksčiau viskas buvo užprogramuota, ir automatiškai visi įrenginiai įsijungdavo 6 valandą ryto. Dabar jau to nėra.
Elektra trikotažo gamybai pabrango apie 10 kartų
AB „Pakaita“, kaip ir kitos įmonės, elektrą perka per biržą. Įmonės vadovas Algimantas Svilainis prisipažino taip ir nerandantis atsakymo, kodėl toje biržoje elektros kainos Lietuvos įmonėms skiriasi nuo tų, kurias moka Latvijos, Estijos ar Lenkijos įmonės. Latviai jau kalba apie iš biržos perkamos elektros kainų ribų taikymą savoms įmonėms, bet pas mus viešų pasvarstymų ta tema dar nesigirdi, nors verslui tenka mokėti bene daugiau už kaimynines valstybes.
„Mums elektra pabrango apie 10 kartų. Ne tik elektra dabar brangi, – dar anksčiau pakilo ir žaliavų kainos. Nuo spalio, žinom, „Ignitis“ didina net keletą kartų taip vadinamą tiekėjo maržą. Elektros kaina, kaip prognozuojama, labiau padidės, todėl ir sąskaitos tik augs. O jei mažės energijos vartojimas, kils kitokių problemų ne tik verslui.
Kol kas mes savo gamybos nemažiname ir nieko iš darbo neatleidome. Kaip viskas klostysis toliau, sunku pasakyti. Žinoma, kai ką darome, kad gamybos kaštai pas mus augtų kiek įmanoma mažiau“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė trikotažinių medžiagų gamyba užsiimančios UAB „Pakaita“ (beje, daugiau nei 20 metų remiančios Pažaislio muzikos festivalį) generalinis direktorius A.Svilainis.
Šios bendrovės produkcija keliauja į daugelį užsienio valstybių. Dalis jos – į kitas Lietuvos įmones. Iš trikotažinių medžiagų drabužiai siuvami ir pačioje „Pakaitoje“.
„Mes peržiūrime visų įrenginių darbo laiką. Įmonėje dabar stengiamasi konkretų įrenginį išjungti tuo momentu, kai jo nereikia gamybos procese. Anksčiau nebuvo būtinybės tuo rūpintis, – galėjo mašinos veikti visą laiką, nors ir tuščiai“, – teigė A.Svilainis.
Pakaunės siuvimo įmonėje saulės jėgainė pagamina 60 proc. visos reikalingos elektros
„Ką patartumėte savo kolegoms gamybininkams, kalbantiems apie drastiškai pašokusias elektros kainas, kurios gali priversti ne tik pabranginti produkciją (o tuomet kils pavojus, jog pirkėjai gali nustoti ją pirkti), bet ir mažinti gamybos apimtis, atleidžiant (kaip ne vienas gamintojas, per televiziją aiškino) dalį darbuotojų“, – tokį klausimą žurnalistė uždavė Juozui Martikaičiui, Garliavoje veikiančios bendrovės „Garlita“ vadovui.
– Kas čia šneka, kad atleis darbuotojus? Nors ir šneka, bet nemanau, jog taip ir padarys. Greičiausiai gerai pamąstys, kaip to išvengti.
– Kokiomis priemonėmis?
– Mažinant gamybos sąnaudas. Juk tokiu laikotarpiu, kokį dabar išgyvename, yra gamyboje daugybė įvairių būdų taupyti. Tereikia pasukti galvas, kaip geriau mažinti sąnaudas. Viską įvertinti ir dirbti, atsižvelgiant į realybę, – atsakė J.Martikaitis.
Belieka pridurti, kad „Garlitoje“ tas „galvų sukimas“ prasidėjo dar anksčiau, nei visus užgriuvo energetinė krizė. Todėl ne vien Lietuvoje garsi, siuvanti madingus trikotažo drabužius, kuriais puošiasi pirkėjos daugelyje šalių, įmonė džiaugiasi turėdama savą saulės jėgainę. O ši tenkina 60 procentų viso „Garlitai“ reikalingos elektros energijos poreikio.
