Įvertinus besikeičiančią situaciją tinkle, siūloma supaprastinti vėjo energetikos projektų vystytojams taikomus reikalavimus.
Šie pasiūlymai suformuoti po spalio 7 dieną „Litgrid“ užbaigtos viešosios konsultacijos su rinkos dalyviais dėl VERT nutarimo pakeitimų, pagal kuriuos prie perdavimo tinklo prijungtoms vėjo elektrinėms bus taikomi žemesni reaktyviosios galios užtikrinimo reikalavimai, atitinkantys taikomus reikalavimus Europoje. Reaktyvioji galia yra svarbus perdavimo sistemos parametras, kuris turi įtakos įtampos valdymui ir patikimam elektros perdavimo tinklo veikimui visoje Lietuvoje, paaiškinama pranešime.
„2018 m. įsigaliojęs VERT nutarimas numato sąlygas, kurias turi atitikti prie perdavimo tinklo prijungiamos vėjo elektrinės. Pagal šį nutarimą „Litgrid“ atlieka generatorių patikrinimą ir pateikia vertinimą, o leidimus komercinei naujų vėjo elektrinių veiklai išduoda VERT“, – rašoma pranešime.
Apie tai ir vėjo elektrinių vystytojams kylančius sunkumus portalas lrytas.lt rašė šią savaitę.
Iki praėjusių metų pabaigos „Litgrid“ prie perdavimo tinklo prijungė vėjo elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 444 MW. Iki šių metų pabaigos bus prijungta dar 168 MW galios vėjo parkų, o kitąmet preliminariai planuojama prijungti 398 MW galios vėjo elektrinių.
Lietuvoje atsinaujinančių energetinių išteklių instaliuota galia šiuo metu yra 1223 MW ir sudaro trečdalį visos šalyje esančio elektros gamybos pajėgumo.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių instaliuota galia Lietuvoje augs daugiau nei 7 kartus ir sieks 9000 MW elektros energijos, rašoma pranešime.
Siekiant integruoti šiuos gamybos pajėgumus, per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur. Prie atsinaujinančių išteklių plėtros prisidės ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektai.
