„Tai jau tarptautinio lygio klausimas dėl investicijų apsaugos, nes įsitraukė net kai kurių valstybių ambasados. Investicinį klimatą Lietuva jau susigadino, įvaizdį taip pat. Dabar būtina kuo greičiau taisyti padėtį“, – taip teigė advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Paulius Markovas.
Vien šios teisinių paslaugų įmonės atstovaujamų klientų sustabdytų investicijų suma įspūdinga – ji siekia 1,5 milijardo eurų.
Tiek lėšų verslas (daugiausia užsienio) ketina skirti saulės energetikai, bet negali to padaryti tiek dėl naujų teisės aktų, tiek dėl sunkiai suprantamo jų išaiškinimo.
Baigėsi visi terminai
Vasarą Seimas priėmė atsinaujinančiąją energetiką turinčius skatinti teisės aktus, skambiai pavadintus proveržio paketu. Tačiau juose energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir dar kelių parlamentarų iniciatyva atsirado keistas apribojimas – saulės elektrinių galia negali viršyti 2 gigavatų (GW).
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išvydusi, kad ši riba gali būti net viršyta, nusprendė sustabdyti leidimų išdavimą. Todėl įstrigo ir jau pradėti, ir dar tik planuojami projektai.
„Turime užsitikrinę 330 MW galios pajėgumus perdavimui į elektros tinklą. Ketinimų protokolas pasirašytas birželį, sumokėta už prievolių užtikrinimą.
Tačiau leidimas taip ir neišduodamas, nors jau praėjo visi numatyti terminai“, – piktinosi britų kompanijos „Aura Power“ atstovas Aistis Radavičius.
Ši įmonė su partneriais Ignalinos rajone esančioje 600 hektarų teritorijoje siekia statyti saulės elektrinių parką, kuriam numatyta net 300 mln. eurų investicijų iki 2025 metų.
Skelbiama, kad tokio parko gaminamos elektros užtektų aprūpinti 190 tūkst. šalies namų ūkių.
Įmonė išsinuomojo didžiąją dalį žemės iš vietos ūkininkų, kurie ir toliau čia galės ganyti savo avis. Taip pat bendrovė jau sumokėjo daugiau nei 5 mln. eurų užstatą.
„Projekto įgyvendinimas dėl valdžios institucijų delsimo sutrumpėjo jau trimis mėnesiais, niekas nejuda ir toliau. O juk tai reiškia papildomas išlaidas“, – tvirtino A.Radavičius.
Pasiūlė tiesiog padalyti
Į keblią padėtį patekusi VERT mėgino savaip interpretuoti įstatymus. Taryba nusprendė pasiūlyti, kad 2 GW galios kvotos būtų išdalijamos proporcingai visiems galimiems elektrinių statytojams.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, į 200 MW galios pajėgumus pretenduojantys verslininkai gautų tik 100 MW, siekiantys 150 MW – 75 MW ir panašiai. Toks principas vadinamas lotynišku terminu pro rata – atitinkamai, proporcingai.
VERT netgi surengė diskusiją su rinkos dalyviais, tačiau jos metu tiek tie, kurie pateikė paraiškas pirmieji, tiek padarę tai vėliau stojo piestu prieš tokias dalybas.
Pasitarimo metu bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius aiškino, kad tokiu atveju valstybė vietoj 2 GW galios efektyvių saulės jėgainių turėtų 4 GW neefektyvių.
Savo ruožtu verslininkams kur kas naudingiau būtų statyti vieną didesnį parką nei du mažesnius.
„Viskas labai paprasta: ar tu statai 100 MW, ar perpus mažesnės galios elektrines, prisijungimo prie tinklo sąnaudos nemažėja, jos lieka tos pačios.
Dėl šios priežasties mažesnis parkas atsipirktų per kur kas ilgesnį laikotarpį. O tokiu atveju jau kyla grėsmė negauti finansavimo iš banko ar kitos kredito įstaigos“, – aiškino teisininkas P.Markovas.
„Aura Power“ atstovui A.Radavičiui iš viso nesuprantama, kodėl VERT įsikabinusi pro rata principo: „Visi jau jį sumalė į miltus. Apskritai ką reiškia nauji reikalavimai teisiniams santykiams, kurie jau yra įteisinti?
Čia panašu į kažkokį grožio konkursą, belieka, kad mums padalytų numerėlius ir paprašytų pašokti ar padainuoti.“
Jau rengiasi teismams
Advokatų kontora „Cobalt“ apskaičiavo, kad vien jų atstovaujami saulės parkų plėtotojai yra pateikę garantijų projektams už maždaug 19 mln. eurų. Už jas kas mėnesį sumoka apie 60 tūkst. eurų palūkanų.
Sustabdyti procesai lemia ir žemės nuomos mokesčio sąnaudas: nors projektai sustabdyti, vien už sklypus jų savininkams jau sumokėta per 300 tūkst. eurų. Taip pat atlikta ir kitų investicijų – tai avansai už įrangą, projektavimo darbus ir panašiai.
„Teisiniai ginčai dėl žalos atlyginimo ir sustabdytų investicijų yra paskutinė priemonė, tačiau kai kurie mūsų klientai jau svarsto ir tokius scenarijus. Bet įklimpusių verslininkų yra kur kas daugiau, todėl neabejoju, kad bylų bus.
Gal net ir dėl to, kad VERT sprendimai neatitinka teisės aktų. Tiesa, tai labai ilgas procesas.
Vis dėlto ne tai svarbiausia. Mes kalbame apie šimtus milijonų ar milijardus eurų investicijų. Bet tiems patiems investuotojams nieko nereiškia perkelti projektus už poros šimtų kilometrų – į Latviją ar Lenkiją. Tuomet ir toliau pirksime energiją iš kitų, užuot pasigaminę patys“, – teigė „Cobalt“ partneris P.Markovas.
Nuostoliai – ir savivaldai
Nuošalesnėse vietovėse kuriami saulės ar vėjo elektrinių parkai naudingi tiek savivaldybėms, tiek vietos bendruomenėms. Mat tokiais atvejais ne tik gausėja darbo vietų, bet ir sumokama daugiau mokesčių.
Apskaičiuota, kad vienas 100 MW saulės elektrinių parkas įvairių mokesčių pavidalu per metus duoda apie 150–200 tūkst. eurų.
„Man šis rebusas dėl galių ribojimo visiškai nesuvokiamas. Gal nieko nenusimanau apie energetiką, nors pagal išsilavinimą esu inžinierius. Kur dingo visos tos galios, jei anksčiau pas mus veikė net atominė elektrinė?“ – stebėjosi Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Mėto vieni nuo kitų
Tačiau iš valstybinių institucijų kokių nors logiškų paaiškinimų sulaukti nelengva.
„VERT pasiūlė taikyti pro rata principą išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines.
Atitinkamą pasiūlymą VERT pateikė atsižvelgdama į tai, kad šis principas tarptautinėje praktikoje yra laikomas vienu efektyviausių, taip pat naudojamas skirstant ribotus elektros energijos pajėgumus elektros energijos perdavimo ar skirstymo sistemoje.
Įvertinusi viešosios diskusijos ir viešosios konsultacijos metu pateiktas pastabas bei rinkos dalyvių galimus alternatyvius pasiūlymus Aprašo projektą tvirtins VERT posėdyje“, – tokį atsakymą „Lietuvos rytui“ pavyko išpešti iš šios tarnybos.
Tačiau į klausimą, kas būtų įpareigotas atlyginti nuostolius, kurių investuotojai patyrė per kelis mėnesius niekaip nesulaukdami leidimų savo projektams, atsakymo taip ir nesulaukta.
„Nagrinėjamu atveju plėtotojai nėra gavę VERT leidimų plėtoti elektrines, t.y. neturi teisinio pagrindo vykdyti ūkinę veiklą. Manome, kad šiuo klausimu daugiau informacijos galėtų suteikti politiką formuojančios institucijos“, – paaiškino VERT specialistė Aira Pikčiurnienė.
Į panašius klausimus negalėjo atsakyti ir Energetikos ministerija.
Jos atstovas Laimis Bratikas tik paaiškino, kad sprendimus šiuo atveju priima VERT. Nors būtent ministro D.Kreivio iniciatyva įvesta 2 GW riba, sustabdžiusi saulės energetikos plėtrą.
Nesuvokiamų kliūčių – pernelyg daug
Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė:
„Nuolat aiškiname, kad energetikos srityje būtina persvarstyti biurokratinius suvaržymus ir paspartinti visus procesus.
Dabar – derinimai po derinimų, kliūčių labai daug, o jas šalinti būtina. Ypač dėl hibridinių – saulės ir vėjo – elektrinių parkų, nes mes ne tik nepasigaminame tiek elektros, kiek reikia šaliai, – mes gaminame per mažai jos iš atsinaujinančiųjų šaltinių.“
