Įmonės ir gyventojai ateities perspektyvas pernai vertino daug geriau nei šiemet. Šiuo metu lūkesčiai yra gerokai prastesni, žemiau 50 punktų ribos.
„Tai reiškia viena – pasaulis ruošiasi recesinei fazei. Dabar viskas priklauso nuo pačių valstybių, kaip joms pavyks šį epizodą išgyventi“, – teigė ji.
Reikia ruoštis blogiausiam
Ekonomistė paminėjo, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir pradėtas energetikos, dujų karas turėjo Europą išbalansuoti. Tačiau, jos manymu, Europa jau kiek susimobilizavo, nors neapibrėžtumo dar yra. Be to, ne visos šalys pripildė savo dujų saugyklas, tad sulaukti pavasario su turimais dujų kiekiais joms gali būti sudėtinga.
Nors I.Genytė-Pikčienė ramino, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys dujų nepritrūks, visgi temperatūrą namuose ji ragino sumažinti, šildymą prisukti dėl taupumo, mat šildymo sezonas tikrai bus nepigus.
Be to, ramina ir tai, kad valstybės ruošiasi viskam, ruošia fiskalinius planus.
„Taip, tai yra brangu, tai atvers nemenkus biudžeto deficitus, bet gera žinia ta, kad Europa turi nemažai galimybių ir finansų manevro laisvės su ta situacija dorotis. Atitinkamai turėsime sumažinti vartojimą, dalis įmonių dėl aukštų energetikos kainų jau yra priverstos stabdyti veiklą.
Nedrąsu sakyti, bet gali būti, kad energetikos rinkoje didžiausias šokas ir nerimo laikas bent jau šių metų perspektyvoje yra praėjęs ir ta žiema gali būti švelnesnė, nei mes nuogąstaujame. Bet, žinoma, reikia ruoštis blogiausiam ir džiaugtis, jei nutiks ne toks blogas scenarijus“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Ji pripažino, kad išaugusios dujų ir elektros kainos sudavė skaudų smūgį įvairioms, ypač pramonės, energetikai imlioms, įmonėms. Bet, ekonomistės teigimu, tai puiki proga pasikeisti, persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką ir šiuo metu šie pokyčiai yra gerokai paspartėję.
„Tai – šoko terapija, bet po jos įmonės ir valstybės išlips energetikos srityje gerokai sveikesnės“, – pareiškė ekonomistė.
Visgi energetinė transformacija greitai nevyksta, tad visą pereinamąjį laikotarpį dujos gali išlikti brangios dėl įvairių priežasčių ir problemų įrengiant naujas dujų saugyklas, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus.
„Tad neatmesčiau ir tokio scenarijaus. Kitąmet dujų kainos tikrai gali pasvyruoti“, – sakė ji.
Krintanti euro vertė turi pliusų ir minusų
Euro vertė yra nusiritusi į praktiškai žemiausią lygį nuo valiutos atsiradimo. Anot ekonomistės, tai gera žinia eksportuotojams, nes pagaminti produkciją ir ją parduoti išorinėms rinkoms tampa pigiau ir lengviau.
Visgi iš kitos pusės tai yra didžiulis trūkumas visai euro zonai, mat šis regionas importuoja daug žaliavos ir energetikos, o visa tai yra įvertinta doleriais. Tad importas mums tampa daug brangesnis.
„Tai – dar vienas aukštos infliacijos šaltinis. Vien tam, kad euras būtų palaikomas, Europos Centrinis Bankas (ECB) net ir tokiose recesinių lūkesčių aplinkybėse yra priverstas laikytis griežtos pinigų politikos ir didinti palūkanų normas“, – paaiškino ji, paminėdama, kad ECB tikriausiai ir toliau sparčiai didins palūkanų normas, kitos išeities jis neturi, tačiau gera žinia ta, kad ir kainoms nebėra erdvės augti, infliacija su laiku ims mažėti.
Anot ekonomistės, greitai turėtume išvysti ir nekilnojamojo turto (NT) kainų kritimą, mat palūkanų normos auga, didelis būsto trūkumas jau nebefiksuojamas, paklausa menksta.
Sėkmės istorijų gali būti mažiau, bet atlyginimai augs
Apžvelgdama Lietuvos ekonomikos situaciją I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, jog pramonė, didžiausias darbdavys, kol kas laikosi neblogai, tačiau ateitis nebus tokia šviesi, nes energetikos krizė veikia eksportuotojų konkurencingumą. Juk sąnaudų eilutėse energetikos nešėjų kainos išauga kartais, todėl reikia pergalvoti veiklas ir imtis pokyčių, kad įmonės išliktų konkurencingos.
„Matyt, pramonei pakartoti sėkmės istorijos, kurią stebėjome per pandemiją, kai visos veiklos smuko žemyn, o pramonė sugebėjo augti ir gana sparčiai, nepavyks. Laukia vangesnė fazė.
Ypač svarbu ir tai, kad mūsų pagrindinė eksporto rinka yra Vokietija, kurios ekonomikai prognozuojamas susitraukimas, tad pramonei šis laikotarpis bus sudėtingas“, – kalbėjo ekonomistė.
Tačiau dėl masinių atleidimų I.Genytė-Pikčienė neskuba baimintis, nes valdžia skirs pagalbos priemones, leisiančias verslams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, tad ir darbo rinkos situacija neturėtų stipriai subjurti.
Nedarbo lygis vasaros pabaigoje siekė 5,2 proc. ir buvo žemiausias nuo 2007–2008 m. ekonomikos bumo laikų. INVL prognozėmis, šiemet vidutinis metinis nedarbo lygio rodiklis sieks 6 proc., o kitąmet padidės iki 7,2 proc. Tačiau darbuotojų trūkumo problema Lietuvoje yra struktūrinė ir susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netruks įdarbinti.
„Nepaisant nepalankių makroekonominių aplinkybių, atlyginimų augimas kitąmet išliks spartus. Šiemet vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus išaugs 12,5 proc., o kitąmet – 7 proc. Tam įtakos turės dešimtadaliu didinamas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas ir net 15 proc. nuo sausio išaugsianti minimali mėnesio alga. Šis impulsas nebus tik lokalus, paprastai jis nuvilnija per pajamų vertikalę aukštyn, paveikdamas ir atlyginimus, mokamus už kvalifikuotą darbą“, – pastebėjo I.Genytė-Pikčienė.
