I. Laursas: JAV jau suprato, kuo viskas gresia ir kad bus labai skaudu ekonomikai

Pinigų spausdinimu paspartinus infliaciją dabar bandoma ją suvaldyti keliant palūkanų normas, tačiau tai nėra teisingas kelias, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė investuotojas, fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Anot jo, visoje šioje situacijoje dabar labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys, pensininkai, nes investuotojai ar turtingesni žmonės žinių turi, tad savo finansus apsaugoti moka.

I.Laursas.<br>D.Umbraso nuotr.
I.Laursas.<br>D.Umbraso nuotr.
I.Laursas.<br>D.Umbraso nuotr.
I.Laursas.<br>D.Umbraso nuotr.
Anot I.Laurso, visoje šioje situacijoje dabar labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys, pensininkai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Anot I.Laurso, visoje šioje situacijoje dabar labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys, pensininkai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Anot I.Laurso, visoje šioje situacijoje dabar labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys, pensininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot I.Laurso, visoje šioje situacijoje dabar labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys, pensininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot I.Laurso, visoje šioje situacijoje dabar labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys, pensininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot I.Laurso, visoje šioje situacijoje dabar labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys, pensininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 19, 2022, 6:28 AM

Kaltas pinigų spausdinimas

Apie infliaciją kalbama daug, tačiau I.Laursas pasigedo pagrindinės viso to priežasties – pinigų spausdinimo – akcentavimo.

„Per kelerius paskutiniuosius metus ir JAV, ir Europa kepė pinigus dideliu greičiu. Bet JAV šių metų sausį pinigų kiekį ėmė mažinti, nes suprato, kuo viskas gresia ir kad tai bus labai skaudu ekonomikai. Tuo metu Europa ne tik nesumažino, bet rupgjūtį dar ir padidino pinigų spausdinimo greitį.

Jeigu pinigų kiekis ekonomikoje yra konstanta, vadinasi, kuriai nors turto, energetikos ar resursų klasei brangstant, kitos turi pigti, kad išliktų visumoje vienetas. Tarkime, jei už degalus mokame brangiau, tai gal tada turėtų atpigti duona.

Bet prispausdinus naujų pinigų brangsta ir degalai, ir visa kita. Tai – nesąmonė. Bet, jei pažvelgtume į visą istoriją, valstybės visada rasdavo pinigų kepimui patogią priežastį ir pirštu rodydavo į pabėgėlius, pandemiją, karą, energetiką, krizę, dar ką nors. Na, politikams juk reikia ką nors pasakyti, bet jie galėtų aiškiai teigti: prispausdinome pinigų, todėl kainos dabar augs“, – kalbėjo I.Laursas.

Palūkanų kėlimas – dvigubas peilis

Bandymą stabdyti infliaciją keliant bazines palūkanų normas investuotojas vadina dvigubiu peiliu ir lyg „per greitai bėgančiam pacientui bandymu suduoti nuodų, kad jis nebebūtų toks pajėgus“. Tačiau, jo manymu, vargu ar toks sprendimas yra tinkamas.

„Pakilus kainoms sugalvota atimti iš žmonių pinigus, kad šie nebegalėtų nieko nusipirkti, ir tada tikimasi, kad kainos kris. Palūkanų normų kėlimas pirmiausia skriaudžia turinčius būsto paskolas, staiga jie gali suprasti, kad buto išsipirkti nebegalės, nes palūkanos pakilo per daug.

Tai silpnins ekonomiką, verslą, pramonę, gamybą, vadinasi, darbuotojai bus atleidžiami, euras silpnės, negalėsime sau leisti nuvykti į Aziją ar JAV, nes tai mums bus tiesiog per brangu“, – kalbėjo pašnekovas.

Kenčia pensininkai

I.Laursas sakė su šypsena besiklausantis valdžios pažadų, kalbų apie kompensacijas: „Jie sako duos ir vienam, ir kitam, tačiau ar kas nors pasakė, iš kur tuos pinigus paimsime?“

Jam trūksta valdžios dialogo su visuomene, aiškios informacijos kiek ir kas kainuoja. Jis pateikė pandemijos atvejį. Pats I.Laursas pasigedo informacijos, kiek valstybei atsieis įvairūs karantino ribojimai, suvaržymai, verslų uždarymai, kaukių dėvėjimo ir kitų ribojimų laikymosi patikrinimai. Jis norėjo žinoti, kiek tai kainuos, kad galėtų pats nuspręsti, ar visa tai verta tokių pinigų.

Taip pat jis norėtų visada žinoti, iš kur tie pinigai paimami ir kad būtų dar geriau apsvarstoma, ar valstybei skolintis tikrai yra geriausias sprendimas. „Juk skolas mokės mūsų vaikai“, – paminėjo jis.

Tad, pašnekovo manymu, kartais galbūt vertėtų geriau padidinti tam tikrus mokesčius: „Gal, pavyzdžiui, akcizo dvigubinimas degalams iš tiesų būtų teisingas kelias brangstant energetikai. Tada tai galbūt iš tiesų mus priverstų į darbą važiuoti po keturis žmones mašinoje, imtume taupyti, nebeskriaustume pensininkės, kuri turi 100 eurų banke ir tik po metų sužinos, kad iš jų liko 50 eurų.

Juk dėl infliacijos akivaizdžiai kenčia pensininkai, o investuotojai, kapitalistai moka ne tik nuo to apsisaugoti, bet ir dar uždirba iš to. Pasižiūrėkite, šioje krizėje dabar pelningiausios yra energetikos kompanijos ir bankai. Man bjauru, kad „Gazprom“ kraunasi didžiausius pelnus per visą istoriją. Tai yra neteisinga.

Valdžiai reikia aiškiai pasakyti: kolegos, šitas kainuos tiek, kitas – tiek, reikia iš čia paimti, ten padėti, mums reikia susispausti, susimesti pinigų. Tai būtų teisingas kelias, o dabar tai aiškiai nepasakoma ir dėl visko kenčia skurdžiausias žmogus.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.