Apie tai trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetui svarstant 2023 metų valstybės biudžeto projektą pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Mes turime skrydžių skatinimo modelį sukurtą, bet kol kas lėšos yra nenumatytos jo įgyvendinimui, tai tiesiog būsime priversti jo įgyvendinimą nukelti šiek tiek vėlesniam laikotarpiui“, – parlamentarams aiškino ministras.
Spalio pradžioje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas BNS teigė, jog norima, kad kitąmet atsirastų maždaug 12 naujų skrydžių krypčių, juos skatinant biudžeto pinigais. Anot jo, konkretų skrydžių skaičių lemtų tam numatytos lėšos valstybės biudžete.
Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas spalio pradžioje BNS sakė, jog pagal Jungtinės Karalystės įmonės „Informa Markets“ parengtą rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelį valstybė finansiškai remtų jai strategiškai svarbias naujas skrydžių kryptis.
„Modelio esmė – dalintis krypties operavimo rizika tarp oro uosto ir oro bendrovės, Lietuvai tiesiogiai investuojant į šaliai strategiškai svarbią skrydžių kryptį atsižvelgiant į skrydžių dažnumą, tvarkaraštį, pasiūlytų vietų skaičių ir kitus elementus“, – BNS komentavo A. Stikliūnas.
Jo teigimu, vienas esminių kriterijų – investicija turi atsipirkti tiek oro uostui, tiek oro bendrovei ilgiausiai per 10 metų.
Skelbta, kad pasiūlytas skrydžių skatinimo modelis turės dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent 10 Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių būtų Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma.
Šiuo metu iš Lietuvos galima skristi 70 krypčių: į 50 miestų galima nuskristi iš Vilniaus, 30 – iš Kauno ir šeši – iš Palangos.
Susisiekimo ministro liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 miestų.
