Kaip vieną iš infliaciją lemiančių vidaus veiksnių G. Šimkus įvardijo darbo užmokesčio augimą.
„Didžioji arba labai didelė infliacijos dalis ateina iš veiksnių, kurie yra vidaus rinkoje: iš darbo užmokesčio augimo. Monetarinė, pinigų politika yra svarbi kovojant su infliaciniais procesais ir Lietuvoje ji yra labai svarbi, nes daug kas ateina iš paklausos pusės“, – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtos 2022 metų Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatymo renginyje ketvirtadienį kalbėjo G. Šimkus.
Anot G. Šimkaus, vidaus veiksnių nulemta, arba grynoji infliacija šalyje jau viršija 10 proc. ribą: „Būtent grynoji infliacija Lietuvoje jau viršija 10 procentų ir tai yra ta infliacijos dalis, kuri ateina iš mūsų vidaus veiksnių.“
Susiję straipsniai
G. Šimkaus teigimu, infliacija ir toliau gali išlikti aukšta, todėl būtina parama labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms ar verslui.
„Neturime iliuzijų dėl infliacinių procesų, jie intensyvėja ir toliau bus stiprūs ir platesni“, – kalbėjo jis.
„Fiskalinės paramos priemonės yra reikalingos susidūrus su beprecedenčiais energetiniai šokais, bet tai turi būti laikinos priemonės, labai tiksliai orientuotos į labiausiai pažeidžiamas grupes, ar tai būtų gyventojai, ar tai būtų verslas“, – pridūrė G. Šimkus.
Jo manymu, nors Lietuvai gresia techninė recesija, šiuo metu šalyje padėtis nėra bloga ir apie tai liudija darbo rinka – užimtumas yra didelis, nemaža dalis įmonių vis dar ieško darbuotojų.
„Iš vienos pusės mes kalbame apie apniukusią ekonomikos padangę, lėtėjantį ekonomikos augimą, kai kas kalba – iš tikrųjų yra grėsmė techninės recesijos, bet kartu turime labai gyvybingą darbo rinką, labai žemą nedarbą, išaugusį aktyvumą darbo rinkoje. Įsidarbino pakankamai reikšminga dalis čia atvykusių ukrainiečių, mes turime dviženkliais skaičiais augantį darbo užmokestį, vis dar pakankamai daug įmonių skundžiasi, kad neranda tinkamos darbo jėgos“, – sakė LB vadovas.
Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – infliacija siekė 24,1 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 pastarųjų mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) – 16,3 proc.
Vartojimo prekių kainos per metus Lietuvoje padidėjo 28,9 proc., paslaugų – 12,9 proc.
EBPO: Lietuvos ekonomika kitąmet augs apie 1,3 proc.
Lietuvos ekonomika kitais metais augs greičiau nei kitose šalyse ir sieks apie 1,3 proc., sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira.
„Tikrai bus sulėtėjimas, bet Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc. – greičiau nei kitose šalyse. Bet tai priklausys nuo karo, nuo kitų šalių ekonomikų. Ekonomikos lėtėjimui dar didesnę įtaką darys kiti veiksniai, kurių Lietuva negali kontroliuoti“, – EBPO parengtos 2022 metų Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatymo renginyje ketvirtadienį Vilniuje sakė A.Pereira.
„Pagal ekonomines reformas Lietuva stebina. Ji yra atspari, todėl mūsų prognozė yra geresnė nei kitoms šalims“, – teigė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad 2023 metais tikimasi maždaug 1,5 proc. ekonomikos augimo.
„Tikimės, kad ekonomika išliks augimo kelyje, augimas sudarys apie 1,5 proc.“, – renginyje sakė G.Skaistė.
EBPO Lietuvai siūlo mažinti mokesčių lengvatų
Pasak A.Pereiros, Lietuvos pajamos iš mokesčių yra mažesnės nei kitose šalyse.
„Manau, kad galite apriboti tam tikrus atskaitymus, tam tikras lengvatas. Tų lengvatų tolimesnis taikymas gal ir yra pateisinamas, bet labai svarbu, kad tai neužsitęstų. Tai taikytina ne tik Lietuvai. (...) Suprantu, kad valstybei politiškai labai sunku didinti mokesčius, viskas priklauso nuo pasirinkimo variantų, kuriuos turi Vyriausybė“, – sakė EBPO atstovas.
G. Skaistė sako pritarianti, kad papildomų mokesčių lengvatų nereikia, o dabartinės turėtų būti laikinos.
„Pritarčiau, kad visos mokestinės lengvatos, kurios taikomos čia ir dabar, turėtų būti laikinos ir apie papildomą plėtrą, man atrodo, šiuo metu galvoti būtų neteisinga, ypač jeigu kalbame apie pokyčius, kurie yra sisteminiai, ilgalaikiai ir nėra susiję su esamos situacijos sprendimu“, – spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.
Pasak A. Pereiros, norint išvengti naujų mokesčių galima keisti jų derinius, pavyzdžiui, mažinant socialines įmokas didinti su aplinkosauga susijusius mokesčius.
„Galite sumažinti socialines įmokas ar kompensuoti jas kitais mokesčiais, tai yra vienas iš dalykų, kuriuos galite įgyvendinti, tam, kad tas mokestinis derinys, ar įplaukos ateinančios iš mokesčių būtų iš įvairių šaltinių. Pavyzdžiui, socialinių įmokų mažinimas gali būti kompensuojamas kažkokiomis aplinkosaugos mokesčiais“, – sakė A. Pereira.
Ministrės G. Skaistės teigimu, diskusija apie naujus mokesčius vis dar įmanoma – Finansų ministerija yra suformulavusi galimų mokestinių pakeitimų krepšelį, tačiau diskusija Seime dėl jo galima tik sulaukus koalicijos partnerių pritarimo.
„Reikia kitų politinių partijų pritarimo, jeigu jis būtų ir sutarimas tarp koalicijos partnerių atsiras, kad tam tikri sprendimai galimi, kurie prisidėtų prie bendros Vyriausybės krypties, manau, kad su mokestiniais pakeitimais galėtume vėliau vis dar sugrįžti į plenarinę salę“, – sakė G. Skaistė.