Visų šių galimų sankcijų priežastis – lėšų stygius sumokėti už elektrą. Trečdalį vandentvarkos įmonių sąnaudų sudaro energetiniai resursai. Tai tampa nepakeliama našta. Pačios įmonės negali peržiūrėti įkainių, nes tai riboja iki šiol galiojanti tvarka įkainius keisti tik kartą per metus. Tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.
Kaip teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, „Kaišiadorių vandenys“ prašė elektros tiekėją atidėti kiek daugiau nei 165 tūkst. eurų skolą už liepą ir rugpjūtį, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Elektros tiekimą bendrovei buvo numatyta nutraukti iš karto po Vėlinių.
Pagalbos ranką ištiesė Kaišiadorių rajono savivaldybė, nusprendusi garantuoti už bendrovės paskolą, imamą apyvartinėms lėšoms. Artimiausiu metu su banku pasirašius paskolos sutartį, skola bus padengta taip laikinai sureguliuojant situaciją iki kito įspėjimo.
Skolų mąstą rodo „Varėnos vandenų“ veiklos rodikliai. Šių metų sausį dzūkai už elektrą mokėjo 12,5 tūkst. eurų, o už rugpjūtį – 88,1 tūkst. eurų. Bendrovės mėnesio pajamos siekia 103 tūkst. eurų. Liepą buvo paimta paskola 200 tūkst. eurų ir planuota už elektrą susimokėti iki Naujųjų metų, bet pakaks tik 3 mėnesiams – iki rugsėjo pabaigos.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius sako, kad išeitis vienintelė – kuo greičiau pakeisti Geriamojo vandens tiekimo įstatymą, kad kainos būtų perskaičiuojamos nuolat.
„Neturėtų atsitikti taip, kad specialios paskirties statusą turinčios įmonės tiesiog pritrūktų pinigų, – sako B.Miežutavičius. – Seniai išsemti visi sąnaudų taupymo rezervai ir tikrai būtina priimti reikiamus, nors ir nepopuliarius sprendimus. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai buvo suderinti ir pateikti dar pavasarį, bet Seimas pavėlavo priimti įstatymo pakeitimus. Belieka tikėtis, kad įstatymas bus priimtas nedelsiant“.
Prognozuojama, kad visos Lietuvos vandentvarkos įmonės 2022 metais dirbs nuostolingai. 2021 metais sektoriaus veikla buvo pelninga, prieš apmokestinimą gauta 5,5 mln. eurų pelno.
LVTA duomenimis, per metus vandentvarkos įmonės patiekia 130 mln. kubinių metrų vandens ir išvalo 172,4 mln. kubinių metrų nuotekų. Sektoriuje dirba 4750 darbuotojų. Lietuvoje yra apie 70 vandentvarkos įmonių. Centralizuotai vanduo tiekiamas apie 2,3 mln. vartotojų.
