„Trečiadienį Vyriausybė patikslino, kad situacija, kai šilumos energijos gamybai naudojamų dujų kaina yra 2 kartus aukštesnė už vidutinę dujų kainą per paskutinius penkerius metus ir jas būtina keisti kita kuro rūšimi, gali būti laikoma ekstremaliu įvykiu.
Šiandien dėl tokių sąlygų rinkoje savivaldybėje sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Kadangi padėtis iš tiesų yra kritinė, komisija pasiūlė administracijos direktorei skelbti ekstremalią situaciją“, – pažymėjo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Šiuo metu prognozuojama gamtinių dujų kaina rinkoje siekia 138,01 Eur/MWh. Tuo tarpu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė gamtinių dujų žaliavos kaina per paskutinius penkerius metus sudarė 37,13 Eur/MWh. Kitaip tariant, prognozuojama gamtinių dujų kaina yra daugiau nei 3,7 karto didesnė už paskutinių penkerių metų vidurkį.
Prognozuojama mažasierio mazuto, kurį planuojama naudoti šilumos energijai gaminti, kaina, pagal ateities sandorių vertę einamųjų metų šildymo sezono mėnesiams, siekia 46,37 Eur/MWh ir yra tris kartus mažesnė nei dujų kaina.
Ekstremali situacija 2022–2023 m. šildymo sezonui leis panaudoti alternatyvų kurą šilumos gamyboje išvengiant ilgų procedūrų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti.
„Ekstremalios situacijos įvedimas leis prisitaikyti prie teisinių reikalavimų greičiau. Tačiau VŠT lygiagrečiai atlieka ir įprastus veiksmus, reikalingus naujam taršos leidimui gauti. Svarbiausia žinutė gyventojams – kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra užbaigtos.
O taršos sklaidos modeliavimas, kurį atliko ir ataskaitos rengėjai, ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, rodo, kad naudojant mažasierį mazutą taršos, kvapų ir triukšmo rodikliai neviršys teisės aktuose nustatytų normų“, – sakė V. Benkunskas.
AB Vilniaus šilumos tinklai pradėti naudoti mažasierį mazutą ketina tuomet, kai oro temperatūra lauke pareikalaus papildomų pajėgumų – kai visi šilumos punktai ims pilnai veikti. Mažasierio mazuto poreikis priklausys ir nuo to, kaip veiks nepriklausomi šilumos gamintojai, tiekiantys iš biokuro pagamintą šilumos energiją.
VŠT prognozuoja, jog mažasieris mazutas galėtų būti naudojamas oro temperatūrai lauke nukritus iki 8 laipsnių bei veikiant visiems šilumos punktams pastatuose, o jei sutriktų nepriklausomų šilumos gamintojų veikla – ir esant aukštesnei temperatūrai.
VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS pranešė, kad pirmasis 32 geležinkelio vagonų „LTG Cargo“ sąstatas su mazutu iš Klaipėdos į Vilnių turėtų atvažiuoti šeštadienio naktį. Pasak jo visas „Klaipėdos naftos“ talpyklose dabar saugomas mazutas į Vilnių turėtų būti atgabentas per 7–8 paras.
„Standartiškai traukinys būna apie 60 vagonų ilgio, tai čia partijos bus mažesnės, kad būtų kuo šiltesnis krovinys“, – BNS aiškino G. Bakanas.
Spalio pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis šiam šildymo sezonui būtino mazuto, kurį VŠT įsigijo iš žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“.
VŠT ir savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.
Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą Vilniuje šilumos kaina spalį sieks 8,9 cento už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų didesnė nei 16 centų už kWh.
Preliminariais skaičiavimais, ateinantį sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.
