Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas nė nesitikėjo, kad šį rugsėjį maisto kainos kris, kaip būna įprastai: ūkininkai pirko brangesnes trąšas, o rudeniop stipriau pradėjo brangti prekės, kurioms reikia šilumos, elektros. Gerokai išaugusi pieno supirkimo kaina pabrangino ir pieno produktus.
„Pastaruoju metu stipriai eksploatuojama tema, kad atpigo dujos. Tačiau kainų kritimas fiksuojamas čia ir dabar. Kas bus toliau, niekam neaišku. Verslas išgąsdintas, patyręs nuostolių – jis nepuls mažinti kainų. Kainų korekcijos į žemesnę pusę gali atsirasti po dviejų trijų mėnesių“, – portalui lrytas.lt sakė P.Čepkauskas.
Bazinėse kultūrose – grūduose, aliejinėse kultūrose – matyti pigimas, tačiau pašnekovas neabejoja, kad kainos iki pernai metų lygio nenukris. „Nematysime aliejaus po 3,2 euro lentynose, jis kainuos 2,5 euro, tačiau aliejaus už eurą, kaip buvo pernai, nerasime“, – prognozavo P.Čepkauskas.
Šis ruduo neįprastas ir stebint kiaulininkystės sektorių. Anot pašnekovo, įprastai rudeniop koreguojamos kiaulių bandos – prieš žiemą ūkininkai apsisprendžia, kiek jų augins. Dėl to prieš rudenį kiaulienos kainos krisdavo.
Šiais metais to nebuvo. „Metų pradžioje buvo labai žema mėsos kaina, o dabar į kiaulytes krauna visas sąnaudas. Vyksta netipiniai svyravimai: kviečiai paprastai rudenį pinga, o dabar jų kaina krito vasaros viduryje, kai Ukraina pradėjo vežti seną derlių, – teigė „Pricer.lt“ atstovas. -
Manau, brangų maistą turėsime ir kitų metų pirmą ketvirtį ar netgi pirmą pusmetį. Lentynoje defliacijos neturėtume matyti net jei atpigtų dujos: juk kitai sėjai, kitiems derliams ūkininkai perka sėklas, kurą, trąšas dabar, kai kainos aukštos“.
Be to, gali suveikti ir dar vienas veiksnys. Pakilus trąšų kainoms, kai kurie žemdirbiai atsisakė tręšimo. Jei tokia pati taktika bus taikoma ir kitiems metams, derliai gali smukti.
Verslas drąsiau kompensuoja išlaidas
Vartotojui Lietuvoje ne į naudą ir palyginti nedidelė konkurencija rinkoje. Tai, P.Čepkausko teigimu, verslui leidžia drąsiau kompensuoti išlaidas.
„Lietuvos statistikos departamentas skelbė, kad eksportuotų prekių kainos per metus padidėjo 16,1 proc., importuotų – 37,5 proc. Taip susidėlioję skaičiai rodo, kad eksportuojamos prekės branginamos mažiau, kad būtų išsaugotos rinkos, o gamintojai išgyvena daugiau pakeldami kainą mūsų vartotojui.
Verslininkas nenori prarasti užsienio rinkų, kuriose galbūt daugiau uždirba, išlaiko savo gavybos efektyvumą, nes jei praras jas, bus labai didelės sąnaudos vėl į rinką įeiti“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto jau dabar fizinė prekyba traukiasi – palyginamosiomis kainomis parduodama 8 proc. mažiau, vadinasi, stebėdami prekių kiekius prekybininkai jau jaučia kritimą. P.Čepkauskas mano, kad stipriau vartotojai pradės taupyti nuo lapkričio, kai per kišenę kirs pirmosios išlaidos už šildymą. „Galbūt tuomet įmonės – tiek gaminančios, tiek prekiaujančios – kažkiek mažins kainas savo sąskaita“, – spėjo pašnekovas.
Naudojasi galimybe subalansuoti ateities procesus
Paprastai tokiu metų laiku suveikia sezoniškumas – naujas derlius atsispindi infliacijos rezultatuose. Kai pigdavo daržovės, būdavo pasiunčiamas signalas ir kitiems pridėtinės vertės grandinės nareliams: grūdai naudojami pašaruose, o tai ilgainiui paveikia gyvulininkystės produkciją – tiek pieno, tiek mėsos kainų dedamąsias.
Tačiau šiemet gyvename labai neapibrėžtomis aplinkybėmis, todėl sezoniniai svyravimai gerokai mažiau jaučiami dėl išorinių aplinkybių. Taip teigė bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kalbėdama su portalu lrytas.lt ji svarstė, kad šiuo metu gali būti naudojamasi galimybe subalansuoti galimus ateities kritinius procesus. „Iš principo dabar, kol ekonomikos būklė dar palyginti nebloga, maisto pridėtinės vertės grandinėje ekonomikos dalyviai dar vis gali bandyti padidindami kainas užsitikrinti rezervus, kurių gali prireikti žiemą, kai sąnaudų eilutės labai stipriai išaugs“, – minėjo pašnekovė.
Tai, kad realia apimtimi pardavimų padaroma mažiau nei pernai, reiškia, kad vartotojai jau keičia savo elgseną. Maisto sektorius dar kiek geriau laikosi, nes tai – pirmo būtinumo prekės, tačiau ir čia pokyčiai neišvengiami, nes vartotojas renkasi pigesnes, mažesnės kokybės prekes, auga susidomėjimas akcijomis. Todėl kainų didinimas, pasak I.Genytės-Pikčienės, dažnu atveju yra iš būtinybės, o ne iš noro pasipelnyti.
Tarptautinėse žaliavų rinkose kainos jau nustojusios augti. Pinga ne tik maistas. Tokios tendencijos, I.Genytės-Pikčienės manymu, duoda vilčių, kad infliacijai bėgėtis nėra kur. Bet, kol pasieks galutinį vartotoją, procesai užtruks. „Matyt, tą ir stebime vartotojų prekių krepšelio kainų dinamikoje“, – kalbėjo ekonomistė.
Geriausi laikai prekybininkams – praeityje
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, analizuodamas, kas lėmė maisto kainų augimą rugsėjį, mini pernai metus. Anot ekonomisto, pirminis kainų augimo impulsas atėjo nuo pernai metų trečiojo ketvirčio – dėl pabrangusių žemės ūkio kultūrų.
Prasidėjus karui žemės ūkio produktų kainų šuolis buvo dar didesnis: kviečiai pabrango beveik dvigubai, stipriai šoktelėjo aliejaus kaina, už žaliavinį pieną sumokame daugiau nei 60 proc. viršaus, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus.
Visi šie veiksniai perėjo į galutinę kainą.
Energetiniai ištekliai, T.Povilausko teigimu, poveikį maisto kainoms daro vėliau, kai prisijungia logistika, didmena, mažmena. „Čia atsiranda ta kaštų dalis, kuri dažnai būna netgi didesnė nei ūkininko. Būtent tos didesnės energetikos sąnaudos šiemet buvo smarkiau pradėtos permesti į galutinę produkto kainą. Juk visų tikslas yra nemažinti pelno maržos: jei tau pabrango atvežimas, elektros kaina, stengiesi tai permesti į galutinę kainą“, – komentavo banko ekonomistas.
Pašnekovas svarsto, kad Vakarų Europoje galbūt taip nėra, mat ten kainos taip staigiai nekyla, o ir dažnu atveju derybinės tiekėjo ir perdirbėjo pozicijos daug stipresnės. „Vis tiek kažkurioje grandyje kažkas kenčia. Lietuvoje dažnu atveju tai permetama galutiniam pirkėjui. Bet jei pirkėjas tokią kainą moka, o tavo sprendimas nesusimažinti pelningumo – tai laisvos rinkos bruožas“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Kiek realiai sumažėjęs mažmenininkų, didmenininkų, perdirbėjų pelningumas, matysime kitąmet iš metinių ataskaitų. SEB banko ekonomistas mini, kad geriausi laikai prekybininkams – jau praeityje. Be to, Lietuvoje ir mažmenininė prekyba po truputį krenta.
„Manau, kad prekybininkų laukia sudėtingi artimiausi ketvirčiai. Dažnai pas mus vyksta tai, kas vyksta Vakarų Europoje. O ten daug kalbama apie tai, kad prekybininkams permesti pabrangimą vartotojams sudėtinga, nes infliacija daro didelę įtaką ir gyventojų finansams, jų galimybei įpirkti“, – minėjo T.Povilauskas.
Renkasi ne produktą, o akciją
Būtiniausių prekių kainų kilimo emocinis suvokimas viršija faktinį, o tai lemia sparčiai besikeičiančius vartotojų įpročius ir pasirinkimus: prioritetas teikiamas prieinamai kainai ir akcijai, atsisakoma prabangos prekių ir paslaugų, tačiau svarbą išlaiko ekologiškumas ir tvarumas, rodo rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ surinkti duomenys.
Kainos Europos rinkose auga greičiau nei vidutinis pasaulinis tempas, o didžiausia infliacija fiksuojama Rytų Europoje. 2022 m. rugpjūtį didžiausia infliacija buvo skaičiuojama Estijoje (24,8 proc.), antroje vietoje atsidūrė Lietuva (22,4 proc.), o trečioje – Latvija (21,5 proc.).
„Lyginant su Baltijos šalimis, infliacija Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje liepos – rugpjūčio mėnesiais buvo daugiau nei du kartus mažesnė ir vidutiniškai siekė apie 10 proc.. Jungtinėse Amerikos Valstijos fiksuojama 8,3 proc. infliacija, Kinijoje – 2,5 proc., o Rusijoje – 13,7 proc.“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kylanti kainos reikšmė verčia pirkėjus atsisakyti prisirišimo prie prekių, kurias buvo įprasta pirkti, ir skatina keisti savo įpročius. Pagrindiniu prioritetu šiandien tampa prieinama kaina arba akcija, vis dažniau renkamasi prekybos tinklų prekės ženklų produkciją. Tačiau, kaip nurodo „NielsenIQ“, taip pat savo svarbą vis dar išlaiko sveiki ir vietinių gamintojų produktai, ekologiškumas ir tvarumas.
Per 2022 m. pirmąjį pusmetį net 82 proc. lietuvių nustojo arba labai retai rinkosi pirkti prabangių prekės ženklų produktus. 74 proc. žmonių svarbiausiu pasirinkimo rodikliu tapo prieinama kaina arba akcija, o 67 proc. pradėjo gerokai dažniau rinktis vietinių prekės ženklų ir gamintojų produkciją.
„Infliacijai labiausiai jautrios kasdienio vartojimo maisto prekių ir produktų kategorijos – mėsa, žuvis, pieno produktai. Šiems produktams vartotojai teigia pirmiausiai ieškantys pigesnių alternatyvų arba renkasi juos pirkti rečiau. Finansiškai nestabiliu laikotarpiu žmonės rečiau perka ir alkoholinius bei gaiviuosius gėrimus, užkandžius ir saldumynus, tačiau pasirinkimo etape vis dar išlieka svarbus jų prekės ženklas. Vieninteliai produktai, kuriems dažniausiai netaupoma ir neieškoma kitų alternatyvų yra kava, arbata, vaisiai ir daržovės, duona bei asmeninės higienos priemonės“, – teigia „NielsenIQ“ vadovė.
Pasak I.Lepp, vartotojai šiandien yra linkę rinktis ne produktą, o akciją. Vidutiniškai 29 proc. europiečių yra nusiteikę pirkti tuos produktus, kuriems taikoma akcija, siekiant sutaupyti. Lietuvoje šis skaičius rodiklis daug didesnis – 84 proc. vartotojų teigia ieškosiantys nuolaidų.
Kalba apie nedarbo sekmadienius
Estijoje veikiančio prekybos tinklo „A1000 Market“ vykdomasis direktorius Tarmo Lauringas siūlo didelėse parduotuvėse sekmadienius skelbti nedarbo dienomis. Anot jo, sumažinus veiklos sąnaudas, būtų galima piginti maisto produktus.
Pasak T.Lauringo, kurį cituoja „rus.postimees.ee“, svarbi didelių maisto kainų priežastis yra didelės pačių parduotuvių išlaidos. Nedirbdami sekmadieniais, o šeštadieniais dirbdami trumpesnį laiką parduotuvių tinklai galėtų sutaupyti 10 proc. savo veiklos sąnaudų ir sumažinti maisto kainas.
Prekybos tinklo vykdomasis direktorius mano, kad parduotuvių apyvarta išliktų tokia pati, nes žmonės vis tiek pirktų tai, ką ketino pirkti.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs prekybos tinko „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis jau seniai pasisako už tai, kad sekmadieniais prekybos tinklai nedirbtų. Tik dabar, kylant elektros kainoms, verslininko teigimu, ši idėja darosi dar aktualesnė.
„Sekmadienio elektros sąnaudos būtų tik 30 proc. visų sąnaudų, kiek sunaudojama dabar. Tai reiškia, kad nedirbami sekmadienį sutaupytume 70 proc. elektros, nes iš esmės veiktų tik šaldytuvai, ir tai ne visu pajėgumu“, – aiškino D.Dundulis.
Anot jo, kadangi elektros paklausa mažėtų, tai galėtų padaryti šiokią tokią įtaką ir elektros kainai bendrai, nes dings elektros paklausa. „Norfos“ savininkas skaičiuoja, kad visa prekybos sistema sunaudoja 10–20 proc. visos elektros. O tai jau gana žymu.
