Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovai, diriguojami Kalėjimų departamento pareigūnų, brangiai šildo nuteistųjų, ligoninės bei administracines patalpas ir atsisako pirkti pigesnę energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių.
Negana to, nevykdomi teismų sprendimai, įpareigojantys šildyti pastatus naujai pastatyta modernia biokuro katiline, galinčia kolonijai kasmet sutaupyti milijonus eurų.
Tuo metu į kovą su valdininkais pakilęs ir ieškinį valstybei pateikęs katilinės savininkas D.Semėnas tvirtina, kad tai – tipiškas pavyzdys, kai biurokratines kliūtis sudarančių pareigūnų padedami įtakingi asmenys ketina užgrobti verslą.
Projektas ėmė strigti
Vadovaujantis Šilumos ūkio ir kitų įstatymų suteiktais prioritetais statyti naują biokuro katilinę iš atsinaujinančiųjų šaltinių, kuri apšildytų beveik 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto Pravieniškių kolonijos pastatus, buvo nuspręsta dar 2012 metais.
Tada buvo paskelbtas apleisto sandėlio nuomos konkursas. Jo laimėtojai pastatą įsipareigojo suremontuoti ir įrengti modernią biokuro katilinę.
Tuo metu patalpas šildė iš mazuto katilų perdaryta dujų katilinė, kuri ne tik neekonomiška, bet ir morališkai pasenusi.
Bet naujos katilinės statybos iš pradžių pradėjo strigti. Konkursą laimėjusi bendrovė „Prasila“ tikėjosi statyboms gauti europinių lėšų finansavimą, tačiau to padaryti nepavyko. Tuomet visą projektą, o kartu ir įmonę, nupirko verslininkas D.Semėnas.
Netrukus po šio sandorio pas naująjį savininką užėjo vienas žinomas verslininkas, turintis įtakingų ryšių Teisingumo ministerijoje ir Kalėjimų departamente. Jis tiesiai pareiškė, kad katilinė patenka į rimtų žmonių interesų zoną, ir pasiūlė savo paslaugas.
„Be mano pagalbos tau niekas neleis dirbti“, – esą taip tuomet kalbėjo verslininkas.
Tačiau D.Semėnas atmetė visus pasiūlymus ir pats energingai ėmėsi darbo.
Bendrovė investavo apie 1,7 milijono eurų, ir po poros metų sandėlis buvo rekonstruotas, įrengta nauja katilinė, aprūpinta modernia įranga. 2016 metų birželį katilinė buvo prijungta prie kolonijos šilumos tinklų, o Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) pripažino, kad įrenginiai atitinka visus reikalavimus.
Su kolonija bandomajai eksploatacijai buvo sudaryta šilumos pirkimo sutartis ir naujoji katilinė pradėjo gaminti šilumą. Jau tada iš biokuro pagaminta šiluma kolonijai kainavo pigiau nei atgyvenusios dujų katilinės.
Atsisakė pasirašyti aktą
Sėkmingai vykdomas projektas nieko bloga nežadėjo ir D.Semėnas net pamiršo buvusias užuominas, kad jam nebus leidžiama dirbti.
Tačiau 2018 metais, kai pasibaigus bandomajam laikotarpiui VEI konstatavo, kad viskas atitinka saugumo reikalavimus ir galima pradėti nuolat eksploatuoti katilus, „Prasilos“ vadovas sulaukė smūgio žemiau juostos.
Ką tik šiai įkalinimo įstaigai pradėjęs vadovauti Dainius Sušinskas pareiškė, kad kolonija atsisako pirkti šilumą ir pasirašyti privalomą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą.
Šį aktą naujoji kolonijos vadovybė atsisakė pasirašyti net ir įpareigota Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, negana to, pateikė keistą ieškinį Kauno apylinkės teismui prašydama leisti nepasirašyti akto.
Dokumentai dingo
Dar anksčiau verslininkui smūgį sudavė Pravieniškių kolonijos valstybinė įmonė „Mūsų amatai“.
Gavusi Kalėjimų departamento atsakingų pareigūnų nurodymą telefonu ši įmonė teismui pateikė ieškinį prašydama, kad būtų panaikinta 2012 metais sudaryta sandėlio nuomos sutartis, o „Prasila“ su visa naujai pastatyta katiline išsinešdintų iš kolonijos teritorijos.
Ieškovai pateikė vienintelį argumentą – organizuojant sandėlio nuomos konkursą nebuvo gautas rašytinis Kalėjimų departamento leidimas.
„Prasilos“ teisininkams iš pradžių atrodė, kad laimėti šią bylą yra vienas juokas, – užteks kreiptis į archyvą, ir teismui bus pateikti visi dokumentai.
Tačiau paaiškėjo, kad prieš pateikiant ieškinį visi su šiuo nuomos konkursu susiję dokumentai paslaptingai dingo. Jų nebuvo nei įmonės „Mūsų amatai“, nei Kalėjimų departamento archyve.
Dar labiau padėtis komplikavosi, kai į teismo posėdį iškviesta departamento atstovė, prisiekusi kalbėti tiesą, dievagojosi, kad šios įstaigos vadovai nedavė sutikimo nuomos konkursui.
Įrodymus pavyko rasti
Situacija atrodė beviltiška, nes neradus rašytinio Kalėjimų departamento sutikimo „Prasilai“ greičiausiai būtų tekę išsikraustyti.
Tačiau tuomet šios bendrovės teisininkams šovė į galvą išganinga mintis – dėl nuomos konkurso buvo privalomas ir Aplinkos ministerijos sutikimas, o ten turėjo būti ir daugiau dokumentų.
Šis atsitiktinai iššautas šūvis atsipirko su kaupu – Aplinkos ministerija atsiuntė įmonės „Mūsų amatai“ valdybos posėdžio protokolą.
Jame buvo užfiksuota, kad posėdyje dalyvavę Kalėjimų departamento atstovai (direktoriaus patarėjas, Finansų valdybos ir Gamybos skyriaus viršininkai) neprieštarauja nuomai. Aplinkos ministerija taip pat sutiko išnuomoti patalpas.
Kad departamentas iš tiesų buvo davęs raštišką sutikimą, patvirtino ir keli teisme apklausti liudytojai.
„Mūsų amatų“ ieškinio argumentus paneigė net buvęs šios įstaigos skyriaus viršininkas Darius Kulevičius, pasirašęs nuomos sutartį. Liudytojo tvirtinimu, Kalėjimo departamento raštiškas sutikimas buvo, tačiau pradingo, kai tik Pravieniškių kolonijai ėmė vadovauti D.Sušinskas.
Dėl to net buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Priteisė ir teismo išlaidas
Būtent iš Aplinkos ministerijos gautas dokumentas bei liudytojų parodymai ir lėmė teismo sprendimą – ieškinys buvo atmestas.
Subliūško ir Pravieniškių kolonijos pateiktas ieškinys. Teismas konstatavo, kad ji privalo pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą.
Ieškovai ne tik prapylė abi bylas, bet dar iš jų teismų sprendimais ir nutarimais buvo priteista daugiau kaip 21 tūkstantis eurų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų.
Pasiūlė kainą
Tuo metu, kai minėtos bylos buvo nagrinėjamos teismuose, pas D.Semėną apsilankė paslaptingas vyriškis.
„Ar biokuro katilinė Pravieniškėse priklauso jums?“ – paklausė atvykėlis.
Išgirdęs teigiamą atsakymą vyriškis pasakė žinantis, kad D.Semėnas yra susigadinęs santykius ir turintis problemų su Kalėjimų departamentu bei kolonija.
„Rimti žmonės siūlo tau 600 tūkstančių eurų už šią katilinę, parduok ir neturėsi problemų“, – pareiškė žmogus.
Paaiškinęs, kad į šią katilinę investavo beveik 1,7 milijono eurų, D.Semėnas paklausė: „O kas nori pirkti – jūs pats ar kiti?“
Tačiau atvykėlis tepasakė, kad jo paprašė pasidomėti, ir pažadėjo informaciją perduoti interesantams.
Įpareigojimai – nė motais
Netrukus po šio pokalbio bylas teisme „Prasila“ laimėjo, o paslaptingas vyriškis daugiau nepasirodė. Bet Pravieniškių kolonijos vadovybė net neketino vykdyti teismo sprendimo – kategoriškai atsisakė pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir patalpas toliau šildė brangiomis dujomis.
Be darbo stovinčios katilinės vadovui neliko kitos išeities kaip kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Praėjusių metų vasarą bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad dar 2018 metais Pravieniškių kolonija privalėjo su „Prasila“ pasirašyti bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą, tačiau nepagrįstai to nepadarė.
Teismas įpareigojo per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo ne tik pasirašyti minėtą aktą, bet ir šilumos pirkimo sutartį.
Sprendimas įsiteisėjo praėjusių metų lapkritį, tačiau kolonija ir jo iki šiol neįvykdė.
Ilgą laiką verslininkui pagalius į ratus kaišiojęs D.Sušinskas dar vasarą skandalingai buvo priverstas trauktis iš pareigų, tačiau į jo vietą Kalėjimų departamento vadovų laikinai deleguotas Mindaugas Žirlys irgi nebuvo nusiteikęs vykdyti teismų nutarčių.
Nors formaliai sprendimus, kaip išsisukti nuo sutarties su „Prasila“ sudarymo, pasirašinėja būtent M.Žirlys, neabejojama, kad šiam pareigūnui diriguoja Kalėjimų departamento vadovai.
„Jis net į tualetą be departamento leidimo negali nueiti“, – juokauja Pravieniškių kolonijos pareigūnai.
Įvertino patiriamą žalą
M.Žirlys atmetė ir pastarąjį „Prasilos“ vadovo pasiūlymą sudaryti sutartį, kuriame buvo argumentuotai išdėstyta, kokią žalą kasmet patiria kolonija.
Tad ir šią žiemą kolonijos patalpos toliau bus šildomos pasenusia ir neekonomiška dujine katiline. Preliminariais skaičiavimais, valstybė dėl to patirs apie 3 milijonų eurų nuostolį.
Trūkus kantrybei verslininkas pateikė ieškinį valstybei ir dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų reikalauja, kad jam būtų atlyginta 2,6 milijono eurų žala.
„Valdžia priėmė net kelis įstatymus, kurie skatina šilumos gamybą iš biokuro, suteikė pirmumo teisę supirkti šią šilumą, tačiau dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo šie geri siekiai nueina vėjais.
Tik kyla klausimas, ar kas nors prisiims atsakomybę dėl teismų sprendimų nevykdymo ir valstybei padarytos žalos“, – kalbėjo D.Semėnas.
Priminė ginčus
„Lietuvos rytas“ bandė atsakingų pareigūnų paklausti, kodėl Pravieniškių kolonija nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų, tačiau nei iš kolonijos direktoriaus M.Žirlio, nei iš Kalėjimų departamento vadovų atsakymų nesulaukė.
Motyvuodama šiuo metu vykstančiais civiliniais procesais atsakymo į šį klausimą nepateikė ir Kalėjimų departamento Komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė.
„Pravieniškių kolonijos ginčai su „Prasila“ prasidėjo po to, kai 2016 metais Valstybės kontrolė priėmė audito ataskaitą dėl programos „Bausmių sistema“ įgyvendinimo, kurioje Kalėjimų departamentui rekomenduota imtis priemonių, kad pataisos įstaigose nebūtų vykdoma su laisvės atėmimo vietų įstaigų paskirtimi nesusijusi veikla, įskaitant ir komunalinio pobūdžio veiklą, ir tuo pačiu paaiškėjus, jog „Prasilos“ darbuotojai giminystės ryšiais gali būti susiję su kolonijos buvusiais darbuotojais. Visa tai sąlygojo kolonijos struktūrinius pokyčius siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą, efektyvumą ir atsisakyti pataisos įstaigai nebūdingos ir neracionalios komunalinės veiklos“, – teigiama I.Frolovos-Milašienės atsakyme.
