Kai prieš kelis mėnesius Roterdamo biržoje gamtinių dujų kaina buvo pasiekusi 345 eurus už megavatvalandę, iš Rusijos sklido grasinimai, kad netrukus ji pakils ir iki 500 eurų. Juolab kad buvo susprogdintas „Nord Stream 1“ dujotiekis, o Europai verkiant reikėjo sukaupti atsargų artėjančiai žiemai.
Tačiau tokios prognozės visiškai neišsipildė – šią savaitę dujos pinga kone kas dieną. Dabar jų kaina biržoje svyruoja maždaug apie 100 eurų už megavatvalandę. Tiesa, tai dvigubai daugiau nei prieš metus, kai Kremlius dar nebuvo pradėjęs karo prieš Ukrainą. Tačiau tendencijos – džiuginančios.
„Tikiuosi, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas seka šiuos įvykius ir supranta, kad energetinis ginklas dabar atgręžtas prieš jį patį“, – sakė ES energetikos ministrų tarybai šiuo metu vadovaujantis Čekijos pramonės ministras Jozefas Sikela.
Rusiškos dujos šiuo metu netiekiamos nė per vieną iš dviejų „Nord Stream“ atšakų.
Nuo gegužės sustabdytas ir Jamalo dujotiekis, nusidriekęs per Baltarusiją ir Lenkiją. Todėl šiek tiek dujų iš Rusijos dar atkeliauja tik per Ukrainą bei Turkiją.
Anot analitikų, dujų atpigimą nulėmė itin švelnus ruduo ir sukauptos atsargos.
Šiuo metu žemyno dujų saugyklų užpildymo lygis siekia daugiau nei 93 procentus. Daugiausia jų vartojančioje Vokietijoje – net 97,1 proc.
Tiesa, vartotojai tai pajus dar negreit. Kol kas tikslių skaičių nėra, bet biudžeto projektą pristačiusi Vyriausybė atskleidė, kad nuo kitų metų gamtinės dujos buitiniams klientams brangs apie 40 proc.
Pavyzdžiui, naudojantys jas šildymui turės mokėti nebe 0,77, bet 1,07 euro už kubinį metrą.
Vis dėlto jei dujų kaina toliau leisis, tikėtina, kad nuo kitų metų liepos jos nebebrangs ir buitiniams vartotojams, o gal net ir atpigs.
Kol kas sutartis su tiekėjais turintys elektros vartotojai taip pat nepajus, kad jos kaina mažėja, nebent ji susieta su biržos kaina. O ji išties reikšmingai smuktelėjo.
Rugsėjo 30 d. vidutinė dienos kaina Lietuvos zonoje siekė 415 eurų už megavatvalandę, spalio 10-ąją – 116, o vakar – 154 eurus.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba dar nėra patvirtinusi kitų metų elektros visuomeninio tiekimo kainos, tačiau, pagal neseniai atliktus skaičiavimus, ji gali siekti 63,5 cento už kilovatvalandę (dabar – 33 ct/kWh).
Tiesa, nuo šios kainos 9 centus kompensuoja valstybė (tai taikoma ir turintiems sutartis su nepriklausomais tiekėjais), todėl realus tarifas siekia 24 ct/kWh. Nuo kitų metų jis bus ne mažesnis nei 28 ct/kWh.
Bet jei kainos biržoje stabilizuosis ties dabartiniu lygiu, ilgainiui tai pajus ir galutiniai vartotojai, pasirinkę su birža nesusietus tarifus.
Jei dujų bei elektros kainos nebeaugtų ar net dar sumažėtų, labiausiai dėl to apsidžiaugtų daugumos Europos šalių vyriausybės, kitiems metams numačiusios solidžias sumas, kad biudžeto lėšomis kompensuotų energijos išteklių pabrangimą.
Lietuva kitų metų biudžeto projekte yra numačiusi, kad vien elektros ir dujų kainoms kompensuoti reikės apie 812 mln. eurų.
