Brangiausias šildymo sezonas pradėtas: siūlo nedejuoti dėl mazuto – tai yra ne iš gero gyvenimo

Dėl mazuto naudojimo pykti neverta, nes tik tokiu būdu galima sumažinti skaičius šildymo sąskaitose, o jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų, teigė ekspertai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jei gamtinių dujų kainos smarkiai sumažės, bus galima vėl grįžti prie jų.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Bakanas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Bakanas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Jankauskas.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
V.Jankauskas.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
R.Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
R.Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 30, 2022, 8:59 AM

Teisina sprendimą dėl mazuto deginimo

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius nevyniojo žodžių į vatą: „Tai bus brangiausias šildymo sezonas visiems miestams.“

Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigė, kad situacija kiek gerėja, gamtinių dujų kaina krenta.

„Pastarosiomis dienomis kaina siekė ir apie 67 eurus už megavatvalandę, o kitam mėnesiui – neviršija 150 eurų, nors dar rupgpjūtį atrodė, kad situacija bus labai baisi, kai dujų kainos šoktelėjo virš 300 eurų“, – komentavo jis.

Šilumos tiekėjai sudaro ilgalaikes sutartis, tačiau kainos nėra fiksuojamos, tad jei rinkose dujų kaina išliks žema, tai atsispindės ir gyventojų šildymo sąskaitose.

O štai pasipiktinusiems dėl sprendimo Vilniuje deginti mažasierį mazutą V.Lukoševičius turi atsaką: „Tai – ne iš gero gyvenimo, o iš noro stabilizuoti kainą. Jei degintume vien dujas, šilumos kaina būtų dvigubai didesnė. Rugsėjį kaina siekė apie 17 centų, o spalį, jau įskaičiavus mazutą, kaina neviršija 10 centų, tad rezultatas akivaizdus.“

Jis taip pat akcentavo, kad įmonės turi galimybę deginti tiek mazutą, tiek gamtines dujas, tad jei pastarųjų kaina dar labiau kristų ir priartėtų prie mazuto, būtų galima vėl pereiti prie dujų.

„Turėti daugiau galimybių – deginti gamtines dujas, biokurą, mazutą – nėra blogai“, – sakė jis.

Nors, anot Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus Gerimanto Bakano, Vilnius galėtų turėti ir daugiau galimybių. Šiuo metu sostinėje veikia 7 nepriklausomi šilumos gamintojai ir šių žaidėjų rinkoje jis norėtų matyti gausiau, tačiau per pastaruosius metus naujų neatsirado.

„Ši investicija rizikinga ir brangi, nes darbo turi tik keturis ar penkis mėnesius, tad ir darbuotojus turi samdyti tokiam laikotarpiui.

Vasarą juk poreikis sumažėja, reikalingas tik karštas vanduo, o tam užtenka Vilniaus šilumos tinklų ir dar kelių nepriklausomų šilumos gamintojų pajėgumų“, – svarstė priežastį jis.

Susikirto, kodėl pabrango biokuras

V.Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad šildymo kainų skirtumas tarp miestų smarkiai išaugo. Jei anksčiau kainos savivaldybėse skirdavosi iki dviejų kartų, šiemet šis skaičius išaugo iki keturių ir daugiau.

Priežastis paprasta – vienose vietovėse naudojama daugiau gamtinių dujų, kitose biokuro.

„O jei ir biokuro įrenginiai yra atsipirkę, kaina iš viso maža. Pavyzdžiui, Utenoje ji sieks 8 centus“, – teigė V.Lukoševičius, paminėdamas, kad žemas kainas matysime ir Mažeikiuose, Tauragėje bei Jonavoje.

Bet net ir naudojantiems biokurą miestams šildymo kaina kyla, mat biokuras dabar yra tris ar net keturis kartus brangesnis, palyginti su kaina prieš dvejus metus. Tačiau V.Lukoševičius niekaip nesupranta, kodėl ši kaina šoktelėjo šitaip stipriai, o sakančiais, kad tik dėl išaugusių sąnaudų, netiki.

„Bendras energetikos kainų lygis padidėjo, tai ir čia buvo pasinaudota proga užsidirbti“, – svarstė apie tokią priežastį jis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tiki, kad nurodymas miškų urėdijoms dalį medienos skirti biokurui ir jį be tarpininkų parduoti šilumos gamintojams sustabdys spartų jo brangimą.

Tačiau Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos narys Remigijus Lapinskas turi kitokią nuomonę: „Norint atlikti tokias funkcijas reikia turėti įrankius, visą sistemą, o urėdija yra žaliavų augintoja, ji valdo, prižiūri, augina miškus.

Dar bene prieš dešimtmetį buvo atsisakyta bet kokios gamybos, nebeliko urėdijos gamybos sandėlių, lentpjūvių, o staiga dabar vėl atsiranda nurodymas įsikišti į šį segmentą.“

R.Lapinskas pabrėžė, kad biokuras brangsta dėl žaliavų trūkumo ir piktinosi, kad tokią situaciją sukūrė dar prieš kelerius metus nepriimti ryžtingi sprendimai.

„Tada importas iš Baltarusijos nebuvo valdomas, vežamas biokuras buvo labai pigus, pardavinėjamas dempinginėmis kainomis, ir jį visi mūsų šilumininkai pirko, tad mūsų biokuro gamintojai konkuruoti nebegalėjo. Jie nustojo pirkti žaliavinę medieną iš nedidelių kaimų įmonių, su laiku tos kompanijos persikvalifikavo ar jų iš viso neliko.

Tad kai dabar sako, kad trūksta biokuro, aš pabrėžiu, kad mes prieš ketverius metus visas tas įmones patys išnaikinome. Štai kur problema. Tad natūralu, kad dabar medienos trūksta, todėl ji brangsta, o biokuro kainoje 80 proc. sudaro medienos kaina. Tad kai kas nors sako, jog biokuro gamintojai plešia didelę kainą, reikia pasižiūrėti į tai, už kiek perkama mediena, o ji rinkoje pabrangusi keturis kartus“, – aiškino situaciją R.Lapinskas.

Dėl šios priežasties pabrango ir medžio granulės. R.Lapinskas paminėjo, kad, pavyzdžiui, pernai kietmetris spygliuočių malkinės medienos kainavo 20 eurų, o šiemet jau apie 70 eurų. Be to, granulėms pagaminti reikia ir daug elektros energijos, tad jos irgi prisideda prie galutinės prekės kainos augimo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.