Seimo narių pasiūlymai kitų metų biudžetui jau perkopė 1 mlrd. eurų: keliams – rekordiškai didelė suma

Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

Parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 3, 2022, 7:03 AM, atnaujinta Nov 3, 2022, 10:04 AM

Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksams, keliams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kt.

Beveik visų siūlymų teikėjai – opozicijos atstovai. Po keliais prašymais pasirašė ir keli valdančiųjų Laisvės frakcijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai.

Rekordiškai daug – 657 mln. eurų – beveik trys dešimtys opozicijai priklausančių Seimo narių prašo papildomai skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai. Jų teigimu, tada kitais metais kelių priežiūrai ir remontui būtų skiriamos visos prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos iš automobilių degalams taikomo akcizo – 1,2 mlrd. eurų.

25 parlamentarai žvyrkeliams per gyvenvietes asfaltuoti ir kelių priežiūrai bei plėtrai papildomai siūlo numatyti 188,9 mln. eurų, nes Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip trečdalis, t. y. 39,72 proc. šalies kelių, buvo blogos ir labai blogos būklės.

11 opozicijai priklausančių Seimo narių 30 mln. eurų ragina papildyti Darnaus judumo fondą, 36 mln. eurų skirti Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tinklo elektrifikavimui, 5,9 mln. eurų – Lietuvos skrydžių skatinimo programai įgyvendinti, o 1 mln. eurų Eurolygos finalo ketverto varžyboms organizuoti Kaune.

Siekiant užtikrinti ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir NATO sąjungininkų karinės technikos sklandų judėjimą Lietuvos keliais, dešimt socialdemokratų tikisi, kad 15 mln. eurų bus rasta Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo darbams.

13 opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo biudžete papildomai skirti 10 mln. eurų Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugoms, kurioms dabar biudžeto projekte numatyta 92,469 mln. eurų.

Šiemet GMP finansavimas sudaro apie 89,8 mln. eurų (arba vidutiniškai po 388 tūkst. 745 eurų kiekvienai iš 231 brigados).

Grupė Seimo narių, dirbančių Ekonomikos komitete, tarp kurių iš pradžių buvo, bet vėliau parašą atsiėmė jo pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius, turizmui prašo 10 mln. eurų: 2 mln. eurų atvykstamajam turizmui skatinti ir 8 mln. eurų – turizmo rinkodarai.

Penki „valstiečiai“ 8,212 mln. eurų norėtų didinti asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai ir papildomai lėšų numatyti pacientų pavėžėjimui, embrionų saugojimui, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojų darbo užmokesčio fondui, kai kurioms ministerijai pavaldžioms įstaigoms išlaikyti, valstybės medicinos rezervui papildyti, spartinti naujų vaistų registraciją ir jų įtraukimą į kompensavimo sistemą.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis ir Algirdas Butkevičius ieško 1,5 mln. eurų Šilutės savivaldybėje prie Atmatos upės žiočių suprojektuotam statyti Nemuno deltos apžvalgos bokštui, tiek pat – Šilutės rajono savivaldybės polderių eksploatacijai, o taip pat valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožų nuo 195,40 km iki 205,184 km asfaltavimui – 7,9 mln. eurų.

Kitas tos pačios frakcijos narys Saulius Skvernelis siūlo 12 mln. eurų numatyti Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams.

Beveik trys dešimtys parlamentarų kitąmet norėtų 7 mln. eurų numatyti baseinams, sporto, sveikatingumo ir kultūros kompleksams Gargžduose, Tauragėje, Biržuose, Švenčionėliuose, Elektrėnuose ir Mažeikiuose.

Socialdemokratai Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas ieško 2,405 mln. eurų savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui ir įrangai įsigyti.

Trys „darbiečiai“ registravo siūlymą dėl 300 tūkst. eurų skyrimo neformaliam suaugusiųjų švietimui bei Trečiojo amžiaus universitetui, Demokratų frakcija – 350 tūkst. eurų Trečiojo amžiaus universiteto veiklai ir plėtrai.

Grupė parlamentarų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos finansavimą siūlo didinti 1,07 mln. eurų.

„2021 metais buvo paskelbta 215 konkursų į laisvas darbo vietas, iš kurių 140 neįvyko, t. y. net 65 proc. konkursų, atrankų į laisvas darbo vietas, neįvyko“, – sakoma prašymo motyvuose.

Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių teismams ragina skirti 1,365 mln. eurų darbo užmokesčiui ir skolai už pašto paslaugas padengti.

„Darbiečiai“ Valentinas Bukauskas ir V. Gapšys prie jau numatytų 600 tūkst. eurų, siūlo papildomai duoti 1,046 mln. eurų Telšių menų mokyklai modernizuoti.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas norėtų 900 tūkst. eurų padidinti asignavimus Kultūros ministerijai, kurie tiesiogine dotacija būtų skirti Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, K. Vilkauskas kitų metų biudžete ieško 100 tūkst. eurų paminklo Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje statybai.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos atstovės Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė registravo siūlymą dėl 400 tūkst. eurų skyrimo teikti psichologinę pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims.

Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.

Papildomi pinigai keliams – iš kelių mokesčių ir degalų akcizų

Seimo opozicijai siūlant kelių priežiūrai kitais metais skirti papildomus beveik 200 mln. eurų, šią sumą būtų galima imti iš mokesčių, susijusių su keliais bei degalų akcizų, sako socialdemokratas Liudas Jonaitis.

„Mokame pinigus už degalus, mokame už kelius ir tas akcizas susirenka nemažas – 1,2 mlrd. eurų. reikėtų mums dabar paskaičiuoti, kiek iš tų tų pinigų skirti keliams. Pagal dabartinę situaciją, reikėtų apie 85 proc., dabar skiriama gal 56 proc. Manau, kad už kelius jeigu surenkami pinigai, tai pirmiausiai keliams juos ir skirti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė parlamentaras.

25 parlamentarai žvyrkeliams per gyvenvietes asfaltuoti ir kelių priežiūrai bei plėtrai papildomai siūlo numatyti 188,9 mln. eurų, nes Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip trečdalis, t. y. 39,72 proc. šalies kelių, buvo blogos ir labai blogos būklės.

Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, kad dėl infliacijos Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatyti darbai brangsta apie 25 proc., o opozicijos siūlomos sumos užtektų padengti trūkstamas lėšas.

„Planuotume, kad dėl pabrangimo ko gero reikėtų 25 proc. daugiau lėšų, kad tai įgyvendinti. Ko gero, pakaktų tos sumos. Kalbama apie kelių būklę, žvyrkelių programą. 2017 metais ta programa pradėta, jos įgyvendinimui yra likę apie 110 kilometrų, taip pat žvyrkelių per gyvenvietes, apie 39 kilometrus. Šias programas būtų realu kitais metais pabaigti ir galvoti apie naują programą“, – LRT radijui sakė M. Tarnauskas.

Anot jo, kitais metais Lietuvos keliams iš biudžeto ketinama skirti apie 540 mln. eurų. Viceministras teigia, kad ši suma numatyta įvertinus valstybės galimybes.

„Matome, kad kitais metais planuojama palikti panašų finansavimo lygį, apie 540 mln. eurų, ir suprantame, kad jeigu tas finansavimas liks panašus, turime suprasti, kad tų darbų bus padaryta mažiau. (...) Turime įvertinti realias galimybes“, – sakė M. Tarnauskas.

Seimui ketvirtadienį ketinama teikti rezoliuciją dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos tęstinumo ir valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros, rekonstrukcijų ir remonto.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.