Kol vieni laukia NT kainų kritimo, kiti – perka: analitikai apibendrino, kas dabar vyksta rinkoje ir ko dairosi lietuviai

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad nepaisant aukštos infliacijos gyventojai ir toliau perka būstus, bankai išduoda rekordines sumas paskolų. Tačiau šįkart žmonių akys labiau krypsta ne į naujos statybos būstus, o į antrinę rinką, mat joje mažiau neapibrėžtumo, galima greičiau įsikraustyti, ir kai kurių NT kainos taip stipriai nesikandžioja. Visgi „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėję analitikai mažėjančių kainų ragina nesitikėti ir įvardijo kelias to priežastis.

Nepaisant aukštos infliacijos gyventojai ir toliau perka būstus, bankai išduoda rekordines sumas paskolų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nepaisant aukštos infliacijos gyventojai ir toliau perka būstus, bankai išduoda rekordines sumas paskolų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nepaisant aukštos infliacijos gyventojai ir toliau perka būstus, bankai išduoda rekordines sumas paskolų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nepaisant aukštos infliacijos gyventojai ir toliau perka būstus, bankai išduoda rekordines sumas paskolų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Š.Tarutis.<br>T.Bauro nuotr.
Š.Tarutis.<br>T.Bauro nuotr.
A.Antanavičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Antanavičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-11-07 17:17

Nesulaukia kainų kritimo

NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus pastebėjimu, daugelis gyventojų laukia būsto kainų kritimo, tad kaskart išvydę informaciją apie pasiektą naują kainų piką tikisi, kad jau šįkart kainos ims ridentis žemyn. Bet taip vis nenutinka.

„NT kainos priklauso nuo valstybės finansų raidos, kiek pinigų cirkuliuoja rinkoje, ar bankai yra nusiteikę skolinti, ar žmonės yra nusiteikę skolintis. Pavyzdžiui, 2009 m. bankai užsuko kranelius, o žmonės, negalėdami pasiskolinti, būsto aukštomis kainomis nebeįpirko. Tada NT kainos ėmė sparčiai kristi žemyn.

O dabar taip nėra. Gyvename aukštos infliacijos aplinkoje, galima sakyti, kad įsisuko infliacijos spiralė ir infliacijos piko prognozė vis atidedama. Ekonomistai jį prognozavo pavasarį, vėliau vasarą, paskui sakė, kad tai matysime rudenį, o dabar kalbama ir apie žiemą. Infliacijos spiralė savaime taip nenustoja suktis, o ją ir sustabdyti nėra taip lengva. Tad mažai tikėtina, kad aukštos infliacijos aplinkoje būstas taps pigesnis, kad išvysime kainų duobę“, – kalbėjo A.Antanavičius.

Anot jo, būsto pardavėjai taip pat galvoja apie infliaciją, svarsto, ką pardavę butą darytų su pinigais esant 20 proc. viršijančiai infliacijai. Jie kiekvieną mėnesį galėtų nupirkti mažiau produktų, daiktų, nes pinigai nuvertėja, tad, A.Antanavičiaus teigimu, daugelis supranta, kad toks planas nebūtų teisingas.

Be to, jis pabrėžė, kad būstą perka daugiau uždirbantieji, tad jiems kiek aukštesnės kainos nėra itin skausmingos.

„Tie žmonės, kuriems yra svarbi brangstanti elektra ar šiluma, būsto paskolos pabrangimas 50 eurų per mėnesį, greičiausiai niekada nebuvo būsto rinkos dalyviais. Tikriausiai jie ir dabar negali nueiti į banką pasiimti reikiamos sumos būstui nusipirkti.

Asmenų, uždirbančių nuo 1 tūkst. eurų į rankas, dar paskaičiavus šeimos pajamas, vertinimas bankuose nepasikeitė. Kokias sumas bankai išduodavo prieš pusmetį, tokias išduoda ir dabar. Žmonės turi pakankamai pinigų, kad galėtų sumokėti per mėnesį 100 eurų pabrangusius kaštus.

Neskatinu investuoti į NT, geriau pagalvoti apie kitas alternatyvas, kad ir verslo kūrimą, jis neštų didesnę pridėtinę vertę ir visuomenei, bet jei nėra daugiau kitų minčių, ką būtų galima padaryti su pinigais, būsto pirkimas aukštos infliacijos aplinkoje – teisingas sprendimas. Nes jei žmogus turi pinigų, bet kažko laukia, tai sulauks tik pinigų nuvertėjimo, nes vargu ar bankai taip greitai suvaldys infliaciją“, – teigė A.Antanavičius.

Išduodamų paskolų – kaip niekada daug

Tad kol vieni tikisi ir laukia mažesnių kainų, kiti – perka. A.Antanavičiaus teigimu, rugpjūtį Lietuvoje bankai per mėnesį išdavė 200 mln. eurų vien būsto paskoloms. O tuo metu juk jau vyravo baimė dėl didelių elektros, šildymo sąskaitų, ateinančios žiemos, bet paskolų suma – rekordiška.

NT projektų valdymo įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis tokį rekordinį paskolų išdavimą aiškina prisiminimais apie paskutiniuosius sukrėtimus.

Užklupus pandemijai gyventojai prisiminė 2009 m. krizę ir iškart ėmė tikėtis NT kainų kritimo, bet taip nenutiko, kainos net ėmė augti. Šią akimirką žmonės prisimena pandemiją, kada kainos nekrito, tad dabar NT brangstant gyventojai ir toliau perka būstus, kaip sakė Š.Tarutis, žmonės „bando įšokti į traukinį“.

Anot eksperto, prie išaugusių paskolų sumų prisidėjo ir po pandemijos pirminėje rinkoje aktyviai dalyvavę gyventojai.

„Tuo metu jie rezervavo būstus, kuriuos mes, plėtotojai, jiems visai neseniai pastatėme ir atidavėme. Jie tik mums pastačius butus kreipėsi į bankus dėl galutinio finansavimo“, – dar vieną priežastį įvardijo Š.Tarutis.

Tačiau jis paragino gyventojus prieš įsigyjant NT gerai apsvarstyti, ar dabar uždirbamos pajamos yra tvarios, jei numanoma, kad darbą teks keisti, ar tikrai pavyks susirasti kitą su panašiu atlyginimu.

„Svarbu neapsigauti ir pasižiūrėti būsto nuomos kainas, kurios šiandien yra pike, bet nuomos kainos gali kristi, o „Euribor“ – toliau kilti, tad noras pirmą kartą investuoti, būti NT savinininkais gali nemenkai atsirūgti, o tada bus pradėta svarstyti, kam reikėjo tokios investicijos. Tad būtina pasitikrinti pajamų tvarumą“, – patarė Š.Tarutis.

Šiuo metu patrauklesnė antrinė rinka

Ekspertai šiuo metu stebi didesnį antrinės rinkos aktyvumą. Tai lemia gyventojų noras persikelti į būstą greičiau, mat perkant naują NT gali tekti jo laukti dar pusantrų metų, kol jis bus pastatytas, o įsigyjant jau pastatytą nuo sandorio sudarymo iki įsikraustymo gali netrukti net du mėnesiai.

Dar viena priežastimi galėjo tapti gyventojų abejonės dėl savo pajamų tvarumo, galimybėmis pasiskolinti naujam būstui ir aptarnauti paskolą, palūkanoms augant.

Pastaruoju metu ekspertams teko susidurti ir su tokiais gyventojais, kurių pragyvenimo situacija pablogėjo, mat jie dirbo sektoriuose, kuriuos paveikė energetinių išteklių kainos, dalis verslų vis dar dirbo su Rytų rinkomis, tad būsto paskolų aptarnavimui tapus nepakeliama našta žmonės suskubo parduoti turimą NT ir atsikratyti paskolų.

Tai irgi prisidėjo prie antrinės rinkos aktyvumo, dalis tokių būstų, anot Š.Taručio, į antrinę rinkę net pateko visai neblogomis kainomis.

Jo teigimu, vis dar stebima ir padidėjusi paklausa namų rinkoje. „Turėjome pandemiją, šeimos gyveno ir šeimos iro, skyrybų skaičius – didžiulis. Labai daug žmonių sakė 2019 m. pirkę naujus namus, o dabar jau parduoda, nes išsiskyrė, kadangi paskolos imtos per pusę, nuspręsta namus parduoti. Tai irgi suaktyvino antrinę rinką“, – įvardijo pašnekovas.

Kas bus su regionais?

Tačiau Š.Tarutis mano, kad problema, apie kurią vertėtų kalbėti, yra ne galimybė įsigyti NT, o netinkamas požiūris į regionus.

Didmiesčiai iš tiesų nusiurbia didelę dalį regionų gyventojų, Vilnius kasmet skaičiuoja gyventojų prieaugį tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių, tad nieko nestebina, kad daug būstų statoma būtent sostinėje ir kituose didmiesčiuose.

„Bet negi po keliasdešimt metų regionai taps tik Vilniaus satelitais, tinkančiais tik sodyboms, kuriose laiką leistume vasarą?

Viena didžiausių valstybės klaidų yra tai, kad regionuose dabar matome tik gražius šaligatvius, „išlaižytas“ gatves, fontanus, bet nematome žmonių. Daugelį metų investicijos buvo kreipiamos į skverų tvarkymą, kad vietos savivaldos veikėjas galėtų užsidėti pliusą, kad gyventojai jį įvertintų už sutvarkytus kelius. Bet reikėtų galvoti, kaip pritraukti investicijas, verslus, ypač gamybos, o pritraukus verslus keliai išsiasfaltuotų patys.

Bet dabar turime gražius miestus be žmonių, ir tai suprantama – jauni žmonės nori didesnių perspektyvų, daugiau pramogų, draugų, todėl keliauja į didmiesčius“, – teigė jis.

Tačiau A.Antanavičius tokiai minčiai paprieštaravo. Anot jo, vis atsiranda gyventojų, norinčių grįžti į regionus, tad po truputį atsiranda ir vystytojų, statančių ten namus ar kotedžų kvartalus. Jei tokių statybų nematoma, tada greičiausiai yra bent rekonstruojami senos statybos pastatai.

„Gal nėra viskas taip blogai, kaip galima pagalvoti“, – sakė A.Antanavičius.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.