„Atidžiam Vyriausybės įvertinimui“, – teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.
Komitetai siūlo kitais metais papildomai rasti virš 200 mln. eurų, Seimo nariai – virš milijardo eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad gavusi visus komitetų pasiūlymus ir peržiūrėjusi biudžeto galimybes, Vyriausybė įvertins, ar skirti institucijoms papildomą finansavimą.
„Jeigu manoma, kad tos institucijos turi būti daugiau finansuojamos, siūlau persiųsti Vyriausybei, pabandysime tų šaltinių paieškoti“, – komitete žadėjo finansų ministrė.
Tačiau G. Skaistė pabrėžė, kad pasiūlymai, kuriems komitetai yra pritarę, nenumatytas joks lėšų šaltinis: „Tai reiškia, kad Vyriausybė turėtų pati paieškoti to šaltinio“.
Beveik visų siūlymų dėl papildomo finansavimo teikėjai – opozicijos atstovai. Po keliais prašymais pasirašė ir keli valdančiųjų – Laisvės frakcijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai.
Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksų ir kitoms pradėtoms ar naujoms statyboms, keliams, turizmui, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, mokinių pavėžėjimui, Eurolygos finalo ketverto varžyboms Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kitoms reikmėms.
Beveik trys dešimtys opozicijai priklausančių Seimo narių prašo papildomai skirti rekordiškai daug – 657 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai. Jų teigimu, tokiu atveju tam būtų skiriamos visos prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos iš degalų akcizo – 1,2 mlrd. eurų.
Be to, 25 parlamentarai žvyrkeliams asfaltuoti ir keliams papildomai siūlo numatyti 189 mln. eurų.
Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.
Siūlo už energiją kompensuoti atsižvelgiant į pajamas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) Mykolas Majauskas išaugusias elektros kainas siūlo kompensuoti ne visiems gyventojams vienodai, o atsižvelgiant į jų pajamas ir suvartojamą elektros kiekį.
„Įvertinus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas, komitetas siūlo padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo priemonę padaryti taiklesnę, susiejant kompensaciją su gyventojų gaunamų pajamų ir minimalaus suvartojamo kiekio, už kurį būtų skiriama kompensacija, kriterijais“, – pirmadienį komitetui svarstant 2023 metų valstybės biudžeto projektą teigė M. Majauskas.
„Tikimės, kad Vyriausybė, dirbdama su nepriklausomais energijos teikėjais, sugebės užtikrinti, kad kitais metais vis tik bus priimti atitinkami sprendimai, kuriais ši kompensavimo priemonė bus taiklesnė ir vertinama pagal suvartojamą kiekį“, – tvirtino M. Majauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos banko skaičiavimais, sumažėjus energijos išteklių kainoms, subsidijų poreikis kitais metais gali būti maždaug 450 mln. eurų mažesnis, todėl atitinkamai turėtų būti patikslinti 2023 metų biudžeto išlaidų ir deficito rodikliai.
M. Majausko teigimu, dėl mažesnių išlaidų kompensacijoms valstybė neturėtų prisiimti naujų įsipareigojimų.
„Pasitvirtinus nepalankiam ekonominės raidos scenarijui, būtina pasilikti fiskalinę erdvę papildomam ekonomikos skatinimui, todėl mažesnės išlaidos energijos išteklių kompensavimui neturėtų būti keičiamos naujais įsipareigojimais“, – kalbėjo M. Majauskas.
