Įspėja, kad gruodį naftos rinkoje gali kilti ažiotažas

Atrodo, kad situacija rimsta – elektros ir dujų kainos krinta, Vyriausybė yra numačiusi kompensacijas gyventojams ir verslams. Tačiau atsipalaiduoti negalima, netikėtumų galime sulaukti bet kada, o metų pabaigoje numatomas ir nedidelis ažiotažas naftos rinkoje, teigė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjęs Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus.

Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>D.Umbraso nuotr.
Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>D.Umbraso nuotr.
Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Eglė Skrolytė

Nov 8, 2022, 10:26 AM

Su recesijos prognozėmis – persistengta?

A.Bartkus atkreipė dėmesį, kad Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai auga, darbo rinkos situacija Lietuvoje taip pat kol kas negąsdina.

„Tiek dirbančiųjų turėjome tik prieš 2008 m. finansų krizę, tai pranoksta visus lūkesčius“, – teigė jis.

Pramonės rezultatai taip pat neblogi, gamybos apimčių prieaugiais lenkiame net kai kurias kitas šalis. Pavyzdžiui, šių metų vasaros pabaigoje, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, skaičiuotas 16 proc. prieaugis, o, palyginti su 2019 m., prieaugis net 37,5 proc. Tuo metu kai kuriose kitose šalyse prieaugiai siekia 3 ar 3,5 proc.

Nors visgi statybų apimtys antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 8 proc. Pasak A.Bartkaus, išvydusieji tokius skaičius dalis gali imti prognozuoti neigiamus scenarijus, nes tokio svarbaus sektoriaus rodikliai smunka.

„Bet nepamirškime, kad 2020–2021 m. turėjome itin intensyvią statybų sektoriaus plėtrą. Per pandemiją dalies gyventojų pajamos nesmuko, valstybės tarnautojų, bankininkų, mokslininkų ir kai kurių kitų darbuotojų veiklos nebuvo suvaržytos, tad žmonės būstą pirko. Jei jie buvo nusprendę būstą pirkti 2023–2024 m., jie tai padarė 2021–2022 m. Tad jau buvo galima numatyti, kad statybų sektoriuje nuosmukis bus, bet tai stabilizuosis ir kurį laiką išliks tokiame lygyje.

Pažiūrėkite į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, pavyzdžiui, į Italiją. Ten statybų sektorius šiuo metu yra stabiliame lygyje ir tai anaiptol nereiškia, kad Italijos ekonomika smunka“, – kalbėjo A.Bartkus.

Tad, anot ekonomisto, su recesijos prognozėmis buvo stipriai persistengta, labiau tikėtina stagnacija.

„Tai galėtų būti tik kaip blogasis scenarijus Europai, kuris nutiktų, jei daliai šalių nepavyktų pakeisti rusiškų dujų kitomis, bet dabar matome, kad didelės dalies rusiškų dujų Europoje neliko, o ir dujų stokos nejaučiame.

Be to, Vokietijoje vietoje 3 suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų bus pastatyti 6. Pirmasis startuos jau gruodį ir jau yra užsakymų adekvačia kaina iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Saudo Arabijos.

Vadinasi, Vokietija ir jos pramonė liks konkurencingos, galės tęsti veiklas. Žinoma, dujų kaina bus šiek tiek aukštesnė, bet mes tiesiog pereisime į aukštesnį kainų lygį ir stabilizuosimės.

Tad jei rusai nesusprogdins kokios nors dujų skystinimo stoties Alžyre ar Norvegijoje, kurios mums yra strategiškai svarbios, tol viskas bus kuo puikiausiai“, – kalbėjo ekonomistas.

Ažiotažą numato gruodį

Dėl aukštų infliacijos rodiklių A.Bartkus įžvelgia ir Vyriausybės atsakomybę. Anot jo, kompensacijas už elektrą reikėjo skirti iš karto ne tik buitiniams vartotojams, bet ir verslams, o šie, pagalbos nesulaukę ir išvydę išsipūtusias sąskaitas, buvo priversti kelti prekių kainas.

Net ir dabar ekonomistas pastebi, kad verslai yra kainas pakėlę šiek tiek daugiau, nei vertėtų, bet priežastį jis supranta.

Kaip jis teigė, verslininkai greičiausiai rūpinasi savo ateitimi, kad turėtų pinigų prekėms gaminti. Jie taip pat prognozuoja, kad išteklių kainos gali dar kilti, tad dabar už prekes prašo kiek aukštesnių kainų, nes jau rytoj gali nesudurti galo su galu.

„Dabar kompensacijos numatytos ir verslams, tad jei elektros ir dujų kainos vėl pradės šokti aukštyn, įmonės, gaudamos kompensacijas, nebus priverstos dar labiau kelti kainų.

Bet verslai turi elgtis racionaliai ir rinktis saugius variantus, neklausyti mano raminimų, kad viskas bus gerai, ir ruoštis net pačiam blogiausiam scenarijui“, – pripažino A.Bartkus.

Ekonomistas pasvarstė, kad nerimas gali išaugti gruodį, kada startuos rusiškos naftos embargas: „Mums nieko tragiško įvykti neturėtų, nes „Orlen“ pakeitė rusišką naftą į JAE, Saudo Arabijos ar kitų.

Bet nesu garantuotas, kad į šitą traukinį spėjo visos Europos naftos gamyklos. Jeigu jos dels ir lauks, kol įsigalios embargas, gruodžio pradžioje tai gali sukelti nedidelį ažiotažą naftos rinkoje. Tad netikėtumų dar gali būti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.