Baldų gamintojams – ypač sunkūs laikai: darbuotojų neranda net ir pakėlę algas

Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų. Sektoriaus plėtrą stabdo karo pasekmės Ukrainoje, pabrangusios žaliavos, elektra, taip pat – darbuotojų trūkumas. Iššūkių kyla tiek mažesnėms, tiek didžiausioms šalies įmonėms.

Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>LR archyvo nuotr.
Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>LR archyvo nuotr.
Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>LR archyvo nuotr.
Šiemet baldų gamybos įmonės susiduria su nemažai sunkumų.<br>LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-11-09 18:53, atnaujinta 2022-11-09 18:54

Iššūkių kelia infliacija

Praėjusių metų „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, Lietuvoje veikė 1663 baldų gamybos įmonės ir jų skaičius kasmet augo: 2020 m. jų buvo 1585, 2019 m. – 1521, о 2018 m. – 1476. Augant bendrovių skaičiui, daugėjo ir šiame sektoriuje sukurtų darbo vietų – šiuo metu darbuotojų skaičius viršija 33 tūkst. – tai 2,3 tūkst. daugiau nei 2018 m. (30771).

Iš viso baldų gamybos įmonės pernai uždirbo daugiau kaip 2,4 mlrd. Eur – tai sudaro daugiau kaip 4,3 proc. Lietuvos BVP, kuris, LR Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. siekė 56,2 mlrd. Eur.

„Pastarųjų kelerių metų baldų gamintojų finansinės ataskaitos rodo, kad šis sektorius išgyveno nuoseklaus augimo laikotarpį ir baldininkai palyginti greitai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius, – sakė „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Tačiau vasarį prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą sektoriui atnešė naujų iššūkių. Iš Rusijos ir Baltarusijos pigiausią medieną pirkusiems baldų gamintojams po sankcijų teko ieškotis naujų tiekėjų, kurių mediena nebe tokia pigi. Sutriko ir įprastos tiekimo grandinės, pailgėjo užsakymų vykdymas, išaugo energijos kainos.

„Energijos kainų šokas, dešimtmečius neregėta infliacija, kylančios palūkanos ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje veikia vartotojų nuotaikas globaliu mastu. Tai smarkiai lėtina visuminę paklausą. Panašu, kad slogios nuotaikos artėjant žiemai sunkiai sklaidysis, todėl ir baldų sektoriuje bent jau trumpuoju laikotarpiu sunku tikėtis vartotojų optimizmo ir su tuo susijusio gamybos apimčių didėjimo.

Tačiau gera žinia yra ta, kad rinkose stebimas paklausos stabilizavimasis, taip pat žemyn koreguojasi energetikos išteklių kainos. Tačiau teigti, kad šios tendencijos ilgalaikės, būtų neatsargu“, – įmonės pranešime spaudai cituojama penkias SBA baldų gamybos įmones vienijančios bendrovės „SBA Home“ vadovė Raimonda Kižienė.

Anot jos, nors pardavimų suma šiemet ūgtelėjo, tam esminę įtaką darė į savikainą įtrauktos pabrangusios žaliavos ir pašokusi elektros kaina. Sumažėjus gamybos apimtims ir gerokai išaugus sąnaudoms, įmonės maksimaliai taupo, toliau optimizuoja gamybos procesus, o kai kuriais atvejais yra priverstos peržiūrėti darbuotojų skaičių.

„Šalta žiema gali dar labiau sustingdyti ekonomiką. Šildymo sąskaitos ne tik lems vartotojų nuotaikas ir kalėdinės prekybos mastą. Nuo to, ar bus šalta žiema, priklausys ir žaliavų kainos, nes padidėjus biokuro paklausai, į viršų vėl šoks ir medienos, reikalingos baldų įmonėms, kainos.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mažėsiančios energetikos kainos ir vyriausybių taikomos priemonės kompensuoti vartotojams dalį išlaidų, lėtėsianti infliacija turėtų suteikti daugiau optimizmo pirkėjams ir padidinti paklausą. Tačiau su sąlyga, kad nepasirodys naujų „juodųjų gulbių“, kurios gali sujaukti besistabilizuojančią situaciją“, – teigė R.Kižienė.

„Viena iš karo pasekmių – energetikos krizė. Antrojoje metų pusėje elektra gamyboje pabrango vidutiniškai penkis kartus. Kita karo sukelta pasekmė – kone dvigubas medienos žaliavos kainų augimas. Šie veiksniai turėjo tiesioginės įtakos mūsų produkcijos gamybai – kaštai vidutiniškai išaugo 20 proc.“, – portalui lrytas.lt aiškino „VMG Akmenės baldai“ atstovė Gerda Šešplaukytė.

„Viskas pabrango: metalai, transportas, paralonai. Keista, bet atpigo mediena. O šiaip visko kainos kyla kiekvieną kartą, kai nuvažiuojame apsipirkti. Daug įtakos turi ir užsakymų sumažėjimas. Kiek mes kalbame tarpusavyje su kolegomis, tai gal žmonės ruošiasi žiemai – bent mes taip galvojame. Tokie buvo du mėnesiai, kai paskelbė, kad šiluma, elektra bus brangi. O dabar pradeda daugėti užklausų“, – portalui lrytas.lt sakė MB „Stilingi baldai“ atstovas Rolandas.

„Sunkiausia, kai pastringa tiekimas – tiek medinių detalių, tiek kitko. Stringa kai kurie mechanizmai, reikia pakentėti“, – pidūrė jis.

Tiesa, pašnekovas pripažino, kad jų įmonė niekuomet nepirko medienos iš Baltarusijos ar Rusijos.

„Pirkdavome iš perpardavinėtojų. Nesame labai didelė įmonė. Tiekėjai veža iš Italijos“, – komentavo Rolandas.

Kad iššūkių kelia ekonominiai veiksniai, antrino ir IKEA Korporatyvinių paslaugų vadovė Baltijos šalims Renata Dantė.

„Nesame atsparūs ekonominiams veiksniams, augančioms energijos, išteklių kainoms, todėl mūsų didmenininkams peržiūrint kainas, tą turime daryti ir mes“, – portalui lrytas.lt trumpai komentavo ji.

Trūksta darbuotojų

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, nors pernai baldų gamintojų per mėnesį gaunamos vidutinės pajamos augo 26 proc. – nuo 2,1 mln. Eur 2020 m. iki 2,7 mln. Eur pernai, vidutinis darbuotojų atlyginimas augo beveik trigubai mažiau – 8,9 proc. Prieš tai nuo 2019 m. vidutinės pajamos augo 6,6 proc., o 2020 m. netgi krito 2,6 proc., tačiau darbuotojų atlyginimų vidurkis kasmet kilo po 8–11 proc.

Šiuo metu vidutinis baldų gamybos įmonės darbuotojo atlyginimas per mėnesį siekia 1072 Eur, o pernai buvo 984 Еur.

„Mes keliame algas. Kas du tris mėnesius stengiamės pakelti, stengiamės išlaikyti darbuotojus. Norime, kad ir jiems būtų gerai, ir mums. Vis tiek esame įsidirbę, o surasti kitą darbuotoją, apmokyti – sunku“, – kalbėjo MB „Stilingi baldai“ atstovas.

Tačiau pakilusi alga neišsprendžia vienos didžiausių problemų baldų gamintojų sektoriuje – darbuotojų trūkumo. Užimtumo tarnybos duomenimis, baldų gamybos įmonės šiemet kas mėnesį vidutiniškai registravo 553 laisvas darbo vietas.

Palyginti su praėjusiais metais, laisvų darbo vietų skaičius šiose įmonėse mažėjo penktadaliu. Nepaisant to, pasiūlymų įsidarbinti šiame sektoriuje skaičius išlieka didelis – 26,7 proc. didesnis nei 2020 m. ir 42,7 proc. didesnis nei priešpandeminiais 2019 m.

MB „Stilingi baldai“ atstovas Rolandas antrino: darbuotojų ir operatorių baldų gamybos sektoriuje trūksta ne pirmi metai.

„Mūsų įmonė – maža, mes darbuojamės keturiese, tad mums viskas gerai. Gal norėtųsi vieno papildomo žmogaus, bet dabar tokioje situacijoje labai sunku. Iš tikrųjų, iš visam baldų gamybos sektoriui sunkui susirasti darbuotojų. Galvoju, jeigu neišsilaikys, labai daug kas užsidarinės – tada atsiras darbuotojų“, – šnekėjo Rolandas.

Mažėjo bankroto rizika

Kredito biuro duomenimis, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priskiriama 17 proc. visų baldų gamintojų, sausį tokių įmonių buvo 19 proc., o pernai – 26 proc. Pagal vėlavimo mokėti tikimybę aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiuo metu priklauso 23 proc. baldų gamintojų. Šių metų pradžioje šis skaičius siekė 24 proc., o pernai – 39 proc.

Nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 361 baldų gamybos įmonė, tačiau pastaraisiais metais nemokiomis tampančių bendrovių skaičius mažėjo: šiemet bankrotas paskelbtas devynioms baldų gamybos įmonėms, pernai – dešimčiai, 2020 m. tokių įmonių buvo vienuolika, o 2019 m. – septyniolika.

„Kalbėjausi su kolegomis, su keturiomis įmonėmis. Jie tikino, kad jaučia darbų apmažėjimą, bet kad eitų bankroto link – ne. Jie turi resursų, išsilaikys iki galo. Mes tikimės, kad ši situacija nesitęs 50 metų“, – vylėsi MB „Stilingi baldai“ atstovas Rolandas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.