Stebisi, kurie verslai gali gauti kompensacijas: kai kurie net negirdėti arba jų nėra Lietuvoje

Nors atrodytų, kad valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama. Tačiau dėl kiek sumažėjusių elektros kainų ir Vyriausybės sprendimų padėti verslams ir gyventojams, pastebimas atsipūtimas, teigė Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokiose situacijose verslas tampa tarsi kamuoliu, kuriuo savanaudiškai žaidžia politikai.

Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
A.Romanovskis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Romanovskis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstybė ištiesė ranką energetiškai imlioms įmonėms, daliai merdėjančių verslų tokia parama nepasiekiama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 12, 2022, 6:18 PM

Įtampa slūgsta, tačiau viskas gali keistis

A.Romanovskis radijo laidoje nesiryžo prognozuoti ekonomikos perspektyvų ateinantiems mėnesiams – yra daug veiksnių, nuo kurių situacija gali pasikeisti. Juo labiau, kad tiek karas, tiek energetinis karas yra neprognozuojamas.

Tačiau rinkose elektros kainos kiek nukrito, o valstybė gyventojams ir verslams pranešė gerąsias naujienas apie pagalbos paketus išaugusioms energetikos kainoms kompensuoti.

„Net ir negavus tų pinigų, tikriausiai, kad įtampa visuomenėje sumažėja tiek tarp gyventojų, tiek tarp verslų“, – teigė jis. Su gerąja žinia palaipsniui pastebima kainų stabilizacija ar net kritimas, tačiau tai nereiškia, jog tokios tendencijos tęsis.

Pašnekovas paragino prisiminti, kad kainų pikas įvyko ne prasidėjus karui Ukrainoje, o dar vasarą – tuo metu niekas apie tokį reiškinį nė nekalbėjo.

„Dabar reikia ruoštis, daryti namų darbų ir žiūrėti, kas iš to išeis. Verslai ruošiasi: ekonomika transformuojasi į kuo mažiau nuo dujų, elektros priklausomą rinką, bet tuo pačiu ateina ir parama iš valstybės“, – kalbėjo verslo atstovas.

Nors Vyriausybė meta pinigus energetikos kaštų kompensavimui, rinkose pinigų daugėja ir tai dar labiau didina infliaciją. Tačiau per pandemiją toks mechanizmas taip pat veikė ir suveikė, patikino pašnekovas. Jo pastebėjimu, po tokio iššūkio ekonomika ne krito, o augo.

Taip pat prisideda ir Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų didinimas ir siekis tai daryti ateityje, jog infliacija mažėtų.

„Tikriausiai ECB neturi ką daryti, nes infliaciją reikia valdyti ir net Vakarų šalys, kuriose infliacija yra mažesnė, jaučia tą faktorių, tai belieka sėdėti ir žiūrėti, kuo tai viskas baigsis“, – sakė A.Romanovskis.

Radijo laidos dalyvis tokius sprendimus lygino su dviašmeniu peiliu: vienas ašmuo nukreiptas į infliaciją, o kitas – į tuos, kurie vargsta su paskolomis. ECB sprendimai didina gyventojų išlaidas paskoloms, kurie spaudžia savo darbdavius dėl atlyginimų kėlimo.

Darbdaviai suvokia, kad darbuotojų ir taip trūksta, todėl lieka įsprausti į kampą. Todėl yra rizika, kad infliacijos spiralė gali ir nesustoti, akcentavo LVK prezidentas.

Dalis verslų palikti likimo valiai

LVK prezidentas kalbėdamas apie politikų pagalbą labiausiai energetikai imliems verslams, pabrėžė, kad tokios tikslingos priemonės ne visada yra teisingos ir sąžiningos. Mat kai kurie verslai nepatenka į tam tikrą sąrašą, todėl palikti už borto.

Pavyzdžiui, taip nutiko su paukštininkystės sektoriaus įmonėmis, kurių kaštų struktūroje energetikai tenka skirti net 40–50 proc. Nuogąstaujama, kad Vyriausybė pasirinko ne tikslingai ir apgalvotai spręsti problemą, o tai daryti greitai.

Kol kas nuspręsta, jog kompensacijos energetikai imliems verslams sudarys visiems kompensuojama elektros kainos dalis ir Europos Sąjungos dokumente išskirtos verslų sritys, kurios gali gauti paramą. Tačiau dalis įmonių, kurioms tokia parama būtina – pagalbos negauna, nes jų tiesiog nėra sąraše, bet yra verslų, kurių nė nesame girdėję arba jų Lietuvoje net nėra. Tokį sąrašą A.Romanovskis įvardija kaip „karo komunikatą“.

Pašnekovas prisiminė, jog anksčiau buvo siūlomas toks mechanizmas: jei kaštai energetikoje įmonėje sudaro daugiau 10 proc. ar daugiau – tokie verslai galėtų gauti valstybės paramą, tačiau tokia schema nepasirinkta.

Jis, svarstydamas, koks galėtų laukti scenarijus įmonių, kurioms dabar sunku, sakė, jog jei per kelis ateinančius mėnesius elektros kainos ir toliau mažės ir tik tokia bus problema, galbūt verslas išgyvens ir iš šios situacijos išeis pakelta galva.

Juo labiau, reikia suvokti, jog ekonomika nėra tik verslas: tai yra gyventojų išlaidos, jų pajamos bei patys darbuotojai.

Kalbėdamas apie kitų metų valstybės biudžetą, jis piktinosi, kad šiuo metu susirūpinama ne dėl pačių verslų gerovės, bet labiau dėl politinių debatų laimėjimo. Besitęsiantis ginčas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pratęsimo maitinimo įstaigoms, sporto klubams, atlikėjams, meno ir kultūros įstaigoms, virsta į politinę kovą partijų viduje, pabrėžė pašnekovas.

Radijo laidoje LVK prezidentas teigė, jog šios sritys per pandemiją gyveno išties sunkiai, todėl parama reikalinga ir dabar. Visgi verslas tarp politikų jaučiasi lyg mėtomas kamuolys. „Buvimas kamuoliu reiškia, kad nėra atjautos šiems žmonėms, verslams“, – pridūrė jis.

Tai rodo ir Sveikatos reikalų komiteto sprendimas, kuris susijęs su privačių ir valstybinių gydymo įstaigų darbu. Anot A.Romanovskio, jau ilgai buvo neišspręstas klausimas, kiek valstybė turi kontroliuoti privatų verslą.

„Sveikatos srityje veikia tiek viešosios, tiek privačios įstaigos ir mes, kaip atstovaudami privačias, jaučiame ne visada sąžiningą konkurenciją, ypač, kai ne visada teisingai traktuojami dalykai iš Valstybinės ligonių kasos“, – aiškino verslo atstovas. Jo manymu, jei bus įgyvendinamas sprendimas, jog privačios įstaigos, gavusios pacientų privalomojo sveikatos draudimo lėšas, nebegalės priimti jokių pinigų iš klientų, įstaigoms grės bankrotai.

„Tokios įstaigos suvokiamos kaip rudimentas, našta sveikatos sistemoje. Bet jos tam ir reikalingos, kad šiek tiek palaikytų konkurenciją ir verstų visus pasitempti“, – teigė jis.

„Jei žmogus norės eiti gydytis privačiai, tokiu atveju, turės mokėti kartais daugiau. Dabar dalis kainų kompensuojamos valstybės, o tuomet taip nebebūtų. Tada žmonės turės mokėti daugiau, o dalis įstaigų gal net neišsilaikys, nes nebegalės konkuruoti“, – pridūrė pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.