Anot jo, nedarbas auga didžiuliais tempais. Žinoma, Rusijos statistika to stengiasi neparodyti, tačiau tą, S.Šamborskio žodžiais tariant, jaučia kiekviena šeima – kad vienas ar kitas šeimos narys atleistas iš darbo, yra prastovose ar gauna mažesnį atlyginimą.
Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas prisiminė, kad prasidėjus karui žmonės skubėjo pirkti viską, kas iš elektroninės technikos papuolė po ranka, nes galvojo, jog prekių nebeliks.
„Iš pradžių buvo šokas, tačiau to, ko baimintasi, neįvyko: visos elektroninės prekės yra – Rusija sėkmingai apeina sankcijas, prekės įvežamos per Kazachstaną ar kitur. Netrūksta nieko“, – sakė pašnekovas.
Tačiau bendrai nuotaika prasta, nebepaveiki darosi ir propaganda. „Kai žmonės savo kailiu pajunta sunkumus, optimizmo nebesigirdi. Veikia ne tik mobilizacija, bet ir bendrai atmosfera slogi“, – sakė S.Šamborskis.
Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ rugsėjo ir 2022 m. trečiojo ketvirčio makroekonominėje ataskaitoje matyti pirmieji dalinės mobilizacijos ir susijusios migracijos poveikio namų ūkių pajamoms ir darbo rinkai požymiai. Matyti, kad gyventojų vartojimas smarkiai sumažėjo, rugsėjį sumažėjo dirbančiųjų ir laisvų darbo vietų skaičius. Kaip skelbia „Kommersant.ru“, ekonomistai mano, kad artimiausiu metu šios tendencijos stiprės, o ekonomika smuks.
Realiosios disponuojamosios pajamos (atskaičius privalomuosius mokėjimus) per metus trečiąjį ketvirtį sumažėjo 3,4 proc. Vien rugsėjį dirbančiųjų skaičius sumažėjo 600 tūkst., o laisvų darbo vietų pasiūla susitraukė 18,3 proc., remiantis svetainės „Rabota.ru“ duomenimis, ir 11 proc., remiantis personalo paieškos portalo „HeadHunter“ duomenimis.
Grįžti prie iki karo buvusių ryšių nebeįmanoma
„Rusijos sukeltas karas jau sukėlė tektonius lūžius globaliu mastu, o jų pasekmės neišvengiamai ilgalaikės. Vakarų šalių įmonėms pasitraukus iš Rusijos rinkos drastiškai keičiasi pasaulinės logistikos grandinės, o tai turės ilgalaikes pasekmes šalių konkurencijai. Grįžimas prie iki karo buvusių sąlygų, ryšių nebeįmanomas.
Prognozuoti nedėkinga, tačiau šiuo metu pastebima auganti Rusijos ekonomikos priklausomybė nuo Kinijos, Indijos, Irano ir kt. tikėtina sukels nevienareikšmius jos ekonomikos bei politinius pokyčius“, – portalui lrytas.lt sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, ekonomistė Valdonė Darškuvienė.
Vis dėlto spalį Tarptautinis valiutos fondas pagerino Rusijos ekonomikos prognozes – vietoje 6 proc. šiemet prognozuoja 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto kritimą. Mažinamas ir prognozuotas nuosmukis 2023 m.: vietoje liepą projektuotų 3,5 proc. dabar kalbama apie 2,3 proc.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja kalba apie tai, jog karinė pramonė yra vienas iš svarbių ekonomikos variklių, tad galimai tai yra ir viena iš prognozių gerinimo priežasčių.
Rusijos biudžetui solidžias įplaukas garantuoja Europai parduodamos dujos ir nafta. Prieš mėnesį „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas skelbė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios ES šalys Rusijai buvo sumokėjusios daugiau nei 100 mlrd. eurų už energetinių žaliavų (naftos, dyzelinio kuro, gamtinių dujų ir anglies) importą.
„Tiesa, pastaruoju metu pinigų srautas iš ES šalių į Rusiją mažėja: 2022 m. kovą jis siekė apie 600 mln. eurų per dieną, o šiuo metu siekia apie 300 mln. eurų per dieną, tačiau tai vis dar apie du kartus daugiau nei ES šalys duoda paramos Ukrainai (apie 150 mln. eurų per dieną)“, – feisbuke rašė ekonomistas.
„Pajamos iš naftos ir dujų pardavimo Rusijos biudžeto sudaro pakankamai reikšmingą dalį, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog Rusija intensyviai ieškojo pardavimo galimybių ne Vakarų Europos valstybės. Tad ateityje pajamų iš Europos svarba Rusijos biudžetui tik mažės“, – prognozavo V.Darškuvienė.
Ekonomika jau patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes
Lapkričio pradžioje verslininkai Rusijoje kalbėjo pajutę stipriai krentant kai kurių paslaugų paklausą: atšaukiamos restoranų, kavinių rezervacijos, siaurėjo vyrų kirpyklų, sporto klubų lankytojų ratas.
V.Darškuvienė svarstė, kad galimas mobilizacijos poveikis Rusijos ekonomikai priklausys ne tiek nuo deklaruojamų mobilizuojamųjų skaičių, kiek nuo realių jų mastų, tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose, didelio masto karinių operacijų ir viso karo trukmės.
Greta paslaugų paklausos pokyčių, tikėtina, jog mobilizacija turės stiprias neigiamas pasekmes visai darbo rinkai dėl didelio masto darbingo amžiaus gyventojų atitraukimo, ypač tuose šalies regionuose, kuriuose didžiausi mobilizuojamųjų skaičiai. Įmonės, kurių darbuotojai yra ar bus mobilizuojami, turės arba mažinti veiklos apimtis, arba spręsti darbuotojų pakeitimo problemas.
Jei didelio masto karas su plačiu mobilizuotųjų įtraukimu išsilaikys ilgą laiką, pasekmės neišvengiamai bus ilgalaikės. Rusijos darbo rinka neabejotinai patirs ilgalaikes neigiamas pasekmes ir dėl kareivių sužeidimų, gydymo poreikių, netekčių žūties atvejais.
Kitas neigiamų ilgalaikių karo bei mobilizacijos pasekmių aspektas – ilgalaikis poveikis demografiniams pokyčiams: vyrų dalies mažėjimas gyventojų struktūroje, jų sveikatos drastiškas blogėjimas, gimstamumo kritimas.
„Net ir tuo atveju, jei karas baigtųsi greitu laiku, Rusijos ekonomika jau patyrė ir toliau patirs ilgalaikes neigiamas pasekmes“, – portalui lrytas.lt sakė V.Darškuvienė.
Galima įtarti didelę nedarbo grėsmę
Keblu vertinti, kokios būklės Rusijos darbo rinka. Anot pašnekovės, sunku suvokti tikrąjį nedarbo mastą, nes autokratinė Rusijos valdžia turi svertų tiek situacijai valdyti, tiek ir skelbti sau palankią statistiką.
Vis dėlto, kaip minėjo ekonomistė, iš Rusijos pasitraukusių įmonių atstovų pasidalijimai apie sunkumus, kuriuos patyrė tokio pasitraukimo metu, leidžia manyti, jog Rusijos valdžia susidūrė su didelio masto nedarbo grėsme, ypač sėkmingai veikusiose Vakarų šalių bendrovių valdytose įmonėse.
Naujausioje statistikoje „Rosstat“ nurodo, kad trečiąjį ketvirtį ir rugsėjį sumažėjo dirbančiųjų ir laisvų darbo vietų skaičius.
Šiuo atveju, pasak V.Darškuvienės, turėtų veikti visas kompleksas veiksnių: Vakarų įmonių veiklos nutraukimas bei verslų pardavimas, Rusijos valdžios paieška visų įmanomų būdų šių įmonių veiklos tęstinumui užtikrinti, karinė mobilizacija, neišvengiamas šalies investicijų perorientavimas į karinį sektorių, ginklų įsigijimą užsienyje.
Siuvate sukneles – lieps gaminti marškinėlius kariams
„Youtube“ kanale „Navalnyj Live“ kalbėjęs ekonomistas, buvęs Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Sergejus Aleksašenka minėjo, kad dalis Rusijos ekonomikos pereina prie karybos reikmių.
Ekonomistas neatmetė, kad naftos perdirbimo įmonės privalės tiekti dyzelį, benziną armijai ir ne tokiomis kainomis, kurios garantuotų bent minimalų rentabilumą, bet tomis, kurias nurodys Gynybos ministerija.
„Lengvojoje pramonėje problemų gali būti ir daugiau: ji ir dabar, įvedus sankcijas ir ėmus stigti sagų, adatų, palyginti su pernai metais, smukusi 10 proc. Dabar ją apkraus neaišku kokių prekių gamyba: siuvate sukneles jaunamartėms, o lieps pereiti prie marškinėlių, kojinių kareiviams. O tada prasidės: pakviesta kariauti 300 tūkst. vyrų, o kokio dydžio drabužių reikia, niekas nežino.
Apkraus lengvąją pramonę tokiais užsakymais ir galiausiai paaiškės, kad nieko panašaus, kas galėtų pakeisti išėjusią „Zara“ ar panašiai nebus“, – kalbėjo ekonomistas.
Pakomentavo jis ir kitų metų biudžetą. „Panašu, kad Finansų ministerija neįvertino išlaidų karui, kuris gali tęstis ir kitąmet. Kažkuriuo momentu Finansų ministerija užsispirs, jog reikia didinti išlaidas, o pajamų nėra ir jų nebus.
Matyti, jog ekonomika neauga. Pelno mokesčio surinkimas kyla tik tose srityse, kurios susijusios su žaliavų pramone, pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, kuris rodo ekonominį aktyvumą, apskritai neauga, pajamos iš naftos ir dujų mažėja“, – sakė S.Aleksašenka.
Naftos embargas paveiks rublį
Kaip skelbia portalas „rferl.org“, rugsėjį Rusijos finansuojamos apklausų bendrovės „VTsIOM“ atliktas tyrimas parodė, kad 21 proc. respondentų santaupos nuo karo pradžios sumažėjo. 34 proc. respondentų teigė, kad santaupų neturėjo ir iki invazijos.
Apie 39 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų santaupos nenukentėjo, o 5 proc. – kad jiems pavyko padidinti savo atsargas. Tiesa, patikrinti, ar šie skaičiai teisingi, sunku.
Rugpjūtį Rusijos vyriausybė prognozavo, kad 2022 m. ekonomika susitrauks 4,2 proc., o rugsėjo 6 d. ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas pareiškė, kad šis rodiklis gali būti 2,9 proc. Tačiau nepriklausomas ekonomistas Vladislavas Inozemcevas rašė, kad iš dalies dėl mobilizacijos iki metų ekonomika susitrauks mažiausiai 10 proc.
Pasak Indianos universiteto (JAV) ekonomisto Michaelo Alexeevo, tikrąjį besitraukiančios ekonomikos poveikį rusams tikriausiai iš dalies maskuoja padidėjusios išlaidos ginkluotei ir kitai įrangai, kurios reikia karui Ukrainoje.
Tuo metu Rusijos centrinis bankas tikisi, kad ekonomika be sukrėtimų įveiks dėl karo kilusią krizę. Banko ekonomistai kalba apie tai, kad Rusijos ekonomikos prisitaikymas prie sankcijų jau vyksta. Tik, panašu, koją kiša darbo rinkos būklė – emigrantų nutekėjimas ir didėjantis darbuotojų badas gali sulėtinti prisitaikymo tempą.
Apskritai Centrinis bankas tikisi, kad Rusija iš recesijos išbris 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, rašo „kommersant.ru“.
Gruodį įsigalios ES embargas rusiškai naftai. Tai gali paveikti rublio kursą. Kaip rašė „forbes.ru“, atsižvelgiant į tai, kad rublio kursą lemia importo ir eksporto srautų santykis, sumažėjęs eksportas, taigi ir valiutos įplaukos į Rusijos rinką, potencialiai gali susilpninti nacionalinę valiutą.
Skirtingais ekonomistų vertinimais, jau lapkritį rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu bus 65 rubliai už dolerį, kiti tokio arba 70 rublių už dolerių kurso lauktų iki metų galo.
Pasak „PF Capital“ vyriausiojo ekonomisto Jevgenijaus Nadoršino, įvairių naftos embargo poveikio rublio kursui scenarijų įgyvendinimas taip pat priklauso ir nuo to, ar įvyks pasaulinė recesija, ar ne. Jei recesijos nebus, o pajamos iš naftos sumažės, rublio kursas gali pasiekti 70–80 rublių už dolerį ribą.
Jei prasidės recesija, sumažės energijos paklausa Azijos šalyse, o rusiška nafta gali kainuoti mažiau nei 60 JAV dolerių už barelį. Rusijai tai būtų „nemaloni situacija, kuri neabejotinai turės įtakos užsienio valiutų rinkai“, o kursas gali siekti 90–100 rublių už dolerį.
