Be to, ji siūlo neterminuotai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir elektroninėms knygoms bei elektroniniam neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvata nebūtų taikoma leidiniams, kurių reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.
Tokias Seime svarstomo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto pataisas I. Šimonytė registravo antradienį.
Skaičiuojama, kad dėl lengvatos meno ir kultūros renginiams biudžetas neteks apie 1,3 mln. eurų per metus, o dėl lengvatos elektroninėms knygoms, vadovėliams ir kitiems neperiodiniams e. leidiniams – apie 1 mln. eurų.
Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad premjerės siūloma neterminuota 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams yra sveikintinas kompromisas, nors jis neapima viso kultūros sektoriaus.
„Manau, kad viskas sėkmingai apgalvota – buvome apsikeitę nuomonėmis tiek su Finansų ministerija, tiek su premjere, džiaugiuosi, kad toks sprendimas gimė. Mano pozicija paprasta: kalbant apie bet kokią lengvatą, išimtį, visada bus kažkas nepatekęs, nepatenkintas, ar žiūrint teoriškai, gal kažkur atrodys neteisingai (...). Bet kokiu atveju, tai yra geras žingsnis į priekį ir kultūros sektorius tikrai galės įkvėpti oro“, – BNS antradienį sakė S. Kairys.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Mykolui Majauskui ir kai kuriems kitiems konservatoriams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. PVM lengvatą maitinimo verslui, premjerė sakė, kad Vyriausybė savo pozicijos šiuo klausimu nekeis.
„Vyriausybė savo pasiūlymo nekeis šiuo klausimu ir toliau laikysis nuostatos, kad šita lengvata buvo pasiūlyta laikinai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.
Dabar lengvata restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui galioja iki šių metų pabaigos, o Vyriausybė atsižvelgusi į energetinę krizę siūlo ją pratęsti iki kitų metų iki liepos.
Pasak jos, daugelyje Europos valstybių taikant PVM lengvatą maitinimo verslui kartu taikomas ir lengvatinis tarifas maisto produktams, kuris Lietuvai būtų finansiškai nepakeliamas.
„Diskutuoti, kuo skiriasi „Rimi“ ar kitame prekybos tinkle parduodamas Kijevo kotletas nuo Kijevo kotleto, kurį galima užsisakyti iš kažkokios maitinimo įstaigos, nesiveliant į kokybės ar skonio rodiklius, atsiranda daug kitų konkurencinių aspektų. Lietuvoje PVM lengvatos maisto produktams nėra ir ją būtų tiesiog finansiškai nepakeliama nustatyti“, – teigė I. Šimonytė.
„Todėl tai yra svarbus argumentas. Remtis europine praktika nelabai galime todėl, kad europinė praktika yra kiek kitokia“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, neribotai pratęstos PVM lengvatos naudą labiausiai pajustų didieji maitinimo tinklai, kurių produkcija yra „toli nuo restoranų kultūros“.
„Iš lengvatos beneficialų, pasakius tiesiai šviesiai, didžiausi lengvatos beneficiarai yra stambios tinklinės įstaigos, kurių parduodama produkcija, kaip čia pasakyti mandagiai, yra toli nuo restoranų kultūros, apie kurią kai kurie iniciatoriai nori daug kalbėti – tai, paprastai kalbant, yra greitas maistas“, – teigė I. Šimonytė.
„Ir tas greitas maistas nebūtinai yra pats sveikiausias, nepaisant to, kad ir aš kartais juo papiktnaudžiauju, bet vis dėlto skatinti šitą produkciją papildomomis mokesčių lengvatomis atrodo gana nepagrįsta“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė teigė, jog esant poreikiui Vyriausybė svarstys skirti papildomą paramą smulkiajam verslui.
„Vyriausybė, jeigu bus reikalinga papildoma parama smulkesnėms įmonėms, smulkesniems verslams, tikrai svarstys specialias valstybės paramos schemas, suderintas su Europos Komisija, bet tiksliškai toms įmonėms arba tam segmentui ir skirtas“, – teigė premjerė.
„Tačiau pakeliui tam, kad kažkiek pagelbėtume smulkesnėms įmonėms, nustatyti lengvatą, kurios kaina biudžetui viršija 100 milijonų, Vyriausybė tikrai nėra nusiteikusi“, – pridūrė ji.
Neribotai pratęsti PVM lengvatą kultūros, sporto, maitinimo sektoriams, be M. Majausko, pasiūlė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius bei parlamentarai Mindaugas Skritulskas ir Antanas Čepononis.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas spalio pabaigoje rekomendavo M. Majauskui arba atsiimti su Vyriausybe nederintą siūlymą PVM lengvatos, arba trauktis iš pareigų komitete ir iš partijos, tačiau kitiems partiečiams tokio griežto nurodymo nepateikė.
TS-LKD prezidiumas spalio viduryje įpareigojo frakcijos Seime narius balsuoti tik už su Vyriausybe suderintus siūlymus kitų metų valstybės biudžetui.
M. Majauskui siūlant PVM lengvatą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen spalio pabaigoje paprašė Vyriausybės skubiai pateikti išvadą dėl jos poveikio 2023 metų biudžetui. Ji remiasi tuo, kad įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu.
