„Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, būstas vis dar santykinai gerai įperkamas, šis rodiklis prastėja – norint įsigyti vidutinį būstą, šiuo metu reikia jau daugiau vidutinių atlyginimų nei prieš vienus ar dvejus metus. Todėl jau dabar reikia išsamaus vertinimo ir būsto politikos formuotojų sprendimų bei veiksmų, kad būsto įperkamumas netaptų problema“, – sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Per pandemiją staiga išaugęs būsto pirkimo bumas kainas Lietuvoje 2020–2022 m. padidino 38 proc. Tai vienas didžiausių kainų šuolių ES – minėtu laikotarpiu sparčiau NT kainos didėjo tik Estijoje, Čekijoje ir Vengrijoje.
NT kainoms ir infliacijai Lietuvoje pralenkus atlyginimų augimą, kuris nominaliąja verte atitinkamu laikotarpiu sudarė 26, o įvertinus infliacijos įtaką – vos 1 proc., būsto įperkamumas pradėjo mažėti. Pastarasis rodiklis, skaičiuojamas pagal tai, kiek vidutinių mėnesinių atlyginimų reikia norint įsigyti vidutinį būstą, gerėjo po pasaulinės finansų krizės 2008 m.
Prieš tuometinę krizę vidutiniam būstui įsigyti reikėjo 190 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. beveik 16 metų. Per 13 metų nuo 2008 iki 2021 m. šis rodiklis pagerėjo beveik tris kartus – 2020 m. pabaigoje vidutiniam būstui įsigyti jau pakako 67 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. mažiau nei 6 metų.
„Tačiau per pandeminį NT kainų bumą būstas atitrūko nuo fundamentaliaisiais ekonominiais ir demografiniais veiksniais paaiškinamų verčių. Naujausiais turimais duomenimis, vidutiniam būstui įsigyti reikalingas vidutinių mėnesinių atlyginimų skaičius išaugo iki 75, t. y. maždaug aštuntadaliu. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būstas šiuo metu yra pervertintas maždaug 6 proc.“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Naujausi NT rinkos duomenys rodo, kad per pandemiją kilęs bumas išsikvepia. Būsto rinkos aktyvumas arba sudaromų būsto sandorių skaičius grįžo į priešpandeminį 2019 m. lygį.
Labiausiai pardavimai susitraukė pirminėje, t. y. naujo būsto rinkoje, kurioje pastaraisiais metais dauguma butų būdavo parduodami dar nepastatyti.
„Nors metinio kainų augimo rodikliai vis dar dideli ir siekia apie 20 proc., pagal Lietuvos banko skaičiuojamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, antrinėje, ne pirmą kartą parduodamo būsto, rinkoje kainų augimo tempas pastaruosius penkis mėnesius mažėja“, – teigiama pranešime.
NT kainų augimą vėsina ir Europos Centrinio Banko (ECB) normalizuojama pinigų politika, didinant pagrindinę palūkanų normą. Nuo šių metų liepos mėn. ECB valdančioji taryba ją didino tris kartus – iki šiuo metu 1,5 proc. siekiančio lygio – ir numato ją didinti toliau, atsižvelgdama į infliacijos ir ekonomikos perspektyvų raidą. Atitinkamai mūsų šalies būsto paskolų kainodaroje plačiai naudojamas pinigų kainą atspindintis 6 mėn. EURIBOR rodiklis jau dabar siekia 2,3 proc.
Suabejojo parama būstui regionuose pirkti
G.Šimkus siūlė tikslingiau, kryptingiau ir tuo pačiu veiksmingiau skirti pagalbą įsigyjant būstą regionuose. Dabar, jo teigimu, paskolos išduodamos būstui greta didžiųjų Lietuvos miestų. Tačiau LB vadovas abejojo, ar šitos priemonės iš esmės atitinka tikslą – paskatinti regionų plėtrą. Gali būti, G.Šimkaus teigimu, jos kaip tik prisideda prie disbalansų didžiųjų miestų NT rinkoje.
„Negalime pamiršti ir tinkamai sukalibruoto NT mokesčio. Mes jį vertiname kaip instrumentą, kuris ilguoju laikotarpiu prisideda prie tvaresnės būsto rinkos plėtros ir prie svyravimų NT rinkoje suniveliavimo, – kalbėjo G.Šimkus. – Toks mokestis mažintų paskatas įsigyti NT investiciniais tikslais“.
Jis atkreipė dėmesį į būsto plėtros reikalavimus. Jau prieš finansų krizę 2008 m. buvo matyti, kad būsto pasiūla nespėja su paklausa. Tai reikšmingai kurstė NT kanų augimą. Todėl LB vadovas ragino rasti balansą: plėtrai taikomų reikalavimų poveikis būsto pasiūlai ir būsto kokybei turi būti įvertintas objektyviai, vadovaujantis kaštų naudos ir analizės principu.
Daugėja nutraukiamų sutarčių
LB vadovas nurodė, kad per tris šių metų ketvirčius registruota aštuntadaliu mažiau būsto pirkimo-pardavimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Itin ryškus retėjimas stebimas pirminėje būsto rinkoje, išaugo ir nutraukiamų sutarčių skaičius.
Atrodo, kad atoslūgis akivaizdus. Tačiau G.Šimkus atkreipė dėmesį, jog jis galėtų būtų akivaizdus, jei žiūrėsime į sulėtėjimą lygindami jį su tuo, kas buvo prieš metus, kai NT rinkoje buvo pasiektos istorinės aukštumos.
„Bet net ir sumažėję skaičiai yra beveik identiški ikipandeminiams 2019 m. rodikliams, kuriuos mes taip pat kvalifikavome kaip istorines aukštumas, tiktai anuomet. Todėl pastaruoju metu žemyn linkstančiose kreivėse galbūt galima įžvelgti ne tik vėsimą, krizę, bet rinkos grįžimą į įprastas vėžias“, – sakė G.Šimkus.
Vis dėlto, nepaisant sumažėjusio pardavimų skaičiaus, būsto kainos ir toliau sparčiai auga, o pasiūla, ypač pirminėje rinkoje išlieka ribota. Tam įtakos turi panašiai penktadaliu pašokusios statybų kainos. Tačiau, anot LB vadovo, Švedijoje, JAV jau stebimas kainų mažėjimas – neatmestina, kad tai neaplenks ir mūsų šalies: apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai namų ūkių nebesitiki būsto kainų augimo ateinančiais metais, daugėja ir NT rinkos specialistų panašių vertinimų.
Pildoma
