Šį šeštadienį per „Lietuvos ryto“ televiziją rodoma laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“ keliaus į skambiai vadinamą Saulės miestą – Šiaulius. Tai ketvirtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, įsikūręs šalies šiaurėje. Čia beveik trečdalį teritorijos sudaro žalieji ir vandens plotai, o kurortiniame miesto pakraštyje telkšo ir dešimtas pagal dydį Rėkyvos ežeras.
Ekologija čia taip pat nesvetima ir miesto savivaldybė kasmet ieško vis naujų būdų, kaip miestą paversti dar žalesniu. Atsinaujinanti energetika kasmet tampa būtinybe ir sprendimų, kaip ja pasinaudoti, ieško ne tik privatūs asmenys ar miestų savivaldybės, bet ir įmonės. Viena tokių jau ne vienerius metus veikia Šiauliuose ir sako, kad ilgą laiką ieškojo būdų, kaip prisidėti prie švaresnio miesto oro.
„Mes jau šių metų pradžioje bandėme su komanda pagalvoti, kaip galime prisidėti prie bendros Lietuvos ekologijos ir priėjome išvadą, jog galime prisidėti saulės energetika. Turime kvalifikuotus darbuotojus, inžinierius, kurie gali tiek suprojektuoti, tiek įrengti elektrines ir fiziniams, ir juridiniams asmenims“, – laidoje pasakos įmonės „Heko“ direktorius Andrius Braziulis.
Šiandien rinkoje galima rasti daugybę įmonių, siūlančių galimybę įsigyti saulės modulius, bet specialistai tvirtina, kad pasikliauti tik prekės kaina nederėtų. Laidos pašnekovas neslepia, jog neretai būna atvejų, kai saulės moduliai sumontuojami netinkamoje vietoje ir taip sugeneruoja gerokai mažesnius kiekius energijos.
„Mes klientui pasiūlydami saulės elektrinę, nesiūlome tam tikro gamintojo. Siūlome 3–5 gamintojus, atskiras sistemas ir žmogui pateikiame variantus su skaičiavimais, kiek kiekviena elektrinė per tam tikrą laiką sugeneruos kilovatų, jog klientas galėtų rinktis, kiek nori investuoti, koks variantas jam priimtinesnis, kiek jam reikalinga sugeneruotų kilovatų“, – pasakos A. Braziulis.
Galimybė išnaudoti saulę gali pasirodyti tikrai viliojanti, tačiau neretai šiauliečiams, gyvenantiems daugiabutyje tai yra neįmanoma. Būtent dėl to jau yra pradėtas plėtoti saulės elektrinių parkas, kuriame butuose gyvenantys žmonės galės įsigyti nutolusią elektrinę. „Heko“ įmonė taip pat padeda susitvarkyti dokumentus, skirtus tokio įrenginio įsigijimo paramai gauti bei teikia priežiūros ir aptarnavimo paslaugas, nepalikdami savo klientų nežinioje.
„Butuose gyvenantiems žmonėms yra alternatyva. Kaip tik šiuo metu pradėjome plėtoti ir projektuoti nutolusių saulės elektrinių parką, kurio dydis bus 8 MW, tai yra 8 tūkst. kW arba paprasčiau, net 800 butai galės įsigyti po 10 kW savo nuosavos elektrinės, kuri bus nutolusi vienoje teritorijoje“, – naujienomis dalinsis A. Braziulis.
Kita laidos tema: Tvarių pakuočių sprendimai maisto pramonėje
Jau 27-erius metus skaniais riešutais bei džiovintais vaisiais ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojus džiuginanti įmonė „Arimex“ tvirtina į ekologiją apsižvelgusi nuo pat savo veiklos pradžios. Su sveikus užkandžius pamėgusiais pirkėjais įmonė nuolat komunikuoja apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo naudą, o ekologiškų produktų linijoje plečia pasiūlą be pridėtinio cukraus. Biuro darbuotojai taip pat skatinami puoselėti šią filosofiją, į darbą važiuoti dviračiais, tarpusavyje konkuruoti numintais kilometrais ar pasirinkti elektra varomą automobilį, jį pasikraunant tam prie ofiso pastato specialiai įrengtose stotelėse.
„Tvarūs sprendimai yra mūsų filosofijos dalis, nes nuo įmonės įkūrimo galvojome, kokį produktą pasirinkti, kad jisai būtų tvarus, skanus, gamtiškas. Taip pradedant nuo produkto, ekologiškas požiūris perėjo ir į kitas sritis, kaip elektros naudojimą, pakavimą, logistiką. Gamybos, sandėliavimo patalpose ir biure yra įdiegti LED šviestuvai su judesio davikliais, o tai mums sutaupo 50 proc. elektros energijos. Šildymas yra su nuliniu CO2, nes naudojame technologinę šilumą, išsiskiriančią nuo kompresoriaus“, – tvariais sprendimais laidoje dalinsis „Arimex“ vykdantysis direktorius Audrius Janiūnas.
Ši įmonė taip pat yra pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, klientai. Pakuotė yra vienas neatsiejamų faktorių maisto pramonės srityje, norint, kad produktas būtų tinkamai supakuotas, paruoštas logistikai ir kuo ilgiau išsaugotų savo gerąsias savybes.
„Atsakingai dirbame su pakuočių gamintojais, kad klientams pasiūlytume perdirbamą pakuotę. Mūsų pramonei tai yra nemažas iššūkis, nes visi produktai fasuojami apsauginėje aplinkoje, kad ilgiau išsaugotų produkto gerąsias savybes, kad žmonės neišmestų neskanių riešutų ar džiovintų vaisių. Tokia pakuotė yra speciali ir sunku ją pagaminti, jog būtų 100 proc. perdirbama, bet mes radome sprendimą ir kai kuriems klientams jau esam pardavę tokią pakuotę, nes visgi, deja, bet ji yra brangesnė ir nėra taip paprasta įkalbėti sumokėti brangiau“, – nematomais verslo užkulisiais dalinsis A. Janiūnas.
Žvelgdami į tvaraus gyvenimo principus, įmonė prieš kelerius metus atsisakė nereikalingo popieriaus ir skaitmenizavo visus dokumentus. Taip pat ji uoliai dirba, siekiant sumažinti gaminamų produktų pakuočių dydžius, taip mažindami tiek plastiko, tiek kartono sąnaudas, o viską, kas įmanoma, vienareikšmiškai priduoda perdirbimui.
„Įprasta pakuotė, kurią mes turime naudoti, kad išsaugotume geriausias produkto savybes, turi turėti tam tikrą barjerinį sluoksnį, kuris nepraleidžia deguonies iš aplinkos ir tokiu būdu užtikrina, kad produktas nesioksiduotų. Iššūkis yra plėvelių gamintojams, kaip pagaminti ją perdirbamą, nes kad tokias savybes turėtų, plėvelė turi būti daugiasluoksnė, iš skirtingo plastiko, o tai reiškia, kad jos perdirbti nebus galima. Šiai dienai, po daugelio bandymų, mes jau turime sprendimus, kur yra pakankamas barjero sluoksnis sandarumo užtikrinimui ir tuo pačiu suteikiamos 100 proc. perdirbimo galimybės“, – technologiniais pasiekimais dalinsis A. Janiūnas.
Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 11 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!
